versija spausdinimui
(0)
Amerikos akcijų rinkoje vėl susidūrėme su pasiūlos diktatu. Išpardavimas pagilėjo paskutinę prekybos valandą, nors prieš tai buvo pakankamai subalansuotas: Nasdaq 11754.23 (-2.75%), S&P500 4017.82 (-2.38%), Dow Jones 32272.79 (-1.94%). Akimirką net pradinėje sesijos fazėje indeksai sugebėjo fiksuoti prieaugį. Tačiau nervai ir baimės, susiję su penktadienį skelbiamais JAV ekonomikos infliacijos duomenimis, nugalėjo.
Svarbiausias ketvirtadienio akcentas buvo Europos Centrinio banko pranešimas. Nuo liepos 1 dienos ECB užbaigs obligacijų pirkimo programą, paprastai vadinamą „pinigų spausdinimu“. Euro zonos Centrinis bankas taip pat paskelbė apie palūkanų normos padidinimą 25 baziniais punktais liepą ir dar vieną nežinomo masto kėlimą rugsėjį. Tai sukėlė spėliones, kad tai gali būti 50 bazinių punktų kilstelėjimas.
Federalinis rezervų bankas, kuris birželį pradėjo viso balanso (QT) mažinimo procesą, o tai reiškia likvidumo „išsiurbimą“ iš bankų sektoriaus, taip pat ruošiasi kitiems 50 bazinių punktų padidinimams. Anglijos bankas irgi baigė savo QE anksčiau. Taigi, mūšio lauke liko tik vyriausieji „spausdintojai“ iš Japonijos banko.
Tad per kelis 2022 metų mėnesius didžiausi pasaulio centriniai bankai nukrypo nuo itin ekspansyvios pinigų politikos ir rimtai ketina ją sugriežtinti (tiksliau – bandymas normalizuoti). Tai daro įtaką beveik viso finansinio turto – nuo obligacijų iki akcijų – vertinimui. Visą tą lemia labai aukšta infliacija, kuri net išsivysčiusiose šalyse priartėjo prie 10 procentų, pasiekdama kelis dešimtmečius nefiksuotą lygį.
Ir kol kas neatrodo, kad tokia didelė infliacija galės greitai atslūgti. Ypatingą nerimą kelia augančios žalios naftos kainos, nes trečiadienį ir ketvirtadienį jos buvo didžiausios nuo kovo mėnesio. Benzino kainos JAV yra rekordiškai aukštos ir pirmą kartą istorijoje artėja prie 5 dolerių už galoną.
„Investuotojai suvokia, kad kaštai ir toliau augs, o laikui bėgant įmonėms bus vis sunkiau toliau kelti kainas ir perkelti išlaidas klientams. Manau, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl matome tokį didelį spaudimą akcijoms“ – sakė Čikagos universiteto ekonomikos profesorius ir buvęs Federalinio rezervo valdytojas Randall Kroszner.
Todėl investuotojai su įtampa lauks penktadienį prieš prekybos sesiją pasirodysiančių gegužės mėnesio vartotojų infliacijos JAV duomenų. Laukiama, kad metinė infliacija per praėjusį mėnesį nepakito ir siekė 8.3 procento, o štai metinė bazinė krito nuo 6.2 iki 5.9 procento.
Svarbiausias ketvirtadienio akcentas buvo Europos Centrinio banko pranešimas. Nuo liepos 1 dienos ECB užbaigs obligacijų pirkimo programą, paprastai vadinamą „pinigų spausdinimu“. Euro zonos Centrinis bankas taip pat paskelbė apie palūkanų normos padidinimą 25 baziniais punktais liepą ir dar vieną nežinomo masto kėlimą rugsėjį. Tai sukėlė spėliones, kad tai gali būti 50 bazinių punktų kilstelėjimas.
Federalinis rezervų bankas, kuris birželį pradėjo viso balanso (QT) mažinimo procesą, o tai reiškia likvidumo „išsiurbimą“ iš bankų sektoriaus, taip pat ruošiasi kitiems 50 bazinių punktų padidinimams. Anglijos bankas irgi baigė savo QE anksčiau. Taigi, mūšio lauke liko tik vyriausieji „spausdintojai“ iš Japonijos banko.
Tad per kelis 2022 metų mėnesius didžiausi pasaulio centriniai bankai nukrypo nuo itin ekspansyvios pinigų politikos ir rimtai ketina ją sugriežtinti (tiksliau – bandymas normalizuoti). Tai daro įtaką beveik viso finansinio turto – nuo obligacijų iki akcijų – vertinimui. Visą tą lemia labai aukšta infliacija, kuri net išsivysčiusiose šalyse priartėjo prie 10 procentų, pasiekdama kelis dešimtmečius nefiksuotą lygį.
Ir kol kas neatrodo, kad tokia didelė infliacija galės greitai atslūgti. Ypatingą nerimą kelia augančios žalios naftos kainos, nes trečiadienį ir ketvirtadienį jos buvo didžiausios nuo kovo mėnesio. Benzino kainos JAV yra rekordiškai aukštos ir pirmą kartą istorijoje artėja prie 5 dolerių už galoną.
„Investuotojai suvokia, kad kaštai ir toliau augs, o laikui bėgant įmonėms bus vis sunkiau toliau kelti kainas ir perkelti išlaidas klientams. Manau, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl matome tokį didelį spaudimą akcijoms“ – sakė Čikagos universiteto ekonomikos profesorius ir buvęs Federalinio rezervo valdytojas Randall Kroszner.
Todėl investuotojai su įtampa lauks penktadienį prieš prekybos sesiją pasirodysiančių gegužės mėnesio vartotojų infliacijos JAV duomenų. Laukiama, kad metinė infliacija per praėjusį mėnesį nepakito ir siekė 8.3 procento, o štai metinė bazinė krito nuo 6.2 iki 5.9 procento.