versija spausdinimui
(0)
JAV vyriausybė pateikė ieškinį kaltindama didžiausią Šveicarijos banką UBS Group, kad šis parduodamas investuotojams su hipoteka susijusius vertybinius popierius, juos apgavo.
Būtent su rizikingomis būsto paskolomis susiję vertybiniai popieriai gan žymiai prisidėjo prie 2008 - 2009 metais kilusios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės.
Ieškinys minimam bankui pateiktas dėl minėtų produktų, nes abejojama jų kokybe. Per 2006 - 2007 metų laikotarpį bendra parduotų su rizikingomis būsto paskolomis susijusių vertybinių popierių vertė siekė keturiasdešimt vieną milijardą dolerių. Šis kaltinimas buvo paskelbtas po to, kai UBS banko atstovai atmetė JAV vyriausybės siūlomą susitarimą, pagal kurį ši finansų institucija sumokėtų dviejų milijardų dolerių baudą. Amerikos federalinis įstatymas leidžia nustatyti tokio dydžio baudą, kuri atitiktų banko ar kokio kito juridinio vieneto gautą pelną iš nusižengimo.
JAV prokurorai teigia, kad investuotojai patyrė didelių nuostolių, nes UBS nepakankamai informavo juos apie galimą riziką. Bankas ketina įrodyti savo nekaltumą teisme.
„Teisingumo departamento teiginiai nepagrindžiami nei faktais, nei teise. UBS yra įsitikinusi savo teisine padėtimi ir yra visiškai pasirengusi ginti save teisme“ - rašoma Šveicarijos banko pranešime.
Ši byla, susijusi su finansinių instrumentų paremtų būsto paskolomis pardavimu, yra tikrai ne vienintelė. Anksčiau buvo susitarta su Bank of America, Barclays, Citigroup, Credit Suisse, Deutsche Bank, Goldman Sachs, HSBC, JPMorgan Chase, Morgan Stanley ir Royal Bank of Scotland bankų atstovais. Taip pat kaip ir UBS bankas, Barclays vadovybė irgi iš pradžių atmetė kaltinimus. Byla baigėsi kovo mėnesį, Barclays sumokėjo dviejų milijardų dolerių baudą.
Buvo aišku, kad galiausiai bankas turėtų susidurti su amerikiečių pareigūnais. Pasak analitikų, UBS rezervavo pusę iš 1,2 milijardų dolerių, skirtų vadinamai papildomai teisinei rizikai.
Tačiau tai nėra vienintelis teismo atvejis, su kuriuo susiduria Šveicarijos bankas. Prancūzijoje jis kaltinamas tuo, kad padėjo turtingiems šios šalies piliečiams išvengti mokesčių mokėjimo.
Būtent su rizikingomis būsto paskolomis susiję vertybiniai popieriai gan žymiai prisidėjo prie 2008 - 2009 metais kilusios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės.
Ieškinys minimam bankui pateiktas dėl minėtų produktų, nes abejojama jų kokybe. Per 2006 - 2007 metų laikotarpį bendra parduotų su rizikingomis būsto paskolomis susijusių vertybinių popierių vertė siekė keturiasdešimt vieną milijardą dolerių. Šis kaltinimas buvo paskelbtas po to, kai UBS banko atstovai atmetė JAV vyriausybės siūlomą susitarimą, pagal kurį ši finansų institucija sumokėtų dviejų milijardų dolerių baudą. Amerikos federalinis įstatymas leidžia nustatyti tokio dydžio baudą, kuri atitiktų banko ar kokio kito juridinio vieneto gautą pelną iš nusižengimo.
JAV prokurorai teigia, kad investuotojai patyrė didelių nuostolių, nes UBS nepakankamai informavo juos apie galimą riziką. Bankas ketina įrodyti savo nekaltumą teisme.
„Teisingumo departamento teiginiai nepagrindžiami nei faktais, nei teise. UBS yra įsitikinusi savo teisine padėtimi ir yra visiškai pasirengusi ginti save teisme“ - rašoma Šveicarijos banko pranešime.
Ši byla, susijusi su finansinių instrumentų paremtų būsto paskolomis pardavimu, yra tikrai ne vienintelė. Anksčiau buvo susitarta su Bank of America, Barclays, Citigroup, Credit Suisse, Deutsche Bank, Goldman Sachs, HSBC, JPMorgan Chase, Morgan Stanley ir Royal Bank of Scotland bankų atstovais. Taip pat kaip ir UBS bankas, Barclays vadovybė irgi iš pradžių atmetė kaltinimus. Byla baigėsi kovo mėnesį, Barclays sumokėjo dviejų milijardų dolerių baudą.
Buvo aišku, kad galiausiai bankas turėtų susidurti su amerikiečių pareigūnais. Pasak analitikų, UBS rezervavo pusę iš 1,2 milijardų dolerių, skirtų vadinamai papildomai teisinei rizikai.
Tačiau tai nėra vienintelis teismo atvejis, su kuriuo susiduria Šveicarijos bankas. Prancūzijoje jis kaltinamas tuo, kad padėjo turtingiems šios šalies piliečiams išvengti mokesčių mokėjimo.