versija spausdinimui
(0)
Remiantis naujausiais Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, tiek Senajame žemyne, tiek mūsų šalyje smuktelėjo pramonės produkcijos apimtys.
Lapkritį palyginus su spaliu, pramonės produkcija euro zonoje susitraukė 1.7 procento, kai laukta, jog kris 1.5 procento, o Europos sąjungoje nuosmukis siekė 1.3 procento. Lietuvoje per minimą laikotarpį šis rodiklis krito dar labiau, t.y. 1.9 procento. Mėnesį prieš tai euro zonoje ir bendroje sąjungoje pramonė paaugo po 0.1 procento, o mūsų šalyje - net 7.2 procento.
Euro zonoje per paskutinį rudens mėnesį kapitalo prekių produkcija krito 2.3 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.7 procento, tarpinių prekių - 1.2 procento, kasdieninio vartojimo prekių sumažėjo vienu procentu, o energijos - 0.6 procento. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamyba krito 1.6 procento, tarpinių prekių - 1.1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių gamyba sumažėjo vienu procentu, kasdieninio vartojimo - 0.6 procento, o energijos smuko 0.5 procento.
Lapkritį tarp Europos sąjungos šalių labiausiai pramonės produkcija susitraukė Airijoje (7.5 procento) ir Portugalijoje (2.5 procento), o paaugo - Estijoje (4.5 procento) ir Graikijoje (3.1 procento).
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos pokytį, tai per vienuoliktą praėjusių metų mėnesį tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje užfiksuota, jog šis rodiklis per metus susitraukė, t.y. atitinkamai 3.3 ir 2.2 procento, kai laukta, jog bendroje valiutos zonoje metinis pramonės kritimas sieks vidutiniškai tik 2.3 procento. Tuo tarpu spalį fiksuota, kad per metus šis rodiklis paaugo atitinkamai 1.2 ir 1.3 procento. Lietuvoje metinis pramonės produkcijos prieaugis sumažėjo nuo 8.9 iki 2.9 procento.
Per metus euro zonoje energijos gamyba smuko 5.2 procento, kapitalo prekių - 4.5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 3.5 procento, tarpinių prekių sumažėjo trimis procentais, o kasdieninio vartojimo - 0.1 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį energijos gamyba smuko 4.3 procento, kapitalo prekių sumažėjo trimis procentais, tarpinių prekių - 2.2 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.4 procento, tuo tarpu kasdieninio vartojimo paaugo 0.7 procento.
Labiausiai per metus pramonės produkcija smuktelėjo Airijoje (9.1 procento) ir Vokietijoje (5.1 procento), tuo tarpu labiausiai pakilo Estijoje (7.9 procento) ir Lenkijoje (5.3 procento).
Lapkritį palyginus su spaliu, pramonės produkcija euro zonoje susitraukė 1.7 procento, kai laukta, jog kris 1.5 procento, o Europos sąjungoje nuosmukis siekė 1.3 procento. Lietuvoje per minimą laikotarpį šis rodiklis krito dar labiau, t.y. 1.9 procento. Mėnesį prieš tai euro zonoje ir bendroje sąjungoje pramonė paaugo po 0.1 procento, o mūsų šalyje - net 7.2 procento.
Euro zonoje per paskutinį rudens mėnesį kapitalo prekių produkcija krito 2.3 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.7 procento, tarpinių prekių - 1.2 procento, kasdieninio vartojimo prekių sumažėjo vienu procentu, o energijos - 0.6 procento. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamyba krito 1.6 procento, tarpinių prekių - 1.1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių gamyba sumažėjo vienu procentu, kasdieninio vartojimo - 0.6 procento, o energijos smuko 0.5 procento.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos pokytį, tai per vienuoliktą praėjusių metų mėnesį tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje užfiksuota, jog šis rodiklis per metus susitraukė, t.y. atitinkamai 3.3 ir 2.2 procento, kai laukta, jog bendroje valiutos zonoje metinis pramonės kritimas sieks vidutiniškai tik 2.3 procento. Tuo tarpu spalį fiksuota, kad per metus šis rodiklis paaugo atitinkamai 1.2 ir 1.3 procento. Lietuvoje metinis pramonės produkcijos prieaugis sumažėjo nuo 8.9 iki 2.9 procento.
Labiausiai per metus pramonės produkcija smuktelėjo Airijoje (9.1 procento) ir Vokietijoje (5.1 procento), tuo tarpu labiausiai pakilo Estijoje (7.9 procento) ir Lenkijoje (5.3 procento).