![](datas/img/news/images/g/germany_flags.jpg)
Vokietijos Konstitucinis Teismas antradienį atmetė skundą dėl Europos Centrinio banko 2,4 trln. eurų vertės viešojo sektoriaus obligacijų pirkimo programos, sakydamas, kad ECB įrodė, jog programa yra tinkama.
Karlsrūhės teisėjai nusprendė, kad ECB įrodė, kad 2015 metais pradėta 2,4 trilijono eurų vertės viešojo sektoriaus obligacijų pirkimo programa (PSPP) buvo skirta kovai su defliacija bei buvo būtina. Šį sprendimą itin palankiai sutiko Vokietijos finansų ministerija.
Vienas iš pareiškėjų prieš PSPP buvo Peter Gauweiler, buvęs valdančiosios krikščionių demokratų partijos CSU narys ir vienas iš kelių garsių ir ilgą laiką Vokietijoje kritikuojančių ECB kiekybinio palengvinimo programas, susijusias su pinigų spausdinimu. Jis kartu su Alternatyva Vokietijai (AfD) įkūrėju Bernd Lucke teigė, kad ECB programos kenkia Vokietijos mokesčių mokėtojų pinigams ir pažeidė ES sutarties draudimą Centriniam bankui finansuoti vyriausybes.
Praėjusių metų gegužę Karlsrūhėje įsikūręs tribunolas nusprendė, kad įstatymų leidėjai nepakankamai kontroliavo Bundesbanką, kuris ECB vardu pirko obligacijas, ir nurodė Vokietijos Centriniam bankui pasitraukti iš programos, nebent Europos Centrinis bankas įrodo, kad atpirkimo programa buvo būtina ir tinkama.
Po šio sprendimo ECB pateikė daugybę dokumentų Vokietijos vyriausybei ir parlamentui, kurie priėmė jo argumentus.
„Išvados yra nepagrįstos, nes federalinė vyriausybė ir Bundestagas kruopščiai apsvarstė ir įvertino ECB pinigų politikos sprendimus, įskaitant proporcingumo vertinimą“ - antradienio nutarime nurodė teismas.
Kitas Vokietijos ECB kritikas, Berlyne įsikūręs finansų profesorius Markus Kerber pateikė atskirą skundą dėl Pandemijos skubių pirkimų programos (PEPP), teigdamas, kad praėjusiais metais pradėta 1,85 trln. eurų programa, reaguojant į koronaviruso pandemiją, pažeidė draudimą finansuoti vyriausybes, praneša naujienų agentūra Reuters.
Byla vis dar nagrinėjama ir sprendimas gali užtrukti iki dvejų metų. ECB paskelbė, kad pirks naujas obligacijas pagal PEPP bent iki 2022 metų kovo mėnesio bei reinvestuos pajamas gautas iš terminuotų vertybinių popierių išpirkimo bent iki 2023 metų pabaigos.
Karlsrūhės teisėjai nusprendė, kad ECB įrodė, kad 2015 metais pradėta 2,4 trilijono eurų vertės viešojo sektoriaus obligacijų pirkimo programa (PSPP) buvo skirta kovai su defliacija bei buvo būtina. Šį sprendimą itin palankiai sutiko Vokietijos finansų ministerija.
Vienas iš pareiškėjų prieš PSPP buvo Peter Gauweiler, buvęs valdančiosios krikščionių demokratų partijos CSU narys ir vienas iš kelių garsių ir ilgą laiką Vokietijoje kritikuojančių ECB kiekybinio palengvinimo programas, susijusias su pinigų spausdinimu. Jis kartu su Alternatyva Vokietijai (AfD) įkūrėju Bernd Lucke teigė, kad ECB programos kenkia Vokietijos mokesčių mokėtojų pinigams ir pažeidė ES sutarties draudimą Centriniam bankui finansuoti vyriausybes.
Praėjusių metų gegužę Karlsrūhėje įsikūręs tribunolas nusprendė, kad įstatymų leidėjai nepakankamai kontroliavo Bundesbanką, kuris ECB vardu pirko obligacijas, ir nurodė Vokietijos Centriniam bankui pasitraukti iš programos, nebent Europos Centrinis bankas įrodo, kad atpirkimo programa buvo būtina ir tinkama.
Po šio sprendimo ECB pateikė daugybę dokumentų Vokietijos vyriausybei ir parlamentui, kurie priėmė jo argumentus.
„Išvados yra nepagrįstos, nes federalinė vyriausybė ir Bundestagas kruopščiai apsvarstė ir įvertino ECB pinigų politikos sprendimus, įskaitant proporcingumo vertinimą“ - antradienio nutarime nurodė teismas.
Kitas Vokietijos ECB kritikas, Berlyne įsikūręs finansų profesorius Markus Kerber pateikė atskirą skundą dėl Pandemijos skubių pirkimų programos (PEPP), teigdamas, kad praėjusiais metais pradėta 1,85 trln. eurų programa, reaguojant į koronaviruso pandemiją, pažeidė draudimą finansuoti vyriausybes, praneša naujienų agentūra Reuters.
Byla vis dar nagrinėjama ir sprendimas gali užtrukti iki dvejų metų. ECB paskelbė, kad pirks naujas obligacijas pagal PEPP bent iki 2022 metų kovo mėnesio bei reinvestuos pajamas gautas iš terminuotų vertybinių popierių išpirkimo bent iki 2023 metų pabaigos.