versija spausdinimui
(0)
Po to, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė apie tolesnį palūkanų normų mažinimą, nepaisant didžiulės infliacijos, pirmą kartą nuo gruodžio mėnesio už dolerį tenka mokėti po daugiau nei 17 lirų.
Po pietų valiutų rinkoje už vieną Amerikos dolerį mokėta po 17.1642 liras, arba dviem procentais daugiau nei vakar, o štai mūsų valiuta brango virš dviejų procentų iki 18.4233 lirų. Šiais metais liros vertė jau nukrito 22 procentais – labiausiai tarp besivystančių ekonomikų valiutų. Paskutinis kritimas susijęs su Turkijos prezidento deklaracija.
„Ši Vyriausybė palūkanų normų nekels. Mes ir toliau jas mažinsime“ - sakė Recepas Tayyipas Erdoganas.
Turkijos prezidentas laikosi priešingo požiūrio į ekonomiką, t.y. jog aukštos palūkanų normos sukelia infliaciją. Todėl tai verčia centrinio banko vadovus mažinti palūkanų normas. Turkijos centrinis bankas praėjusiame posėdyje nusprendė nekeisti jų lygio, nepaisant to, kad gegužę metinė infliacija siekė net 73,5 procento.
„Erdogano komentarai nėra naujiena, tačiau kai infliacija siekia 73 procentus, jo pareiškimai dabartinėje situacijoje skamba siurrealistiškai. Tolesnis liros silpnėjimas yra neišvengiamas ir atspindės iki šiol iškilusias problemas: didžiulę infliaciją, didelį kredito augimą ir einamosios sąskaitos deficito padidėjimą“ – Bloomberg sakė Union Bancaire Privee UBP valiutų strategijos vadovas Peter Kinsella.
Bloomberg atkreipia dėmesį, kad investuotojų nuogąstavimai matomi didėjant draudimo nuo Turkijos nemokumo kainai, kuri šiuo metu yra didžiausia nuo 2008 metų krizės.
Po pietų valiutų rinkoje už vieną Amerikos dolerį mokėta po 17.1642 liras, arba dviem procentais daugiau nei vakar, o štai mūsų valiuta brango virš dviejų procentų iki 18.4233 lirų. Šiais metais liros vertė jau nukrito 22 procentais – labiausiai tarp besivystančių ekonomikų valiutų. Paskutinis kritimas susijęs su Turkijos prezidento deklaracija.
„Ši Vyriausybė palūkanų normų nekels. Mes ir toliau jas mažinsime“ - sakė Recepas Tayyipas Erdoganas.
Turkijos prezidentas laikosi priešingo požiūrio į ekonomiką, t.y. jog aukštos palūkanų normos sukelia infliaciją. Todėl tai verčia centrinio banko vadovus mažinti palūkanų normas. Turkijos centrinis bankas praėjusiame posėdyje nusprendė nekeisti jų lygio, nepaisant to, kad gegužę metinė infliacija siekė net 73,5 procento.
„Erdogano komentarai nėra naujiena, tačiau kai infliacija siekia 73 procentus, jo pareiškimai dabartinėje situacijoje skamba siurrealistiškai. Tolesnis liros silpnėjimas yra neišvengiamas ir atspindės iki šiol iškilusias problemas: didžiulę infliaciją, didelį kredito augimą ir einamosios sąskaitos deficito padidėjimą“ – Bloomberg sakė Union Bancaire Privee UBP valiutų strategijos vadovas Peter Kinsella.
Bloomberg atkreipia dėmesį, kad investuotojų nuogąstavimai matomi didėjant draudimo nuo Turkijos nemokumo kainai, kuri šiuo metu yra didžiausia nuo 2008 metų krizės.