versija spausdinimui
(0)
Lenkija ir Vokietija - tai dvi kaimyninės šalys, kurios tuo pačiu yra svarbios Lietuvos užsienio prekybos partnerės. Šįkart būtent šios valstybės ir jų ekonominiai bei kiti pagrindiniai rodikliai, kurie bus analizuojami, lyginami ir bus daromos išvados, yra mūsų dėmesio centre.
Nagrinėsime pagrindinius šių šalių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.
Bendrasis vidaus produktas
Kaip įprasta pradedame nuo bendrojo vidaus produkto. Remiantis naujausiais Pasaulio banko duomenimis, praėjusiais metais Lenkijos bendrojo vidaus produkto vertė siekė 585.78 mlrd. dolerių, kai kaimyninės Vokietijos - 3,997 trilijono dolerių, tad antrosios šalies metinio BVP vertė yra net 6,8 karto didesnė. Kaip matome iš paveikslėlio su grafikais, abiejų valstybių bendrųjų vidaus produktų verčių pokyčių dinamika labai panaši. Nuo šio amžiaus pradžios iki 2008 metų pasaulinės krizės šių šalių ekonomikos augo gana sparčiai, na o po to kriziniu laikotarpiu kiek smuktelėjo ir svyravo, tačiau abiem atvejais metinių bendrųjų vidaus produktų vertės jau yra pakilusios virš prieš paskutinę pasaulinę krizę buvusių pasiektų pikų.
2000 metais mūsų kaimynės metinio bendrojo vidaus produkto vertė siekė 171.89 mlrd. dolerių, tad nuo to laiko ji pašoko net 3,4 karto. Vokietijos atveju šio amžiaus pradžioje ekonomikos vertė siekė 1,950 trilijono dolerių, tad per pastaruosius devyniolika metų metinio BVP vertė pakilo 2,1 karto, arba lėčiau nei Lenkijoje.
Kalbant apie populiaciją, kuri parodo kiek žmonių gyvena šalyje, remiantis Eurostat duomenimis, iš pateikto paveikslėlio su grafikais matome, jog Lenkijoje gyventojų skaičius nuo šio amžiaus pradžios iš esmės nuosekliai mažėja, kas susiję su emigracija, bet pats kritimas yra labai nežymus. Tuo tarpu kaimyninėje valstybėje jis irgi per pirmą šio amžiaus dešimtmetį iš esmės krito, tačiau štai nuo 2011 metų ėmė didėti. Taigi, remiantis naujausiais duomenimis, praėjusiais metais mūsų kaimyninėje šalyje gyveno 37,98 milijonai žmonių, o štai Vokietijoje šis skaičius siekė 82,9 milijono, o tai reiškia, kad antroje valstybėje gyventojų skaičius yra 2,2 karto didesnis.
2000 metais Lenkijoje gyveno 38,26 milijono žmonių, o tai reiškia, kad nuo to laiko gyventojų skaičius šioje šalyje smuktelėjo tik vos 0,7 procento. Vokietijoje šio amžiaus pradžioje gyveno 82,16 milijono žmonių, tad jų skaičius per devyniolika metų paaugo 0,9 procento. Šiame amžiuje mažiausias gyventojų skaičius šioje valstybėje buvo 2011 metais, t.y. 80,22 milijonai, tad nuo to laiko iki praėjusių metų pabaigos jų padaugėjo 3,3 procento.
Panagrinėjus valstybių populiacijos duomenis ir pokyčius per pasirinktą laikotarpį, logiškai pereiname prie metinio bendrojo vidaus produkto tenkančio vienam gyventojui rodiklio. Remiantis naujausiais duomenimis, praėjusiais metais tiek vienoje, tiek kitoje valstybėje šis rodiklis dar labiau ūgtelėjo ir abiem atvejais pasiekė naujus rekordinius lygius. Kaip matome paveikslėlyje su grafikais, Lenkijoje metinio bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui nuo pat šio amžiaus pradžios visą laikotarpį nuosekliai didėjo, tuo tarpu kaimyninėje valstybėje paskutinės pasaulinės ekonomikos krizės laikotarpiu šis rodiklis smuktelėjo, o pats jo augimo laikotarpis taip pat nebuvo itin nuoseklus, kaip prieš tai minėtu atveju.
