versija spausdinimui
(0)
Norvegijos valstybinio investicinio fondo, kuris yra didžiausios tokio tipo pasaulyje, investicinė grąža pirmą kart per pastaruosius dvejus metus dėl pigusių kompanijų akcijų buvo neigiamą.
Fondo valdomų aktyvų vertė per pirmus tris šių metų mėnesius sumažėjo 1,5 procento arba 171 mlrd. Norvegijos kronų (21 mlrd. dolerių). Neigiama grąža iš investicijų į akcijas sudarė 2,2 procento, iš investicijų į obligacijas - 0,4 procento, tuo tarpu investicijų į nekilnojamą turtą grąža buvo teigiama ir sudarė 2,5 procento.
Per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį investicinė grąža buvo teigiama ir sudarė 3,5 procento
Kovo mėnesio pabaigoje Norvegijos valstybinis fondas, kuris valdo vieno trilijono dolerių vertės aktyvus, 66,2 procento lėšų buvo investavęs į įmonių akcijas, 31,2 procento - į obligacijas, o 2,7 procento investicijų teko nekilnojamam turtui.
Praėjusio ketvirčio pabaigoje, kalbant apie kompanijų akcijas, daugiausiai minimas fondas buvo investavęs į tokių įmonių kaip Apple, Microsoft, Nestle ir Alphabet nuosavybės vertybinius popierius. Tuo tarpu obligacijų srityje, daugiausiai lėšų investuota į Amerikos, Japonijos ir Vokietijos valstybinius skolos vertybinius popierius.
Be to, per pirmą ketvirtį Norvegijos valdžia iš valstybinio fondo bendrai atsiėmė 11 mlrd. kronų (1.38 mlrd. dolerių) vertės lėšas.
Fondo valdomų aktyvų vertė per pirmus tris šių metų mėnesius sumažėjo 1,5 procento arba 171 mlrd. Norvegijos kronų (21 mlrd. dolerių). Neigiama grąža iš investicijų į akcijas sudarė 2,2 procento, iš investicijų į obligacijas - 0,4 procento, tuo tarpu investicijų į nekilnojamą turtą grąža buvo teigiama ir sudarė 2,5 procento.
Per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį investicinė grąža buvo teigiama ir sudarė 3,5 procento
Kovo mėnesio pabaigoje Norvegijos valstybinis fondas, kuris valdo vieno trilijono dolerių vertės aktyvus, 66,2 procento lėšų buvo investavęs į įmonių akcijas, 31,2 procento - į obligacijas, o 2,7 procento investicijų teko nekilnojamam turtui.
Praėjusio ketvirčio pabaigoje, kalbant apie kompanijų akcijas, daugiausiai minimas fondas buvo investavęs į tokių įmonių kaip Apple, Microsoft, Nestle ir Alphabet nuosavybės vertybinius popierius. Tuo tarpu obligacijų srityje, daugiausiai lėšų investuota į Amerikos, Japonijos ir Vokietijos valstybinius skolos vertybinius popierius.
Be to, per pirmą ketvirtį Norvegijos valdžia iš valstybinio fondo bendrai atsiėmė 11 mlrd. kronų (1.38 mlrd. dolerių) vertės lėšas.