versija spausdinimui
(0)
Mūsų šalis dažnai siejama su kitomis dviem valstybėmis, t.y. Latvija ir Estija. Lietuva kartu su jomis yra priskiriama Baltijos regionui. Tad mūsų dėmesio centre dvi Baltijos sesės ir jų pagrindinių ekonominių rodiklių analizė, t.y. šįkart pinigų, indeksų ir reitingų, mokesčių bei finansų rinkų srityse.
Po antrosios dalies (nuoroda į antrą dalį) pristatome paskutinę trečiąją dalį apie minimas valstybes. Nagrinėsime pagrindinius šių šalių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.
Pinigai
Duomenys apie abiejų valstybių aukso rezervus yra pateikiami nuo šio amžiaus pradžios. Taigi, kaip matome iš paveikslėlio su grafikais, abi mūsų nagrinėjamos šalys tikrai nėra minimo vertingojo metalo gerbėjos. Štai Estijos turimų aukso atsargų kiekis per visą mūsų analizuojamą laikotarpį nekito ir siekia vos 0.25 tonas.
Tuo tarpu Latvijos turimi šio metalo rezervai nuo pat šio amžiaus pradžios buvo gerokai didesni nei prieš tai minėtos valstybės atveju, t.y. 2000 metų pradžioje latvių turimas aukso kiekis siekė 7,75 tonas. Jis nekito iki pat 2014 metų pradžios, kuomet sumažėjo iki 6,62 tonų, o praėjusių metų pradžioje dar kiek smuktelėjo ir šiuo metu Latvija turi 6,6 tonas aukso, arba net 26,4 karto daugiau nei estai.
Be jokios abejonės nagrinėjant pinigų sritį, būtina apžvelgti ir taip vadinamą pinigų pasiūlą. Mūsų dėmesio centre pinigų pasiūlos M2, kurį sudaro apyvartoje esantys banknotai, monetos ir kitas į jas lengvai konvertuojamas turtas bei trumpalaikiai terminuoti indėliai bankuose, rodiklis. Abiejose mūsų Baltijos sesėse šis rodiklis per palyginamąjį laikotarpį, išskyrus krizinius metus, nuosekliai didėja bei šturmuoja vis naujesnius rekordinius lygius.
Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu pinigų pasiūlos M2 rodiklis Latvijoje siekia 14,651 mlrd. eurų, kai 2003 metų viduryje sudarė 2,881 mlrd. eurų. Tad jis pašoko 5,1 karto. Tuo tarpu kaimyninėje valstybėje pinigų pasiūlos M2 rodiklis dabar sudaro 16,821 mlrd. eurų, t.y. beveik penkiolika procentų didesnis nei Latvijoje. 2003 metų viduryje jis siekė 3,04 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad jis nuo to laikotarpio Estijoje šoktelėjo 5,5 karto, arba labiau nei prieš tai minėtoje valstybėje.
Indeksai ir reitingai
Dažnai yra kalbama apie konkurencingumą, taigi, kaip vertinamas mūsų analizuojamų valstybių konkurencingumas. Šį palyginimą mes atliksime panaudodami taip vadinamą konkurencingumo reitingą, kurį kasmet skelbia Pasaulio ekonomikos forumas. Taigi, praėjusiais metais tarp 140 šalių šiame reitinge mūsų kaimynė užėmė keturiasdešimt antrą poziciją, tuo tarpu Estija buvo dešimt pozicijų aukščiau ir nuo pat 2007 metų, kai pradėtas skelbti konkurencingumo reitingas, ji buvo laikoma konkurencingesnė už Latviją.
Tačiau per lyginamą laikotarpį estų konkurencingumas smuktelėjo, tuo tarpu mūsų kaimynų nors ir nedaug, bet ūgtelėjo, nes 2007 metais Estija konkurencingumo reitinge buvo aukštesnėje pozicijoje, t.y. dvidešimt šeštoje, o latviai - keturiasdešimt ketvirti. Pažymėtina tai, kad paskutinės pasaulinės krizės laikotarpiu abi šalys smuktelėjo šiame reitinge, bet vėliau padėtis pagerėjo, ypač tai pasakytina apie Latviją.
Negatyvus reiškinys yra korupcija, kuri vyrauja kiekvienoje šalyje, tiesa, yra nevienodo lygio. Kasmet korupcijos reitingą skelbia Transparency International organizacija. 2018 metais tarp 175 pasaulio šalių latviai užėmė 41 poziciją, tuo tarpu kaimyninė valstybė buvo gerokai aukščiau, t.y. net aštuonioliktoje vietoje, kas reiškia, kad Estija yra pastebimai mažiau korumpuota ir taip buvo nuo pat šio amžiaus pradžios.