Taigi, 2018 metais vienam lenkui teko 16,640 tūkstančių dolerių metinio bendrojo vidaus produkto, kas sudaro 132 procentus pasaulinio vidurkio. Vokietijoje šis rodiklis buvo gerokai didesnis, t.y. beveik tris kartus (2,9 karto), ir sudarė 47,502 tūkstančius dolerių, arba net 376 procentus pasaulinio vidurkio. Šio amžiaus pradžioje Lenkijoje vienam gyventojui teko 8,526 tūkstančiai dolerių metinio bendrojo vidaus produkto, tad nuo to laiko šis rodiklis šoktelėjo beveik du kartus. Tuo tarpu vienam vokiečiui 2000 metais teko 37,998 tūkstančiai dolerių metinio bendrojo vidaus produkto (4,5 karto daugiau nei vienam lenkui), tad per pastaruosius devyniolika metų ši dalis pakilo ketvirtadaliu.
Pereiname prie paveikslo su grafikais, kurie vaizduoja kaip kito abiejų valstybių metinių bendrųjų vidaus produktų prieaugiai. Kaip matome, Lenkijos BVP prieaugio pokyčiai iš esmės per analizuojamą laikotarpį svyravo labiau, tačiau kitą vertus net kilus paskutinei pasaulinei ekonomikos ir finansų krizei šios šalies ekonomika nepatyrė recesijos, t.y. ir toliau, žinoma, jog gerokai lėčiau, bet augo. Tiesa, po 2008 metais kilusios minėtos krizės, Lenkijos bendrojo vidaus produkto metinio prieaugio dinamika jau daugiau nei karto nepasiekė prieš tai buvusių fiksuotų aukštų lygių.
Tuo tarpu Vokietijos atveju, bendrojo vidaus produkto augimo dinamika buvo kiek mažesnė nei kaimyninėje valstybėje, kas yra suprantama, nes Lenkija tuomet vis dar buvo laikoma besivystančia šalimi, o joms būdingas kur kas spartesnis BVP augimas, nei tų valstybių, kurių ekonomikos jau yra brandžios. Vokietijos metinis bendrojo vidaus produkto nuosmukis kriziniais 2009 metais vienu metu siekė net beveik septynis procentus, bet kritimas tęsėsi tik penkis ketvirčius iš eilės, po to šios šalies ekonomika atsigavo ir ėmė augti.
Viešoji skola ir biudžetas
Kalbant apie abiejų analizuojamų valstybių biudžetus, tai pasižiūrėjus į pateiktus paveikslėlius su Lenkijos duomenimis akivaizdžiai matome, kad joje nuo pat šio amžiaus pradžios biudžetas visuomet buvo deficitinis, t.y. išlaidos viršydavo pajamas. Pasaulinės krizės laikotarpiu Lenkijoje biudžeto deficitas buvo padidėjęs iki 7,3 procento metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Bet pasibaigus krizei pikui šis rodiklis šioje šalyje kasmet ėmė nuosekliai mažėti ir jau praėjusiais metais Lenkijos biudžeto deficitas sudarė tik vos 0,4 procento metinio BVP vertės.
Vokietijos atveju, paskutinius penkerius metus biudžetas yra perteklinis, t.y. jo pajamos viršija išlaidas. Praėjusiais metais teigiamas biudžetas sudarė jau 1,7 procento metinio BVP vertės (per pastaruosius penkerius metus šis teigiamas rodiklis nuosekliai didėjo). Tuo tarpu tais metais, kai šios valstybės biudžetas buvo deficitinis, deficitą lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto vertę, procentinis rodiklis visuomet buvo mažesnis nei tais pačiais metais kaimyninėje Lenkijoje, tad padėtis šiuo atžvilgiu Vokietijoje per visą analizuojamą laikotarpį buvo geresnė.
Dar vienas rodiklis, kurį norėtume panagrinėti ir kuris susijęs su biudžetu - tai valstybės išlaidų ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška. Kaip matome iš pateikto paveikslėlio su grafikais, abiejų valstybių šis rodiklis yra labai panašus (Vokietijos dažniau nežymiai keliais procentais didesnis) ir jo pokyčio skalė bei dinamika irgi gana stipriai sutampa. Tačiau galutiniam variante lyginant su tuo, kas buvo šio amžiaus pradžioje, valstybių išlaidų ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška abiem atvejais kiek smuktelėjo, t.y. Lenkijoje nuo 42,1 iki 41,5 procento, o Vokietijoje - nuo 44,7 procento iki 43,9 procento.
Kalbant apie abiejų šalių viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinį procentinį rodiklį, akivaizdu yra tai, kad per visą analizuojamą laikotarpį jis Vokietijoje buvo didesnis, tiesa, jo pokyčio dinamika abiem atvejais yra labai panaši. Bet po paskutinės pasaulinės krizės metu pasiekto piko, jis minimoje šalyje krito labiau (nuo 81,8 iki 60,9 procento) nei Lenkijoje, kur smuko nuo 55,7 iki 48,9 procento.
