versija spausdinimui
(0)
Remiantis Amerikos Iždo departamento pateikta informacija, rugpjūtį Kinija dar labiau, t.y. trečią mėnesį iš eilės sumažino savo turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių kiekį, kuris tuo pačiu krito iki žemiausio lygio nuo pat 2012 metų lapkričio.
Bendrai užsienio atstovai savo turimų Amerikos valstybinių obligacijų kiekį per paskutinį šių metų vasaros mėnesį sumažino 0,8 procento iki 6,2 trilijonų dolerių, kai mėnesį prieš tai - 0,5 procento.
Kinija per rugpjūtį Amerikos obligacijų kiekį sumažino dar 2,7 procento, arba labiausiai nuo pat 2013 metų, iki 1,19 trilijonų dolerių, kai du mėnesius prieš tai jis krito atitinkamai 1,8 ir 0,3 procento. Tačiau nepaisant to, ši šalis ir toliau išlieka didžiausia Amerikos užsienio kreditorė.
Japonija, kuri yra antra pagal dydį Amerikos valstybinių obligacijų turėtoja tarp užsienio investuotojų, paskutinį vasaros mėnesį savo turimų jų kiekį apmažino beveik vienu procentu iki 1,14 trilijonų dolerių.
Per pastaruosius vienerius metus Kinija pardavinėjo minimos šalies valstybines obligacijas, o turimas jų kiekis sumažėjo 6,7 procento, tuo tarpu užsienio investuotojai bendrai jų įsigijo 1,5 procento daugiau.
Amerikos Kongreso Biudžeto biuras prognozuoja, kad šalies nacionalinė skola, kuri jau siekia 19,7 trilijonus dolerių, per artimiausią dešimtmetį padidės dar 8,6 trilijonais dolerių.
Bendrai užsienio atstovai savo turimų Amerikos valstybinių obligacijų kiekį per paskutinį šių metų vasaros mėnesį sumažino 0,8 procento iki 6,2 trilijonų dolerių, kai mėnesį prieš tai - 0,5 procento.
Kinija per rugpjūtį Amerikos obligacijų kiekį sumažino dar 2,7 procento, arba labiausiai nuo pat 2013 metų, iki 1,19 trilijonų dolerių, kai du mėnesius prieš tai jis krito atitinkamai 1,8 ir 0,3 procento. Tačiau nepaisant to, ši šalis ir toliau išlieka didžiausia Amerikos užsienio kreditorė.
Japonija, kuri yra antra pagal dydį Amerikos valstybinių obligacijų turėtoja tarp užsienio investuotojų, paskutinį vasaros mėnesį savo turimų jų kiekį apmažino beveik vienu procentu iki 1,14 trilijonų dolerių.
Per pastaruosius vienerius metus Kinija pardavinėjo minimos šalies valstybines obligacijas, o turimas jų kiekis sumažėjo 6,7 procento, tuo tarpu užsienio investuotojai bendrai jų įsigijo 1,5 procento daugiau.
Amerikos Kongreso Biudžeto biuras prognozuoja, kad šalies nacionalinė skola, kuri jau siekia 19,7 trilijonus dolerių, per artimiausią dešimtmetį padidės dar 8,6 trilijonais dolerių.