2000 metais Latvija korupcijos reitinge buvo 57 vietoje, tad akivaizdu, jog nuo to laiko šioje šalyje korupcijos lygis sumažėjo. Estai minimais metais užėmė 27 poziciją, tad lyginant su praėjusiais metais, padėtis tai po gi pagerėjo.
Sąlygos plėtoti verslą - tai dar vienas svarbus rodiklis, kurį mes norėtume apžvelgti ir kurį šiuo atveju sudaro Pasaulio bankas. Remiantis naujausiais duomenimis, 2018 metais tarp 190 reitinguotų pasaulio šalių Latvija antrus metus iš eilės užėmė devynioliktą vietą, tuo tarpu Estija buvo kiek aukščiau, t.y. šešioliktoje pozicijoje, tačiau per metus smuktelėjo keturiomis pozicijomis žemyn.
Duomenys apie sąlygas plėtoti verslą pateikiami nuo 2008 metų, tuomet Latvija šiame reitinge buvo trisdešimtoje pozicijoje, o kaimyninė kiek aukštesnėje - dvidešimt antroje. Tad akivaizdu, kad per pastaruosius dešimt metų abiejose valstybėse pagerėjo sąlygos plėtoti verslą, kas, žinoma, yra pozityvus reiškinys. Be to, Estija šiame reitinge faktiškai visada buvo kiek aukštesnėje pozicijoje.
Abi nagrinėjamas šalis taip pat palyginome ir pagal būsto nuosavybės rodiklį. Latvijos ir Estijos duomenys pateikiami nuo 2007 metų. Abiejose valstybėse šis rodiklis per palyginamą laikotarpį buvo labai panašus ir jo pokyčio dinamika irgi sutampa, t.y. būsto nuosavybės rodiklis nors ir nedaug, bet smuktelėjo.
Štai Latvijoje 2007 metais jis siekė 86 procentus, o dabar jau sudaro 81,6 procento, tiesa, auga ketvirtus metus iš eilės. Kaimyninėje valstybėje jis smuktelėjo nuo 87,8 iki 82,4 procento, bet irgi kyla trečius metus iš eilės.
Taip pat kalbant apie būstus panagrinėjome ir jų kainų pokyčius. Tam pasitelkėme abiejų šalių būsto kainų indeksą. Latvijos atveju duomenys pateikiami nuo 2006 metų, o Estijos - nuo 2005 metų. Kaip matome iš pateikto paveikslėlio su grafikais, šio indekso pokyčio tendencijos abiejose šalyse sutapo, tiesa, esminis skirtumas tame, jog Estijoje jis jau senokai yra pakilęs virš prieš paskutinę pasaulinę ekonomikos krizę buvusio piko, o Latvijoje - dar ne.
Estijos būstų kainų indeksas nuo 2005 iki 2007 metų vidurio pašoko nuo 50,59 iki 110,16 punktų, arba daugiau nei dvigubai, tuo tarpu Latvijoje jis nuo 2006 iki 2008 metų pradžios pašoko nuo 89,95 iki 157,05 punktų, t.y. 1,8 karto. Žinoma, kilus finansinei ir ekonominei krizei, tuo pačiu smuktelėjo ir būstų paklausa bei kainos, tad nuo prieš krizę pasiektų pikų Estijoje šis indeksas krito beveik perpus, o kaimyninėje šalyje - du kartus. Po krizės metu pasiekto dugno, būsto kainų indeksas mūsų Baltijos sesėse nuosekliai auga. Nuo 2006 metų Latvijoje šis indeksas pašoko 1,5 karto, o kaimyninėje valstybėje kiek labiau, t.y. 1,6 karto.
Mokesčiai
Kaip ir įprasta apžvelgsime ir dar vieną svarbią skiltį, t.y. mokesčius. Šiuo atveju, kas itin svarbu, nebus įvertintos įvairios išlygos ir lengvatos. Pradedame nuo abiejose šalyse taikomo pelno mokesčio. Iš esmės per visą nagrinėjamą laikotarpį Latvijoje minimas mokestis buvo mažesnis nei Estijoje, tačiau praėjusiais metais jis buvo kilsteltas nuo penkiolikos procentų iki dvidešimties procentų ir jau abiejose valstybėse yra toks pats. Mūsų Baltijos sesėse palyginus su šio amžiaus pradžia, pelno mokestis sumažėjo, nes 2000 metais jis Estijoje dar siekė 26 procentus, o kaimyninėje valstybėje sudarė 24 procentus. Pirmojoje šalyje šis mokestis ėmė mažėti nuo pat 2005 metų iki krizinių 2008 metų, kuomet šis rodiklis stabilizavosi ties dvidešimt vienu procentu, na o dabartinį lygį pelno mokestis Estijoje pasiekė 2015 metais. Tuo tarpu Latvijoje 2002 metais pelno mokestis buvo sumažintas nuo 24 iki 15 procentų, ir tokiame lygyje išliko iki pat praėjusių metų.
