versija spausdinimui
(0)
Paviešinus naujausius Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenis paaiškėjo, jog Senajame žemyne pramonės produkcija smuktelėjo antrą mėnesį iš eilės, o štai mūsų šalyje buvo atvirkščiai.
Rugsėjį lyginant su ankstesniu mėnesiu, Lietuvoje pramonės produkcija augo 4.3 procento, kai mėnesį prieš tai prieaugis siekė 2.7 procento. Tuo tarpu euro zonoje šis rodiklis krito 0.2 procento (laukta 0.5 procento nuosmukio), o Europos sąjungoje - 0.5 procento, kai mėnesį prieš tai susitraukė atitinkamai 1.7 ir 1.5 procento.
Per pirmą šių metų rudens mėnesį euro zonoje kapitalo prekių gamyba krito 0.7 procento, tarpinių produktų - 0.2 procento, kai energijos gamyba nepakito, ilgalaikio vartojimo prekių augo 0.5 procento, o kasdienio vartojimo prekių padidėjo vienu procentu. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamyba sumažėjo 0.9 procento, tarpinių prekių nepakito, o štai energijos ir kasdieninio vartojimo prekių gamyba augo po 0.4 procento, kai ilgalaikio vartojimo prekių gamyba padidėjo dvigubai sparčiau.
Tarp sąjungos šalių per rugsėjį labiausiai pramonės apimtys ūgtelėjo Estijoje (5.3 procento), mūsų šalyje bei Belgijoje (3.7 procento). Tuo tarpu daugiausiai šis rodiklis smuktelėjo Danijoje (penkiais procentais), Čekijoje (3.2 procento) ir Austrijoje, kur krito trimis procentais.
Šių metų rugsėjį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Lietuvoje pramonės produkcijos prieaugis siekė net 19.6 procento bei buvo vienas iš didžiausių tarp sąjungos šalių. Mėnesį prieš tai metinis prieaugis sudarė 14.5 procento. Euro zonoje metinis prieaugis padidėjo nuo 4.9 iki 5.2 procento (laukta, kad prieaugis sumažės iki vidutiniškai 4.1 procento), o Europos sąjungoje krito nuo 5.2 procento iki penkių procentų.
Per metus euro zonoje kasdieninio vartojimo prekių gamyba pakilo 8.5 procento, kapitalo prekių - 5.9 procento, tarpinių prekių - penkiais procentais, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.1 procento, o štai energijos gamyba nepakito. Tuo tarpu Europos sąjungoje kasdieninio vartojimo prekių gamyba padidėjo 8.3 procento, tarpinių prekių - 5.6 procento, kapitalo prekių - keturiais procentais, energijos - 2.8 procento, kai ilgalaikio vartojimo prekių gamyba per metus paaugo 1.9 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp sąjungos šalių labiausiai pramonės veiklos apimtys per metus šoktelėjo Airijoje (45.4 procento) bei Belgijoje (23.1 procento) ir mūsų šalyje. Tuo tarpu daugiausiai susitraukė Slovakijoje (4.9 procento), Portugalijoje (4.8 procento) bei Čekijoje, kur krito keturiais procentais.
Rugsėjį lyginant su ankstesniu mėnesiu, Lietuvoje pramonės produkcija augo 4.3 procento, kai mėnesį prieš tai prieaugis siekė 2.7 procento. Tuo tarpu euro zonoje šis rodiklis krito 0.2 procento (laukta 0.5 procento nuosmukio), o Europos sąjungoje - 0.5 procento, kai mėnesį prieš tai susitraukė atitinkamai 1.7 ir 1.5 procento.
Per pirmą šių metų rudens mėnesį euro zonoje kapitalo prekių gamyba krito 0.7 procento, tarpinių produktų - 0.2 procento, kai energijos gamyba nepakito, ilgalaikio vartojimo prekių augo 0.5 procento, o kasdienio vartojimo prekių padidėjo vienu procentu. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamyba sumažėjo 0.9 procento, tarpinių prekių nepakito, o štai energijos ir kasdieninio vartojimo prekių gamyba augo po 0.4 procento, kai ilgalaikio vartojimo prekių gamyba padidėjo dvigubai sparčiau.
Šių metų rugsėjį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Lietuvoje pramonės produkcijos prieaugis siekė net 19.6 procento bei buvo vienas iš didžiausių tarp sąjungos šalių. Mėnesį prieš tai metinis prieaugis sudarė 14.5 procento. Euro zonoje metinis prieaugis padidėjo nuo 4.9 iki 5.2 procento (laukta, kad prieaugis sumažės iki vidutiniškai 4.1 procento), o Europos sąjungoje krito nuo 5.2 procento iki penkių procentų.
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp sąjungos šalių labiausiai pramonės veiklos apimtys per metus šoktelėjo Airijoje (45.4 procento) bei Belgijoje (23.1 procento) ir mūsų šalyje. Tuo tarpu daugiausiai susitraukė Slovakijoje (4.9 procento), Portugalijoje (4.8 procento) bei Čekijoje, kur krito keturiais procentais.