versija spausdinimui
(14)
Europos Centrinis bankas trečiadienį paskelbė, kad ketina sukurti naują priemonę, skirtą kovoti su euro zonos susiskaidymo rizika, taip siekdamas numalšinti baimę dėl naujos skolų krizės.
Toks sprendimas priimtas po to, kai centrinis bankas nustebino rinkos dalyvius šiandien surengęs skubų posėdį, skirtą spręsti klausimą dėl padidėjusių daugelio Europos vyriausybių skolinimosi išlaidų.
„Šiandien Valdančioji taryba susitiko pasikeisti nuomonėmis apie esamą situaciją rinkoje. Nuo tada, kai 2021 metų gruodžio mėnesį buvo pradėtas laipsniškas politikos normalizavimo procesas, Valdančioji taryba įsipareigojo kovoti su iškylančia susiskaidymo rizika. Pandemija paliko ilgalaikius euro zonos ekonomikos pažeidžiamumus, kurie iš tikrųjų prisideda prie netolygaus mūsų pinigų politikos normalizavimo perdavimo įvairiose jurisdikcijose“ - rašoma ECB pranešime.
„Remdamasi šiuo vertinimu, Valdančioji taryba nusprendė, kad ji taikys lankstumą reinvestuodama gautas lėšas suėjus vertybinių popierių esančių PEPP portfelyje išpirkimo terminams, tokiu būdu siekdama išsaugoti pinigų politikos perdavimo mechanizmo veikimą, o tai yra būtina sąlyga, kad ECB galėtų įgyvendinti savo įsipareigojimus, t.y. kainų stabilumo mandatas. Be to, Valdančioji taryba nusprendė įgalioti atitinkamus Eurosistemos komitetus kartu su ECB tarnybomis paspartinti naujos suskaidymą mažinančios priemonės, kurią svarstytų Valdančioji taryba, kūrimo užbaigimą“ - pridedame šios dienos pranešime.
Komentarai atspindi pastarąjį obligacijų pajamingumo padidėjimą per paskutinę savaitę. Praėjusį ketvirtadienį po eilinio politinio susitikimo ECB pasiūlė agresyvesnį politikos sugriežtinimą, bet neįgyvendino jokių naujų priemonių, skirtų remti labai įsiskolinusias bloko šalis.
Pavyzdžiui, Italijos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas prieš savaitę dar siekė 3.434 procento, o jau vakar pakilo iki 4.227 procento lygio. Tačiau šiandien jis artėjant vakarui yra sumažėjęs iki 3.939 procento. Tuo tarpu dar metų pradžioje šių obligacijų pajamingumas siekė vos 1.181 procentą. Palyginimui, Lietuvos 10 metu obligacijų pajamingumas vakar buvo 2.8 procento, prieš savaitę sudarė 2.3 procento, o metų pradžioje siekė vos 0.523 procento.
Toks sprendimas priimtas po to, kai centrinis bankas nustebino rinkos dalyvius šiandien surengęs skubų posėdį, skirtą spręsti klausimą dėl padidėjusių daugelio Europos vyriausybių skolinimosi išlaidų.
„Šiandien Valdančioji taryba susitiko pasikeisti nuomonėmis apie esamą situaciją rinkoje. Nuo tada, kai 2021 metų gruodžio mėnesį buvo pradėtas laipsniškas politikos normalizavimo procesas, Valdančioji taryba įsipareigojo kovoti su iškylančia susiskaidymo rizika. Pandemija paliko ilgalaikius euro zonos ekonomikos pažeidžiamumus, kurie iš tikrųjų prisideda prie netolygaus mūsų pinigų politikos normalizavimo perdavimo įvairiose jurisdikcijose“ - rašoma ECB pranešime.
„Remdamasi šiuo vertinimu, Valdančioji taryba nusprendė, kad ji taikys lankstumą reinvestuodama gautas lėšas suėjus vertybinių popierių esančių PEPP portfelyje išpirkimo terminams, tokiu būdu siekdama išsaugoti pinigų politikos perdavimo mechanizmo veikimą, o tai yra būtina sąlyga, kad ECB galėtų įgyvendinti savo įsipareigojimus, t.y. kainų stabilumo mandatas. Be to, Valdančioji taryba nusprendė įgalioti atitinkamus Eurosistemos komitetus kartu su ECB tarnybomis paspartinti naujos suskaidymą mažinančios priemonės, kurią svarstytų Valdančioji taryba, kūrimo užbaigimą“ - pridedame šios dienos pranešime.
Komentarai atspindi pastarąjį obligacijų pajamingumo padidėjimą per paskutinę savaitę. Praėjusį ketvirtadienį po eilinio politinio susitikimo ECB pasiūlė agresyvesnį politikos sugriežtinimą, bet neįgyvendino jokių naujų priemonių, skirtų remti labai įsiskolinusias bloko šalis.
Pavyzdžiui, Italijos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas prieš savaitę dar siekė 3.434 procento, o jau vakar pakilo iki 4.227 procento lygio. Tačiau šiandien jis artėjant vakarui yra sumažėjęs iki 3.939 procento. Tuo tarpu dar metų pradžioje šių obligacijų pajamingumas siekė vos 1.181 procentą. Palyginimui, Lietuvos 10 metu obligacijų pajamingumas vakar buvo 2.8 procento, prieš savaitę sudarė 2.3 procento, o metų pradžioje siekė vos 0.523 procento.