Kalbant apie gyventojų pajamų mokestį, tai pateikiamas maksimalus koks yra galimas abiejose nagrinėjamose šalyse. Palyginus su šio amžiaus pradžia, vienoje Baltijos valstybėje šis mokestis sumažėjo, o štai kitoje pasuko į priešingą pusę. Štai Estijoje jis 2000 metais sudarė 26 procentus ir po to per kelis kartus buvo sumažintas kol 2015 metais pasiekė dvidešimt procentų ir nuo to laiko nekinta. Per didžiąją dalį analizuojamo laikotarpį šis mokesti būtent šioje valstybėje buvo mažesnis. Tuo tarpu Latvijoje gyventojų pajamų mokestis nuo šio amžiaus pradžios iki paskutinės pasaulinės finansų ir ekonominės krizės nekito ir sudarė dvidešimt penkis procentus. Kriziniu laikotarpiu jis iš pradžių buvo kiek sumažintas, po to padidintas, na o vėliau po truputi ėmė mažėti ir 2015 metais jau siekė 23 procentus. Tačiau praėjusiais metais šis mokestis mūsų kaimyninėje šalyje buvo kilsteltas iki net 31,4 procento.
Pagrindinis pardavimo arba pridėtinės vertės mokestis (PVM) mūsų Baltijos sesėse, palyginus su tuo kas buvo šio dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje, abiem atvejais ūgtelėjo. Šiuo metu Estijoje minimas mokestis sudaro dvidešimt procentų, kai 2000 metais siekė aštuoniolika procentų. Pridėtinės vertės mokestis šioje valstybėje buvo kilsteltas kriziniu laikotarpiu, t.y. 2009 metais. Latvijoje šio amžiaus pradžioje PVM taip pat sudarė aštuoniolika procentų, bei kaip ir prieš tai minėtoje šalyje buvo kilsteltas kriziniu laikotarpiu, iš pradžių iki dvidešimt vieno procento, o po to vienus metus sudarė ir dvidešimt du procentus, ir vėl sumažėjo iki dvidešimt vieno procento ir toks išliko iki šiol.
Dar vienas mokestis pagal kurį norėtume palyginti dvi nagrinėjamas šalis - tai socialinės apsaugos. Per palyginamą laikotarpį tiek Latvijoje, tiek Estijoje šis mokestis ūgtelėjo. Štai pirmojoje valstybėje jis šiuo metu sudaro 35,09 procento (darbdavys sumoka didesnę dalį, t.y. 24,09 procento, na o likusius vienuolika procentų - darbuotojas), o Estijoje šis mokestis kiek didesnis ir sudaro 37,4 procento (darbdavys sumoka didžiąją dalį, t.y. net 33,8 procento (pastebimai daugiau nei Latvijoje), o darbuotojas sumoka tik 3,6 procento). Latvijoje duomenys apie socialinės apsaugos mokestį pateikiami nuo 2004 metų, kuomet jis siekė 33,09 procento (darbdavys mokėjo 24,09 procento, o darbuotojas - devynis procentus), tuo tarpu kaimyninėje valstybėje minimais metais šis mokestis buvo kiek didesnis ir sudarė 34,51 procento (darbdavys tuomet irgi mokėjo didžiąją jo dalį - 33,51 procento, o darbuotojas vos vieną procentą).
Finansų rinkos
Nuo šių metų pradžios pagrindinis Latvijos akcijų rinkos indeksas OMX Riga jau paaugo 12,3 procento. Šiuo metu jis testuoja prieš tai buvusį pasiektą visų laikų rekordinį lygį, po ko paaiškės tolimesnė jo kryptis. Jei minėtas lygis bus tvariai pralaužtas,tuomet sulauksime naujos augimo bangos,priešingu atveju gali susiformuoti dviguba viršūnė,
po ko sulauksime didesnės korekcijos.