Bet kokiu atveju per analizuojamą laikotarpį abiem atvejais viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis procentinis rodiklis ūgtelėjo, nes Lenkijoje 2000 metais jis siekė 36,5 procento (ūgtelėjo labiau), o štai kaimyninėje valstybėje sudarė 58,9 procento.
Infliacija
Pažvelgus į paveikslėlį, kur pateikti grafikai apie metinę infliaciją ir jos pokyčius nuo 2000 metų, matome, kad šio rodiklio tendencijų pokyčiai abiejose šalyse buvo gana panašūs, tačiau Lenkijoje metinis kainų prieaugis, ypač kalbant apie šio amžiaus pradžią, buvo didesnis, kas suprantama, nes mūsų kaimynė yra mažiau išsivysčiusi nei Vokietija, tad tokioms valstybėms būdingas spartesnis kainų augimas.
Vokietijoje paskutinės pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės metu sulaukėme defliacijos reiškinio, tuo tarpu Lenkijoje to nebuvo, tiesa, metinis kainų prieaugis prislopo, tačiau išliko. Bet štai 2015 metais Lenkijoje buvo fiksuojamas didesnis kainų kritimas - defliacija, ir šis reiškinys užtruko ilgiau nei kaimyninėje valstybėje. Be to, Lenkijoje metinė infliacija po 2008 metų pasaulinės krizės pastaraisiais metais yra kuklesnė nei buvo iki tol.
Kalbant apie maisto kainų pokyčius, tai abiejų šalių šio rodiklio dinamika bei tendencijos iš esmės irgi sutampa. Pažymėtina, jog maisto kainų prieaugis nuo šio amžiaus pradžios abiem atvejais iš esmės visuomet buvo didesnis už bendrą infliacijos prieaugį. Tačiau Lenkijoje maisto kainos (kaip ir bendra metinė infliacija) kilo sparčiau nei Vokietijoje.
Pirmos dalies trumpos išvados:
Abiejų valstybių bendrųjų vidaus produktų verčių pokyčių dinamika yra labai panaši, tačiau vis dėlto per pastaruosius devyniolika metų Lenkijos BVP vertė pašoko labiau, bet kitą vertus Vokietijos ekonomika buvo ir išlieka gerokai didesnė;
Per visą analizuojamą laikotarpį Vokietijoje gyventojų skaičius buvo daugiau nei du kartus didesnis nei Lenkijoje. Pirmojoje šalyje per dvidešimt pirmojo amžiaus pirmąjį dešimtmetį žmonių skaičius iš esmės mažėjo, tačiau po to pradėjo augti ir lyginant su 2000 metais, pakilo 0,9 procento, tuo tarpu Lenkijoje jis iš esmės nuosekliai mažėjo, tačiau krito labai nedaug;
Vienam lenkui tenkanti metinio bendrojo vidaus produkto dalis yra beveik tris kartus mažesnė nei vienam vokiečiui, bet per analizuojamą laikotarpį Lenkijoje šis rodiklis šoktelėjo gerokai labiau, tad tuo pačiu sumažėjo ir skirtumas;
Lenkijos metinis bendrojo vidaus produkto prieaugis nuo 2000 metų svyravo labiau nei kaimyninėje valstybėje, tačiau tuo pačiu lenkų ekonomikos augimo dinamika ir pagreitis buvo didesni, be to, BVP augo net ir paskutinės pasaulinės krizės laikotarpiu;
Per visą analizuojamą laikotarpį Lenkijos biudžetas buvo deficitinis, tačiau biudžeto deficito ir metinio bendrojo vidaus produkto santykinis procentine išraiška po krizės, kurios metu pasiekė piką, nuosekliai mažėja, tuo tarpu Vokietijoje pastaruosius penkerius metus biudžetas yra perteklinis, na o kai minimas santykinis procentinis rodiklis buvo neigiamas, jis buvo mažesnis nei kaimyninėje valstybėje;
Abiejose valstybėse valstybės išlaidų ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška yra labai panašus ir nuo 2000 metų gan nedaug svyravo ir pokyčių dinamikos irgi iš esmės sutapdavo;
Per nagrinėjamą laikotarpį Vokietijoje viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis procentinis rodiklis visuomet buvo didesnis, tačiau jis abiejose šalyje paaugo, bet Vokietijoje mažiau ir po pasaulinės krizės metu pasiekto piko labiau smuktelėjo būtent pastarojoje valstybėje;
Metinės infliacijos tendencijos tiek Lenkijoje, tiek Vokietijoje per didžiąją dalį analizuojamo laikotarpio sutapdavo, tiesa, pirmoje šalyje kainų prieaugis būdavo didesnis;
Kalbant apie maisto kainų prieaugį, tai jis abiejose mūsų apžvelgiamose šalyse buvo didesnis už bendrą infliaciją, tačiau ši prekių grupė Lenkijoje brango labiau.
