versija spausdinimui
(0)
Šveicarijos Nacionalinis bankas nustebino ekonomistus pastebimai padidinęs palūkanų normas. Tai pirmas pakėlimas per beveik penkioliką metų.
Pagrindinė SNB palūkanų norma buvo padidinta 50 bazinių punktų nuo -0,75 iki -0,25 procento. Toks pat sprendimas priimtas ir dėl indėlių palūkanų normos. Pakeitimai įsigalios rytoj. Rinkos konsensusas nenumatė jokio palūkanų normų keitimo šiandieniniame posėdyje. Ekonomistai tikėjosi mažesnio masto palūkanų didinimo liepą.
Šveicarai griežtina savo pinigų politiką, siekdami „atsverti didėjantį infliacijos spaudimą“. Kainų augimo tempai šioje šalyje, palyginti su situacija kitose valstybėse, išlieka gana žemi: vartotojų metinė infliacija gegužę siekė „tik“ 2,9 procento. Nepaisant to, tai buvo aukščiausias rodmuo per 13 metų.
„Pinigų politikos griežtinimu siekiama sustabdyti infliacijos plitimą kitoms prekėms ir paslaugoms Šveicarijoje“ – teisinasi Šveicarijos Nacionalinis bankas institucijos pranešime spaudai. Kaip pridūrė banko vadovas Thomas Jordan, mes kalbame apie prekes, kurių karas Ukrainoje ar pandemija tiesiogiai nepaliečia.
„Negalima atmesti galimybės, jog artimiausioje ateityje reikės toliau didinti SNB normą, kad infliacija būtų stabilizuota vidutinės trukmės laikotarpiu atitinkančiame kainų stabilumą lygyje“ – priduriama. Šveicarai kainų stabilumą apibrėžia kaip infliaciją, mažesnę nei 2 procentai kasmet.
Remiantis naujausiomis prognozėmis, atsižvelgiant į šiandieninį pinigų brangimą, šiemet vartotojų metinė infliacija sieks 2,8 procento, kitais – 1,9 procento, o 2024 metais – 1,6 procento.
„Be šiandieninio SNB palūkanų normos kėlimo infliacijos prognozė būtų buvusi daug didesnė“ – teigė banko valdžia.
"Dabartinėje aplinkoje kainų padidėjimas yra perduodamas greičiau ir yra lengviau priimamas nei buvo iki šiol. Jei infliacija ilgesnį laiką išliks didesnė nei 2 procentai, yra rizika, kad antrinis poveikis taps nuolatinis“ - pažymėjo Thomas Jordan.
„Siekdamas užtikrinti tinkamas pinigines sąlygas, SNB taip pat yra linkęs veikti valiutų rinkoje, jei reikia“ – pabrėžiama Thomas Jordan pranešime bei teigiama, kad „Šveicarijos frankas nebėra pervertintas“, ir atkreipiamas dėmesys, jog valiutos nuvertėjimas prisidėjo prie infliacijos padidėjimo.
Apie pietus valiutų rinkoje Šveicarijos frankas mūsų valiutos atžvilgiu brango apie du procentus iki 0,97986 eurų, o dolerio - 1,5 procento iki 1,02073 dolerių. Nuo metų pradžios frankas euro atžvilgiu pabrango apie du procentus, o dolerio atžvilgiu atpigo apie septynis procentus.
Pagrindinė SNB palūkanų norma buvo padidinta 50 bazinių punktų nuo -0,75 iki -0,25 procento. Toks pat sprendimas priimtas ir dėl indėlių palūkanų normos. Pakeitimai įsigalios rytoj. Rinkos konsensusas nenumatė jokio palūkanų normų keitimo šiandieniniame posėdyje. Ekonomistai tikėjosi mažesnio masto palūkanų didinimo liepą.
Šveicarai griežtina savo pinigų politiką, siekdami „atsverti didėjantį infliacijos spaudimą“. Kainų augimo tempai šioje šalyje, palyginti su situacija kitose valstybėse, išlieka gana žemi: vartotojų metinė infliacija gegužę siekė „tik“ 2,9 procento. Nepaisant to, tai buvo aukščiausias rodmuo per 13 metų.
„Pinigų politikos griežtinimu siekiama sustabdyti infliacijos plitimą kitoms prekėms ir paslaugoms Šveicarijoje“ – teisinasi Šveicarijos Nacionalinis bankas institucijos pranešime spaudai. Kaip pridūrė banko vadovas Thomas Jordan, mes kalbame apie prekes, kurių karas Ukrainoje ar pandemija tiesiogiai nepaliečia.
„Negalima atmesti galimybės, jog artimiausioje ateityje reikės toliau didinti SNB normą, kad infliacija būtų stabilizuota vidutinės trukmės laikotarpiu atitinkančiame kainų stabilumą lygyje“ – priduriama. Šveicarai kainų stabilumą apibrėžia kaip infliaciją, mažesnę nei 2 procentai kasmet.
Remiantis naujausiomis prognozėmis, atsižvelgiant į šiandieninį pinigų brangimą, šiemet vartotojų metinė infliacija sieks 2,8 procento, kitais – 1,9 procento, o 2024 metais – 1,6 procento.
„Be šiandieninio SNB palūkanų normos kėlimo infliacijos prognozė būtų buvusi daug didesnė“ – teigė banko valdžia.
"Dabartinėje aplinkoje kainų padidėjimas yra perduodamas greičiau ir yra lengviau priimamas nei buvo iki šiol. Jei infliacija ilgesnį laiką išliks didesnė nei 2 procentai, yra rizika, kad antrinis poveikis taps nuolatinis“ - pažymėjo Thomas Jordan.
„Siekdamas užtikrinti tinkamas pinigines sąlygas, SNB taip pat yra linkęs veikti valiutų rinkoje, jei reikia“ – pabrėžiama Thomas Jordan pranešime bei teigiama, kad „Šveicarijos frankas nebėra pervertintas“, ir atkreipiamas dėmesys, jog valiutos nuvertėjimas prisidėjo prie infliacijos padidėjimo.
Apie pietus valiutų rinkoje Šveicarijos frankas mūsų valiutos atžvilgiu brango apie du procentus iki 0,97986 eurų, o dolerio - 1,5 procento iki 1,02073 dolerių. Nuo metų pradžios frankas euro atžvilgiu pabrango apie du procentus, o dolerio atžvilgiu atpigo apie septynis procentus.