versija spausdinimui
(0)
Sugrįžęs naftos kainų kritimas kelia grėsmę, kad aktyvų valdymo fondai, kurie priklauso naftą išgaunančioms šalims, bus priversti paspartinti turimų aktyvų išpardavimą, perspėja JPMorgan banko atstovai.
Po to, kai birželio mėnesį nafta pasiekė aukščiausią paskutinio buvusio kainos augimo tašką, ji atpigo beveik dvidešimt dviem procentais ir praėjusią savaitę vienu metu jos kaina buvo nusmukusi žemiau keturiasdešimties dolerių už barelį, minimo banko analitikai sumažino savo anksčiau skelbtą šių metų šios žaliavos kainos prognozę, kuri nurėžta nuo 45 iki 40 dolerių už barelį.
Vien toks naftos kainos prognozės sumažinimas reikš, kad naftą išgaunančių šalių fondai turės išparduoti aktyvų už papildomą aštuoniolikos milijardų dolerių sumą. Tai tuo pačiu gali reikšti, jog akcijų išpardavimo procesas gali tapti nervingas.
Remiantis nauja naftos kainos prognozę, JPMorgan banko specialistai prognozuoja, jog šios žaliavos išgavėjai turės pasinaudoti 170 milijardų dolerių vertės rezervais, kai anksčiau prognozuota, jog ši suma sudarys 150 mlrd. dolerių. Tuo tarpu fondai turės parduoti aktyvų už 75 mlrd. dolerių, kai prieš tai skelbta, jog ši suma bus mažesnė ir sieks penkiasdešimt milijardų dolerių.
Šie 245 milijardai dolerių bus reikalingi norint padengti naftos išgavėjų einamųjų sąskaitų deficitus, kurie šiais metais pakils daugiau nei dvigubai iki 183 mlrd. dolerių, bei taip pat siekiant kompensuoti kapitalo nutekėjimą.
„Esant keturiasdešimties dolerių už barelį naftos kainai ir darant prielaidą, jog aktyvų valdytojai juos proporcingai išpardavinės priklausomai nuo jų vertės, bus likviduota obligacijų už 118 mlrd. dolerių, o akcijų už 45 mlrd. dolerių” – skelbia savo skaičiavimus JPMorgan banko atstovai.
Tuo tarpu jei naftos kaina nukris žemiau keturiasdešimties dolerių už barelį ir tai bus tvari tendencija, tuomet turto fondai patirs dar didesnį spaudimą išparduoti turimas akcijas, kaip tai buvo praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje, t.y. galutinėje panikos naftos rinkoje fazėje.
Po to, kai birželio mėnesį nafta pasiekė aukščiausią paskutinio buvusio kainos augimo tašką, ji atpigo beveik dvidešimt dviem procentais ir praėjusią savaitę vienu metu jos kaina buvo nusmukusi žemiau keturiasdešimties dolerių už barelį, minimo banko analitikai sumažino savo anksčiau skelbtą šių metų šios žaliavos kainos prognozę, kuri nurėžta nuo 45 iki 40 dolerių už barelį.
Vien toks naftos kainos prognozės sumažinimas reikš, kad naftą išgaunančių šalių fondai turės išparduoti aktyvų už papildomą aštuoniolikos milijardų dolerių sumą. Tai tuo pačiu gali reikšti, jog akcijų išpardavimo procesas gali tapti nervingas.
Remiantis nauja naftos kainos prognozę, JPMorgan banko specialistai prognozuoja, jog šios žaliavos išgavėjai turės pasinaudoti 170 milijardų dolerių vertės rezervais, kai anksčiau prognozuota, jog ši suma sudarys 150 mlrd. dolerių. Tuo tarpu fondai turės parduoti aktyvų už 75 mlrd. dolerių, kai prieš tai skelbta, jog ši suma bus mažesnė ir sieks penkiasdešimt milijardų dolerių.
Šie 245 milijardai dolerių bus reikalingi norint padengti naftos išgavėjų einamųjų sąskaitų deficitus, kurie šiais metais pakils daugiau nei dvigubai iki 183 mlrd. dolerių, bei taip pat siekiant kompensuoti kapitalo nutekėjimą.
„Esant keturiasdešimties dolerių už barelį naftos kainai ir darant prielaidą, jog aktyvų valdytojai juos proporcingai išpardavinės priklausomai nuo jų vertės, bus likviduota obligacijų už 118 mlrd. dolerių, o akcijų už 45 mlrd. dolerių” – skelbia savo skaičiavimus JPMorgan banko atstovai.
Tuo tarpu jei naftos kaina nukris žemiau keturiasdešimties dolerių už barelį ir tai bus tvari tendencija, tuomet turto fondai patirs dar didesnį spaudimą išparduoti turimas akcijas, kaip tai buvo praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje, t.y. galutinėje panikos naftos rinkoje fazėje.