Tuo tarpu Estijos akcijų rinkos pagrindinis indeksas OMX Tallinn šiais metais ūgtelėjo 8,8 procento. Po korekcijos sulaukėme šio indekso atšokimo, tačiau jis kol kas taip ir nesugebėjo pakilti iki prieš tai buvusio užfiksuoto rekordinio lygio. Dabar testuojama ilgalaikio augimo kanalo apatinė riba. Jei nepavyks virš jos išlikti galime sulaukti naujos korekcijos, priešingu atveju gali prasitęsti augimas ir su lauku bus patestuota rekordinė vertė.
Per pastaruosius vienerius metus OMX Riga indeksas paaugo tik 1,5 procento, o OMX Tallinn - tik 0,5 procento. Kalbant apie ilgesnę perspektyvą, tai per pastaruosius trejus metus pirmasis indeksas ūgtelėjo net 63,52 procento, o antrasis - beveik ketvirtadaliu, per penkerius - paaugo net 137,58 procento ir šiek tiek virš šešiasdešimt procentų. Per paskutinius dešimt metų Latvijos akcijų rinkos indeksas pašoko 303,39 procento, o Estijos - 324,6 procento. Nuo šio amžiaus pradžios OMX Riga indekso vertė šoktelėjo net 943,33 procento, o OMX Tallinn - net 907,66 procento.
Trečiosios dalies trumpos išvados:
Abi mūsų Baltijos sesės nėra didelės aukso gerbėjos, tačiau per visą analizuojamą laikotarpį Latvija jo atsargų visuomet, net nepaisant sumažėjimo, turėjo gerokai daugiau nei estai, kurie šio metalo atsargų apskritai nekeitė;
Tiek Latvijoje, tiek Estijoje pinigų pasiūlos M2 rodiklis per palyginamą laiką nuosekliai, išskyrus krizinį laikotarpį, didėjo, tačiau antroje šalyje šoktelėjo labiau;
Nuo 2007 metų Estija konkurencingumo reitinge visuomet buvo aukštesnėje pozicijoje už latvius, tačiau per lyginamą laikotarpį jie kiek pakilo, tuo tarpu estai prarado turėtas pozicijas;
Per analizuojamą laikotarpį estai ir latviai pakilo korupcijos reitinge, o tai reiškia, kad šis reiškinys abiejose valstybėse sumažėjo, tačiau Estija visuomet buvo laikoma mažiau korumpuota;
Per pastaruosius dešimt metų abiejose mūsų Baltijos sesėse pagerėjo sąlygos plėtoti verslą, be to, jos reitinge užima itin aukštas pozicijas, tačiau Estijoje faktiškai visuomet sąlygos plėtoti verslą buvo vertinamos kiek palankiau;
Analizuojamose valstybėse per palyginamą laikotarpį smuktelėjo būsto nuosavybės rodiklis, kuris abiem atvejais buvo labai panašus, tiesa, pastaruosius kelis metus jis po truputį kyla;
Būsto kainų indekso pokyčio tendencijos abiejose šalyse sutapo, tiesa, esminis skirtumas tame, jog Estijoje jis jau senokai yra pakilęs virš prieš paskutinę pasaulinę ekonomikos krizę buvusio piko, o Latvijoje - dar ne;
Per analizuojamą laikotarpį Latvijoje ir Estijoje sumažėjo pelno mokestis, tiesa, pirmojoje valstybėje jis visą laiką buvo mažesnis, tačiau praėjusiais metais buvo padidintas, tad abiejose šalyse šis mokestis dabar yra visiškai vienodas;
Estijoje per didžiąją dalį apžvelgiamo laikotarpio gyventojų pajamų mokestis buvo mažesnis ir palyginus su 2000 metais - jis sumažėjo, tuo tarpu kitoje šalyje jis irgi per kelis kartus buvo mažinimas, tačiau praėjusiais metais buvo pastebimai kilsteltas;
Mūsų Baltijos sesėse nuo šio dvidešimt pirmojo amžiaus pradžios pagrindinis pridėtinės vertės mokestis kiek ūgtelėjo ir šiuo metu jis Latvijoje yra nežymiai didesnis;
Per palyginamąjį laikotarpį tiek Latvijoje, tiek Estijoje kiek ūgtelėjo socialinės apsaugos mokestis, tačiau antroje valstybėje jis visada buvo šiek tiek didesnis, be to, ten faktiškai visą jį sumoka darbdavys;
Trumpalaikėje perspektyvoje ir vidutiniu laikotarpiu geriau sekėsi Latvijos akcijų rinkai, tuo tarpu ilgalaikėje perspektyvoje abiejų šalių pagrindinių akcijų rinkų indeksų grąžą yra labai įspūdinga ir panaši.