BUS DAUGIAU.
Nagrinėsime pagrindinius šių šalių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.
Bendrasis vidaus produktas
2000 metais mūsų kaimynės metinio bendrojo vidaus produkto vertė siekė 171.89 mlrd. dolerių, tad nuo to laiko ji pašoko net 3,4 karto. Vokietijos atveju šio amžiaus pradžioje ekonomikos vertė siekė 1,950 trilijono dolerių, tad per pastaruosius devyniolika metų metinio BVP vertė pakilo 2,1 karto, arba lėčiau nei Lenkijoje.
2000 metais Lenkijoje gyveno 38,26 milijono žmonių, o tai reiškia, kad nuo to laiko gyventojų skaičius šioje šalyje smuktelėjo tik vos 0,7 procento. Vokietijoje šio amžiaus pradžioje gyveno 82,16 milijono žmonių, tad jų skaičius per devyniolika metų paaugo 0,9 procento. Šiame amžiuje mažiausias gyventojų skaičius šioje valstybėje buvo 2011 metais, t.y. 80,22 milijonai, tad nuo to laiko iki praėjusių metų pabaigos jų padaugėjo 3,3 procento.
Taigi, 2018 metais vienam lenkui teko 16,640 tūkstančių dolerių metinio bendrojo vidaus produkto, kas sudaro 132 procentus pasaulinio vidurkio. Vokietijoje šis rodiklis buvo gerokai didesnis, t.y. beveik tris kartus (2,9 karto), ir sudarė 47,502 tūkstančius dolerių, arba net 376 procentus pasaulinio vidurkio. Šio amžiaus pradžioje Lenkijoje vienam gyventojui teko 8,526 tūkstančiai dolerių metinio bendrojo vidaus produkto, tad nuo to laiko šis rodiklis šoktelėjo beveik du kartus. Tuo tarpu vienam vokiečiui 2000 metais teko 37,998 tūkstančiai dolerių metinio bendrojo vidaus produkto (4,5 karto daugiau nei vienam lenkui), tad per pastaruosius devyniolika metų ši dalis pakilo ketvirtadaliu.
Tuo tarpu Vokietijos atveju, bendrojo vidaus produkto augimo dinamika buvo kiek mažesnė nei kaimyninėje valstybėje, kas yra suprantama, nes Lenkija tuomet vis dar buvo laikoma besivystančia šalimi, o joms būdingas kur kas spartesnis BVP augimas, nei tų valstybių, kurių ekonomikos jau yra brandžios. Vokietijos metinis bendrojo vidaus produkto nuosmukis kriziniais 2009 metais vienu metu siekė net beveik septynis procentus, bet kritimas tęsėsi tik penkis ketvirčius iš eilės, po to šios šalies ekonomika atsigavo ir ėmė augti.
Viešoji skola ir biudžetas
Kalbant apie abiejų analizuojamų valstybių biudžetus, tai pasižiūrėjus į pateiktus paveikslėlius su Lenkijos duomenimis akivaizdžiai matome, kad joje nuo pat šio amžiaus pradžios biudžetas visuomet buvo deficitinis, t.y. išlaidos viršydavo pajamas. Pasaulinės krizės laikotarpiu Lenkijoje biudžeto deficitas buvo padidėjęs iki 7,3 procento metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Bet pasibaigus krizei pikui šis rodiklis šioje šalyje kasmet ėmė nuosekliai mažėti ir jau praėjusiais metais Lenkijos biudžeto deficitas sudarė tik vos 0,4 procento metinio BVP vertės.
Vokietijos atveju, paskutinius penkerius metus biudžetas yra perteklinis, t.y. jo pajamos viršija išlaidas. Praėjusiais metais teigiamas biudžetas sudarė jau 1,7 procento metinio BVP vertės (per pastaruosius penkerius metus šis teigiamas rodiklis nuosekliai didėjo). Tuo tarpu tais metais, kai šios valstybės biudžetas buvo deficitinis, deficitą lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto vertę, procentinis rodiklis visuomet buvo mažesnis nei tais pačiais metais kaimyninėje Lenkijoje, tad padėtis šiuo atžvilgiu Vokietijoje per visą analizuojamą laikotarpį buvo geresnė.
