versija spausdinimui
(10)
Po šiandien įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio paaiškėjo, jog kaip ir buvo laukiama, nuo liepos nutraukiamas aktyvų pirkimas bei buvo patvirtinti planai didinti palūkanų normą. Be to, sumažintos ekonomikos augimo ir padidintos infliacijos prognozės.
„Valdančioji taryba nusprendė nuo 2022 metų liepos 1 dienos nutraukti grynuosius turto pirkimus pagal savo turto pirkimo programą (APP). Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines įmokas gautas suėjus vertybinių popierių, įsigytų pagal APP, išpirkimo terminui ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kuriuo atveju tiek, kiek reikia, kad būtų išlaikytos pakankamos likvidumo sąlygos ir tinkama pinigų politikos pozicija“ - rašoma ECB pranešime.
Dėl specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) – pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, Valdančioji taryba ketina reinvestuoti bent iki 2024 metų pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.
„Jei dėl pandemijos vėl padidėtų rinkos susiskaidymas, su SPPP susijusį reinvestavimą galima bet kuriuo metu lanksčiai koreguoti laiko atžvilgiu tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų. Tai galėtų apimti Graikijos Respublikos išleistų obligacijų pirkimą viršijant išperkamų obligacijų sumas, kad toje jurisdikcijoje nesustotų pirkimai, nes tai sutrikdytų pinigų politikos poveikio perdavimą Graikijos ekonomikai, pastarajai vis dar atsigaunant nuo pandemijos padarinių. Tačiau, jei prireiktų atsverti neigiamą su pandemija susijusį poveikį, grynuosius turto pirkimus pagal SPPP būtų galima atnaujinti“ - tikina euro zonos Centrinis bankas.
Valdančioji taryba kruopščiai peržiūrėjo sąlygas, kurios, remiantis jos išankstinėmis gairėmis, turėtų būti įvykdytos prieš pradedant didinti pagrindines ECB palūkanų normas. Atlikusi šį vertinimą Valdančioji taryba padarė išvadą, kad šios sąlygos buvo įvykdytos.
Atitinkamai ir vadovaudamasi politikos eiliškumu, Valdančioji taryba savo liepos mėnesio pinigų politikos posėdyje ketina padidinti pagrindines ECB palūkanų normas 25 baziniais punktais. Tuo tarpu šiandien Valdančioji taryba nusprendė nepakeisti pagrindinių palūkanų normų, t.y. bazinė ir toliau sudarys nulį procentų, ribinio skolinimosi - 0,25 procento, o už komercinių bankų indėlius Centriniame banke ir toliau bus taikoma neigiama 0,50 procento palūkanų norma.
„Žvelgdama į tolesnę ateitį, Valdančioji taryba tikisi rugsėjį vėl padidinti pagrindines ECB palūkanų normas. Šio normos didinimo kalibravimas priklausys nuo atnaujintos vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos. Jei vidutinės trukmės infliacijos perspektyva išliks arba pablogės, rugsėjo mėnesį posėdyje bus tikslinga padidinti labiau“ - skelbia Europos Centrinis bankas.
Po rugsėjo mėnesio, remdamasi savo dabartiniu vertinimu, Valdančioji taryba tikisi, kad bus tinkamas laipsniškas, bet tvarus tolesnis palūkanų normų didinimas. Vadovaujantis Valdančiosios tarybos įsipareigojimu siekti 2 procentų infliacijos vidutinės trukmės tikslo, tempai, kuriais Valdančioji taryba koreguoja pinigų politiką, priklausys nuo gaunamų duomenų ir nuo to, kaip ji įvertins infliacijos raidą vidutinės trukmės laikotarpiu.
Valdančioji taryba toliau stebės bankų finansavimosi sąlygas ir užtikrins, kad, suėjus trečiosios serijos tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO III) terminui, nebūtų trikdomas sklandus pinigų politikos perdavimas. Be to, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kaip prie jos pinigų politikos pozicijos prisideda tikslinės skolinimo operacijos. Kaip jau buvo skelbta anksčiau, specialios TITRO III sąlygos nustos būti taikomos 2022 metų birželio 23 dieną.
Didelė infliacija yra rimtas iššūkis mums visiems. Valdančioji taryba užtikrins, kad infliacija vėl pasiektų jos norimą 2 procentų tikslinį lygį vidutiniu laikotarpiu.
„Gegužės mėnesį infliacija ir vėl reikšmingai padidėjo, daugiausia dėl to, kad, taip pat ir dėl karo poveikio, kilo energijos ir maisto produktų kainos. Tačiau, sparčiai kylant daugelio prekių ir paslaugų kainoms, infliacinis spaudimas išplito ir sustiprėjo. Eurosistemos ekspertai gerokai padidino pagrindinio scenarijaus infliacijos prognozes. Pagal šias prognozes numatoma, kad infliacija dar kurį laiką bus nepageidaujamai padidėjusi. Tačiau tikimasi, kad lėčiau kilsiančios energijos kainos, nykstantys su pandemija susiję tiekimo sutrikimai ir pinigų politikos normalizavimas paskatins infliacijos mažėjimą“ - rašoma ECB pranešime.