Dar daugiau informacijos ir straipsnių ekonomikos tematika rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Ekonomika (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).
Po antrosios dalies (nuoroda į antrą dalį) pristatome paskutinę trečiąją dalį apie minimas valstybes. Nagrinėsime pagrindinius šių šalių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.
Pinigai
Duomenys apie abiejų valstybių aukso rezervus yra pateikiami nuo šio amžiaus pradžios. Taigi, kaip matome iš paveikslėlio su grafikais, abi mūsų nagrinėjamos šalys tikrai nėra minimo vertingojo metalo gerbėjos. Štai Estijos turimų aukso atsargų kiekis per visą mūsų analizuojamą laikotarpį nekito ir siekia vos 0.25 tonas.
Tuo tarpu Latvijos turimi šio metalo rezervai nuo pat šio amžiaus pradžios buvo gerokai didesni nei prieš tai minėtos valstybės atveju, t.y. 2000 metų pradžioje latvių turimas aukso kiekis siekė 7,75 tonas. Jis nekito iki pat 2014 metų pradžios, kuomet sumažėjo iki 6,62 tonų, o praėjusių metų pradžioje dar kiek smuktelėjo ir šiuo metu Latvija turi 6,6 tonas aukso, arba net 26,4 karto daugiau nei estai.
Be jokios abejonės nagrinėjant pinigų sritį, būtina apžvelgti ir taip vadinamą pinigų pasiūlą. Mūsų dėmesio centre pinigų pasiūlos M2, kurį sudaro apyvartoje esantys banknotai, monetos ir kitas į jas lengvai konvertuojamas turtas bei trumpalaikiai terminuoti indėliai bankuose, rodiklis. Abiejose mūsų Baltijos sesėse šis rodiklis per palyginamąjį laikotarpį, išskyrus krizinius metus, nuosekliai didėja bei šturmuoja vis naujesnius rekordinius lygius.
Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu pinigų pasiūlos M2 rodiklis Latvijoje siekia 14,651 mlrd. eurų, kai 2003 metų viduryje sudarė 2,881 mlrd. eurų. Tad jis pašoko 5,1 karto. Tuo tarpu kaimyninėje valstybėje pinigų pasiūlos M2 rodiklis dabar sudaro 16,821 mlrd. eurų, t.y. beveik penkiolika procentų didesnis nei Latvijoje. 2003 metų viduryje jis siekė 3,04 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad jis nuo to laikotarpio Estijoje šoktelėjo 5,5 karto, arba labiau nei prieš tai minėtoje valstybėje.
Indeksai ir reitingai
Dažnai yra kalbama apie konkurencingumą, taigi, kaip vertinamas mūsų analizuojamų valstybių konkurencingumas. Šį palyginimą mes atliksime panaudodami taip vadinamą konkurencingumo reitingą, kurį kasmet skelbia Pasaulio ekonomikos forumas. Taigi, praėjusiais metais tarp 140 šalių šiame reitinge mūsų kaimynė užėmė keturiasdešimt antrą poziciją, tuo tarpu Estija buvo dešimt pozicijų aukščiau ir nuo pat 2007 metų, kai pradėtas skelbti konkurencingumo reitingas, ji buvo laikoma konkurencingesnė už Latviją.
Tačiau per lyginamą laikotarpį estų konkurencingumas smuktelėjo, tuo tarpu mūsų kaimynų nors ir nedaug, bet ūgtelėjo, nes 2007 metais Estija konkurencingumo reitinge buvo aukštesnėje pozicijoje, t.y. dvidešimt šeštoje, o latviai - keturiasdešimt ketvirti. Pažymėtina tai, kad paskutinės pasaulinės krizės laikotarpiu abi šalys smuktelėjo šiame reitinge, bet vėliau padėtis pagerėjo, ypač tai pasakytina apie Latviją.
Negatyvus reiškinys yra korupcija, kuri vyrauja kiekvienoje šalyje, tiesa, yra nevienodo lygio. Kasmet korupcijos reitingą skelbia Transparency International organizacija. 2018 metais tarp 175 pasaulio šalių latviai užėmė 41 poziciją, tuo tarpu kaimyninė valstybė buvo gerokai aukščiau, t.y. net aštuonioliktoje vietoje, kas reiškia, kad Estija yra pastebimai mažiau korumpuota ir taip buvo nuo pat šio amžiaus pradžios.