Bet kokiu atveju per analizuojamą laikotarpį abiem atvejais viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis procentinis rodiklis ūgtelėjo, nes Lenkijoje 2000 metais jis siekė 36,5 procento (ūgtelėjo labiau), o štai kaimyninėje valstybėje sudarė 58,9 procento.
Infliacija
Vokietijoje paskutinės pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės metu sulaukėme defliacijos reiškinio, tuo tarpu Lenkijoje to nebuvo, tiesa, metinis kainų prieaugis prislopo, tačiau išliko. Bet štai 2015 metais Lenkijoje buvo fiksuojamas didesnis kainų kritimas - defliacija, ir šis reiškinys užtruko ilgiau nei kaimyninėje valstybėje. Be to, Lenkijoje metinė infliacija po 2008 metų pasaulinės krizės pastaraisiais metais yra kuklesnė nei buvo iki tol.
Kalbant apie maisto kainų pokyčius, tai abiejų šalių šio rodiklio dinamika bei tendencijos iš esmės irgi sutampa. Pažymėtina, jog maisto kainų prieaugis nuo šio amžiaus pradžios abiem atvejais iš esmės visuomet buvo didesnis už bendrą infliacijos prieaugį. Tačiau Lenkijoje maisto kainos (kaip ir bendra metinė infliacija) kilo sparčiau nei Vokietijoje.
Pirmos dalies trumpos išvados:
Abiejų valstybių bendrųjų vidaus produktų verčių pokyčių dinamika yra labai panaši, tačiau vis dėlto per pastaruosius devyniolika metų Lenkijos BVP vertė pašoko labiau, bet kitą vertus Vokietijos ekonomika buvo ir išlieka gerokai didesnė;
Per visą analizuojamą laikotarpį Vokietijoje gyventojų skaičius buvo daugiau nei du kartus didesnis nei Lenkijoje. Pirmojoje šalyje per dvidešimt pirmojo amžiaus pirmąjį dešimtmetį žmonių skaičius iš esmės mažėjo, tačiau po to pradėjo augti ir lyginant su 2000 metais, pakilo 0,9 procento, tuo tarpu Lenkijoje jis iš esmės nuosekliai mažėjo, tačiau krito labai nedaug;
Vienam lenkui tenkanti metinio bendrojo vidaus produkto dalis yra beveik tris kartus mažesnė nei vienam vokiečiui, bet per analizuojamą laikotarpį Lenkijoje šis rodiklis šoktelėjo gerokai labiau, tad tuo pačiu sumažėjo ir skirtumas;
Lenkijos metinis bendrojo vidaus produkto prieaugis nuo 2000 metų svyravo labiau nei kaimyninėje valstybėje, tačiau tuo pačiu lenkų ekonomikos augimo dinamika ir pagreitis buvo didesni, be to, BVP augo net ir paskutinės pasaulinės krizės laikotarpiu;
Per visą analizuojamą laikotarpį Lenkijos biudžetas buvo deficitinis, tačiau biudžeto deficito ir metinio bendrojo vidaus produkto santykinis procentine išraiška po krizės, kurios metu pasiekė piką, nuosekliai mažėja, tuo tarpu Vokietijoje pastaruosius penkerius metus biudžetas yra perteklinis, na o kai minimas santykinis procentinis rodiklis buvo neigiamas, jis buvo mažesnis nei kaimyninėje valstybėje;
Abiejose valstybėse valstybės išlaidų ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška yra labai panašus ir nuo 2000 metų gan nedaug svyravo ir pokyčių dinamikos irgi iš esmės sutapdavo;
Per nagrinėjamą laikotarpį Vokietijoje viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis procentinis rodiklis visuomet buvo didesnis, tačiau jis abiejose šalyje paaugo, bet Vokietijoje mažiau ir po pasaulinės krizės metu pasiekto piko labiau smuktelėjo būtent pastarojoje valstybėje;
Metinės infliacijos tendencijos tiek Lenkijoje, tiek Vokietijoje per didžiąją dalį analizuojamo laikotarpio sutapdavo, tiesa, pirmoje šalyje kainų prieaugis būdavo didesnis;
Kalbant apie maisto kainų prieaugį, tai jis abiejose mūsų apžvelgiamose šalyse buvo didesnis už bendrą infliaciją, tačiau ši prekių grupė Lenkijoje brango labiau.
BUS DAUGIAU.