„Rusijos nepateisinama agresija prieš Ukrainą toliau daro neigiamą poveikį Europos ir kitų pasaulio regionų ekonomikai. Dėl jos stringa prekyba ir ima trūkti medžiagų, ji taip pat prisideda prie energijos ir biržos prekių kainų kilimo. Šie veiksniai ir toliau turės neigiamos įtakos pasitikėjimui ir slopins augimą, ypač artimuoju laikotarpiu. Vis dėlto dėl tebevykstančio ekonomikos atsivėrimo, stiprios darbo rinkos, fiskalinės paramos ir per pandemiją sukauptų santaupų, egzistuoja tolesniam ekonomikos augimui reikalingos sąlygos. Numatoma, kad, atslūgus dabartiniams nepalankiems veiksniams, ekonominis aktyvumas vėl padidės“ - skelbia Centrinis bankas.
Atnaujinus ECB makroekonomines prognozes paaiškėjo, jog šių metų euro zonos bendrojo vidaus produkto augimo prognozė sumažinta nuo 3.7 iki 2.8 procento, o kitų metų - nuo 2.8 iki 2.1 procento. Tuo tarpu metinės infliacijos prognozės atitinkamai kilsteltos nuo 5.1 iki 6.8 procento bei nuo 2.1 iki 3.5 procento. Tuo pačiu buvo sumažintos bedarbystės prognozės. Šių metų - nuo 7.3 iki 6.8 procento, o 2023 metų - nuo 7.2 iki 6.8 procento.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas savo turimas priemones ir prireikus veikti lanksčiai, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties siekiamu 2 procentų lygiu. Pandemija parodė, kad, susidarius įtemptai padėčiai, turto pirkimo programos sąlygų ir vykdymo lankstumas padėjo pašalinti pinigų politikos perdavimui kylančias kliūtis, o Valdančiosios tarybos pastangos siekiant savo tikslo tapo veiksmingesnės. Esant įtemptai padėčiai, kiek numatyta pagal ECB įgaliojimus, pinigų politika ir toliau bus vykdoma lanksčiai, kai tik pinigų politikos perdavimui kylančios kliūtys trukdys pasiekti kainų stabilumo tikslą.
Artimiausias ECB posėdis skirtas pinigų politikos klausimams numatytas liepos 21 dieną.
„Valdančioji taryba nusprendė nuo 2022 metų liepos 1 dienos nutraukti grynuosius turto pirkimus pagal savo turto pirkimo programą (APP). Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines įmokas gautas suėjus vertybinių popierių, įsigytų pagal APP, išpirkimo terminui ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kuriuo atveju tiek, kiek reikia, kad būtų išlaikytos pakankamos likvidumo sąlygos ir tinkama pinigų politikos pozicija“ - rašoma ECB pranešime.
Dėl specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) – pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, Valdančioji taryba ketina reinvestuoti bent iki 2024 metų pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.
„Jei dėl pandemijos vėl padidėtų rinkos susiskaidymas, su SPPP susijusį reinvestavimą galima bet kuriuo metu lanksčiai koreguoti laiko atžvilgiu tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų. Tai galėtų apimti Graikijos Respublikos išleistų obligacijų pirkimą viršijant išperkamų obligacijų sumas, kad toje jurisdikcijoje nesustotų pirkimai, nes tai sutrikdytų pinigų politikos poveikio perdavimą Graikijos ekonomikai, pastarajai vis dar atsigaunant nuo pandemijos padarinių. Tačiau, jei prireiktų atsverti neigiamą su pandemija susijusį poveikį, grynuosius turto pirkimus pagal SPPP būtų galima atnaujinti“ - tikina euro zonos Centrinis bankas.
Valdančioji taryba kruopščiai peržiūrėjo sąlygas, kurios, remiantis jos išankstinėmis gairėmis, turėtų būti įvykdytos prieš pradedant didinti pagrindines ECB palūkanų normas. Atlikusi šį vertinimą Valdančioji taryba padarė išvadą, kad šios sąlygos buvo įvykdytos.
Atitinkamai ir vadovaudamasi politikos eiliškumu, Valdančioji taryba savo liepos mėnesio pinigų politikos posėdyje ketina padidinti pagrindines ECB palūkanų normas 25 baziniais punktais. Tuo tarpu šiandien Valdančioji taryba nusprendė nepakeisti pagrindinių palūkanų normų, t.y. bazinė ir toliau sudarys nulį procentų, ribinio skolinimosi - 0,25 procento, o už komercinių bankų indėlius Centriniame banke ir toliau bus taikoma neigiama 0,50 procento palūkanų norma.