2000 metais Latvija korupcijos reitinge buvo 57 vietoje, tad akivaizdu, jog nuo to laiko šioje šalyje korupcijos lygis sumažėjo. Estai minimais metais užėmė 27 poziciją, tad lyginant su praėjusiais metais, padėtis tai po gi pagerėjo.
Sąlygos plėtoti verslą - tai dar vienas svarbus rodiklis, kurį mes norėtume apžvelgti ir kurį šiuo atveju sudaro Pasaulio bankas. Remiantis naujausiais duomenimis, 2018 metais tarp 190 reitinguotų pasaulio šalių Latvija antrus metus iš eilės užėmė devynioliktą vietą, tuo tarpu Estija buvo kiek aukščiau, t.y. šešioliktoje pozicijoje, tačiau per metus smuktelėjo keturiomis pozicijomis žemyn.
Duomenys apie sąlygas plėtoti verslą pateikiami nuo 2008 metų, tuomet Latvija šiame reitinge buvo trisdešimtoje pozicijoje, o kaimyninė kiek aukštesnėje - dvidešimt antroje. Tad akivaizdu, kad per pastaruosius dešimt metų abiejose valstybėse pagerėjo sąlygos plėtoti verslą, kas, žinoma, yra pozityvus reiškinys. Be to, Estija šiame reitinge faktiškai visada buvo kiek aukštesnėje pozicijoje.
Abi nagrinėjamas šalis taip pat palyginome ir pagal būsto nuosavybės rodiklį. Latvijos ir Estijos duomenys pateikiami nuo 2007 metų. Abiejose valstybėse šis rodiklis per palyginamą laikotarpį buvo labai panašus ir jo pokyčio dinamika irgi sutampa, t.y. būsto nuosavybės rodiklis nors ir nedaug, bet smuktelėjo.
Štai Latvijoje 2007 metais jis siekė 86 procentus, o dabar jau sudaro 81,6 procento, tiesa, auga ketvirtus metus iš eilės. Kaimyninėje valstybėje jis smuktelėjo nuo 87,8 iki 82,4 procento, bet irgi kyla trečius metus iš eilės.
Taip pat kalbant apie būstus panagrinėjome ir jų kainų pokyčius. Tam pasitelkėme abiejų šalių būsto kainų indeksą. Latvijos atveju duomenys pateikiami nuo 2006 metų, o Estijos - nuo 2005 metų. Kaip matome iš pateikto paveikslėlio su grafikais, šio indekso pokyčio tendencijos abiejose šalyse sutapo, tiesa, esminis skirtumas tame, jog Estijoje jis jau senokai yra pakilęs virš prieš paskutinę pasaulinę ekonomikos krizę buvusio piko, o Latvijoje - dar ne.
Estijos būstų kainų indeksas nuo 2005 iki 2007 metų vidurio pašoko nuo 50,59 iki 110,16 punktų, arba daugiau nei dvigubai, tuo tarpu Latvijoje jis nuo 2006 iki 2008 metų pradžios pašoko nuo 89,95 iki 157,05 punktų, t.y. 1,8 karto. Žinoma, kilus finansinei ir ekonominei krizei, tuo pačiu smuktelėjo ir būstų paklausa bei kainos, tad nuo prieš krizę pasiektų pikų Estijoje šis indeksas krito beveik perpus, o kaimyninėje šalyje - du kartus. Po krizės metu pasiekto dugno, būsto kainų indeksas mūsų Baltijos sesėse nuosekliai auga. Nuo 2006 metų Latvijoje šis indeksas pašoko 1,5 karto, o kaimyninėje valstybėje kiek labiau, t.y. 1,6 karto.
Mokesčiai
Kaip ir įprasta apžvelgsime ir dar vieną svarbią skiltį, t.y. mokesčius. Šiuo atveju, kas itin svarbu, nebus įvertintos įvairios išlygos ir lengvatos. Pradedame nuo abiejose šalyse taikomo pelno mokesčio. Iš esmės per visą nagrinėjamą laikotarpį Latvijoje minimas mokestis buvo mažesnis nei Estijoje, tačiau praėjusiais metais jis buvo kilsteltas nuo penkiolikos procentų iki dvidešimties procentų ir jau abiejose valstybėse yra toks pats. Mūsų Baltijos sesėse palyginus su šio amžiaus pradžia, pelno mokestis sumažėjo, nes 2000 metais jis Estijoje dar siekė 26 procentus, o kaimyninėje valstybėje sudarė 24 procentus. Pirmojoje šalyje šis mokestis ėmė mažėti nuo pat 2005 metų iki krizinių 2008 metų, kuomet šis rodiklis stabilizavosi ties dvidešimt vienu procentu, na o dabartinį lygį pelno mokestis Estijoje pasiekė 2015 metais. Tuo tarpu Latvijoje 2002 metais pelno mokestis buvo sumažintas nuo 24 iki 15 procentų, ir tokiame lygyje išliko iki pat praėjusių metų.