„Žvelgdama į tolesnę ateitį, Valdančioji taryba tikisi rugsėjį vėl padidinti pagrindines ECB palūkanų normas. Šio normos didinimo kalibravimas priklausys nuo atnaujintos vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos. Jei vidutinės trukmės infliacijos perspektyva išliks arba pablogės, rugsėjo mėnesį posėdyje bus tikslinga padidinti labiau“ - skelbia Europos Centrinis bankas.
Po rugsėjo mėnesio, remdamasi savo dabartiniu vertinimu, Valdančioji taryba tikisi, kad bus tinkamas laipsniškas, bet tvarus tolesnis palūkanų normų didinimas. Vadovaujantis Valdančiosios tarybos įsipareigojimu siekti 2 procentų infliacijos vidutinės trukmės tikslo, tempai, kuriais Valdančioji taryba koreguoja pinigų politiką, priklausys nuo gaunamų duomenų ir nuo to, kaip ji įvertins infliacijos raidą vidutinės trukmės laikotarpiu.
Valdančioji taryba toliau stebės bankų finansavimosi sąlygas ir užtikrins, kad, suėjus trečiosios serijos tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO III) terminui, nebūtų trikdomas sklandus pinigų politikos perdavimas. Be to, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kaip prie jos pinigų politikos pozicijos prisideda tikslinės skolinimo operacijos. Kaip jau buvo skelbta anksčiau, specialios TITRO III sąlygos nustos būti taikomos 2022 metų birželio 23 dieną.
Didelė infliacija yra rimtas iššūkis mums visiems. Valdančioji taryba užtikrins, kad infliacija vėl pasiektų jos norimą 2 procentų tikslinį lygį vidutiniu laikotarpiu.
„Gegužės mėnesį infliacija ir vėl reikšmingai padidėjo, daugiausia dėl to, kad, taip pat ir dėl karo poveikio, kilo energijos ir maisto produktų kainos. Tačiau, sparčiai kylant daugelio prekių ir paslaugų kainoms, infliacinis spaudimas išplito ir sustiprėjo. Eurosistemos ekspertai gerokai padidino pagrindinio scenarijaus infliacijos prognozes. Pagal šias prognozes numatoma, kad infliacija dar kurį laiką bus nepageidaujamai padidėjusi. Tačiau tikimasi, kad lėčiau kilsiančios energijos kainos, nykstantys su pandemija susiję tiekimo sutrikimai ir pinigų politikos normalizavimas paskatins infliacijos mažėjimą“ - rašoma ECB pranešime.
„Rusijos nepateisinama agresija prieš Ukrainą toliau daro neigiamą poveikį Europos ir kitų pasaulio regionų ekonomikai. Dėl jos stringa prekyba ir ima trūkti medžiagų, ji taip pat prisideda prie energijos ir biržos prekių kainų kilimo. Šie veiksniai ir toliau turės neigiamos įtakos pasitikėjimui ir slopins augimą, ypač artimuoju laikotarpiu. Vis dėlto dėl tebevykstančio ekonomikos atsivėrimo, stiprios darbo rinkos, fiskalinės paramos ir per pandemiją sukauptų santaupų, egzistuoja tolesniam ekonomikos augimui reikalingos sąlygos. Numatoma, kad, atslūgus dabartiniams nepalankiems veiksniams, ekonominis aktyvumas vėl padidės“ - skelbia Centrinis bankas.
Atnaujinus ECB makroekonomines prognozes paaiškėjo, jog šių metų euro zonos bendrojo vidaus produkto augimo prognozė sumažinta nuo 3.7 iki 2.8 procento, o kitų metų - nuo 2.8 iki 2.1 procento. Tuo tarpu metinės infliacijos prognozės atitinkamai kilsteltos nuo 5.1 iki 6.8 procento bei nuo 2.1 iki 3.5 procento. Tuo pačiu buvo sumažintos bedarbystės prognozės. Šių metų - nuo 7.3 iki 6.8 procento, o 2023 metų - nuo 7.2 iki 6.8 procento.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas savo turimas priemones ir prireikus veikti lanksčiai, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties siekiamu 2 procentų lygiu. Pandemija parodė, kad, susidarius įtemptai padėčiai, turto pirkimo programos sąlygų ir vykdymo lankstumas padėjo pašalinti pinigų politikos perdavimui kylančias kliūtis, o Valdančiosios tarybos pastangos siekiant savo tikslo tapo veiksmingesnės. Esant įtemptai padėčiai, kiek numatyta pagal ECB įgaliojimus, pinigų politika ir toliau bus vykdoma lanksčiai, kai tik pinigų politikos perdavimui kylančios kliūtys trukdys pasiekti kainų stabilumo tikslą.
Artimiausias ECB posėdis skirtas pinigų politikos klausimams numatytas liepos 21 dieną.