Kalbant apie gyventojų pajamų mokestį, tai pateikiamas maksimalus koks yra galimas abiejose nagrinėjamose šalyse. Palyginus su šio amžiaus pradžia, vienoje Baltijos valstybėje šis mokestis sumažėjo, o štai kitoje pasuko į priešingą pusę. Štai Estijoje jis 2000 metais sudarė 26 procentus ir po to per kelis kartus buvo sumažintas kol 2015 metais pasiekė dvidešimt procentų ir nuo to laiko nekinta. Per didžiąją dalį analizuojamo laikotarpį šis mokesti būtent šioje valstybėje buvo mažesnis. Tuo tarpu Latvijoje gyventojų pajamų mokestis nuo šio amžiaus pradžios iki paskutinės pasaulinės finansų ir ekonominės krizės nekito ir sudarė dvidešimt penkis procentus. Kriziniu laikotarpiu jis iš pradžių buvo kiek sumažintas, po to padidintas, na o vėliau po truputi ėmė mažėti ir 2015 metais jau siekė 23 procentus. Tačiau praėjusiais metais šis mokestis mūsų kaimyninėje šalyje buvo kilsteltas iki net 31,4 procento.
Pagrindinis pardavimo arba pridėtinės vertės mokestis (PVM) mūsų Baltijos sesėse, palyginus su tuo kas buvo šio dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje, abiem atvejais ūgtelėjo. Šiuo metu Estijoje minimas mokestis sudaro dvidešimt procentų, kai 2000 metais siekė aštuoniolika procentų. Pridėtinės vertės mokestis šioje valstybėje buvo kilsteltas kriziniu laikotarpiu, t.y. 2009 metais. Latvijoje šio amžiaus pradžioje PVM taip pat sudarė aštuoniolika procentų, bei kaip ir prieš tai minėtoje šalyje buvo kilsteltas kriziniu laikotarpiu, iš pradžių iki dvidešimt vieno procento, o po to vienus metus sudarė ir dvidešimt du procentus, ir vėl sumažėjo iki dvidešimt vieno procento ir toks išliko iki šiol.
Dar vienas mokestis pagal kurį norėtume palyginti dvi nagrinėjamas šalis - tai socialinės apsaugos. Per palyginamą laikotarpį tiek Latvijoje, tiek Estijoje šis mokestis ūgtelėjo. Štai pirmojoje valstybėje jis šiuo metu sudaro 35,09 procento (darbdavys sumoka didesnę dalį, t.y. 24,09 procento, na o likusius vienuolika procentų - darbuotojas), o Estijoje šis mokestis kiek didesnis ir sudaro 37,4 procento (darbdavys sumoka didžiąją dalį, t.y. net 33,8 procento (pastebimai daugiau nei Latvijoje), o darbuotojas sumoka tik 3,6 procento). Latvijoje duomenys apie socialinės apsaugos mokestį pateikiami nuo 2004 metų, kuomet jis siekė 33,09 procento (darbdavys mokėjo 24,09 procento, o darbuotojas - devynis procentus), tuo tarpu kaimyninėje valstybėje minimais metais šis mokestis buvo kiek didesnis ir sudarė 34,51 procento (darbdavys tuomet irgi mokėjo didžiąją jo dalį - 33,51 procento, o darbuotojas vos vieną procentą).
Finansų rinkos
Nuo šių metų pradžios pagrindinis Latvijos akcijų rinkos indeksas OMX Riga jau paaugo 12,3 procento. Šiuo metu jis testuoja prieš tai buvusį pasiektą visų laikų rekordinį lygį, po ko paaiškės tolimesnė jo kryptis. Jei minėtas lygis bus tvariai pralaužtas,tuomet sulauksime naujos augimo bangos,priešingu atveju gali susiformuoti dviguba viršūnė,
po ko sulauksime didesnės korekcijos.
Tuo tarpu Estijos akcijų rinkos pagrindinis indeksas OMX Tallinn šiais metais ūgtelėjo 8,8 procento. Po korekcijos sulaukėme šio indekso atšokimo, tačiau jis kol kas taip ir nesugebėjo pakilti iki prieš tai buvusio užfiksuoto rekordinio lygio. Dabar testuojama ilgalaikio augimo kanalo apatinė riba. Jei nepavyks virš jos išlikti galime sulaukti naujos korekcijos, priešingu atveju gali prasitęsti augimas ir su lauku bus patestuota rekordinė vertė.
Per pastaruosius vienerius metus OMX Riga indeksas paaugo tik 1,5 procento, o OMX Tallinn - tik 0,5 procento. Kalbant apie ilgesnę perspektyvą, tai per pastaruosius trejus metus pirmasis indeksas ūgtelėjo net 63,52 procento, o antrasis - beveik ketvirtadaliu, per penkerius - paaugo net 137,58 procento ir šiek tiek virš šešiasdešimt procentų. Per paskutinius dešimt metų Latvijos akcijų rinkos indeksas pašoko 303,39 procento, o Estijos - 324,6 procento. Nuo šio amžiaus pradžios OMX Riga indekso vertė šoktelėjo net 943,33 procento, o OMX Tallinn - net 907,66 procento.
Trečiosios dalies trumpos išvados:
Abi mūsų Baltijos sesės nėra didelės aukso gerbėjos, tačiau per visą analizuojamą laikotarpį Latvija jo atsargų visuomet, net nepaisant sumažėjimo, turėjo gerokai daugiau nei estai, kurie šio metalo atsargų apskritai nekeitė;
Tiek Latvijoje, tiek Estijoje pinigų pasiūlos M2 rodiklis per palyginamą laiką nuosekliai, išskyrus krizinį laikotarpį, didėjo, tačiau antroje šalyje šoktelėjo labiau;
Nuo 2007 metų Estija konkurencingumo reitinge visuomet buvo aukštesnėje pozicijoje už latvius, tačiau per lyginamą laikotarpį jie kiek pakilo, tuo tarpu estai prarado turėtas pozicijas;
Per analizuojamą laikotarpį estai ir latviai pakilo korupcijos reitinge, o tai reiškia, kad šis reiškinys abiejose valstybėse sumažėjo, tačiau Estija visuomet buvo laikoma mažiau korumpuota;
Per pastaruosius dešimt metų abiejose mūsų Baltijos sesėse pagerėjo sąlygos plėtoti verslą, be to, jos reitinge užima itin aukštas pozicijas, tačiau Estijoje faktiškai visuomet sąlygos plėtoti verslą buvo vertinamos kiek palankiau;
Analizuojamose valstybėse per palyginamą laikotarpį smuktelėjo būsto nuosavybės rodiklis, kuris abiem atvejais buvo labai panašus, tiesa, pastaruosius kelis metus jis po truputį kyla;
Būsto kainų indekso pokyčio tendencijos abiejose šalyse sutapo, tiesa, esminis skirtumas tame, jog Estijoje jis jau senokai yra pakilęs virš prieš paskutinę pasaulinę ekonomikos krizę buvusio piko, o Latvijoje - dar ne;
Per analizuojamą laikotarpį Latvijoje ir Estijoje sumažėjo pelno mokestis, tiesa, pirmojoje valstybėje jis visą laiką buvo mažesnis, tačiau praėjusiais metais buvo padidintas, tad abiejose šalyse šis mokestis dabar yra visiškai vienodas;
Estijoje per didžiąją dalį apžvelgiamo laikotarpio gyventojų pajamų mokestis buvo mažesnis ir palyginus su 2000 metais - jis sumažėjo, tuo tarpu kitoje šalyje jis irgi per kelis kartus buvo mažinimas, tačiau praėjusiais metais buvo pastebimai kilsteltas;
Mūsų Baltijos sesėse nuo šio dvidešimt pirmojo amžiaus pradžios pagrindinis pridėtinės vertės mokestis kiek ūgtelėjo ir šiuo metu jis Latvijoje yra nežymiai didesnis;
Per palyginamąjį laikotarpį tiek Latvijoje, tiek Estijoje kiek ūgtelėjo socialinės apsaugos mokestis, tačiau antroje valstybėje jis visada buvo šiek tiek didesnis, be to, ten faktiškai visą jį sumoka darbdavys;
Trumpalaikėje perspektyvoje ir vidutiniu laikotarpiu geriau sekėsi Latvijos akcijų rinkai, tuo tarpu ilgalaikėje perspektyvoje abiejų šalių pagrindinių akcijų rinkų indeksų grąžą yra labai įspūdinga ir panaši.
Dar daugiau informacijos ir straipsnių ekonomikos tematika rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Ekonomika (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).