versija spausdinimui
(0)
Patikslinus pirminę preliminarią Eurostat informaciją paaiškėjo, jog per praėjusį ketvirtį Senajame žemyne ekonomika augo sparčiau nei prieš tai skelbta, tuo tarpu mūsų šalyje ji krito labiau.
Euro zonoje bendrasis vidaus produktas per antrąjį šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu, ūgtelėjo 0.8 procento, kai prieš tai skelbta, jog augo 0.6 procento. Europos sąjungos atveju prieaugis padidintas nuo 0.6 iki 0.7 procento. Per pirmąjį ketvirtį ketvirčio ekonomikos augimas siekė atitinkamai 0.7 bei 0.8 procento.
Lietuvoje ketvirčio bendrojo vidaus produkto kritimas po perskaičiavimo buvo kilsteltas nuo 0.4 iki 0.5 procento, kai dar per pirmąjį ketvirtį jis augo 1.2 procento. Vokietijos ekonomika, kuri didžiausia Europos sąjungoje, per minimą laikotarpį paaugo 0.1 procento, nos anksčiau skelbta, jog BVP nepakito, kai per ankstesnį ketvirtį prieaugis siekė net 0.8 procento
Tarp Europos sąjungos šalių labiausiai ekonomika per antrąjį ketvirtį, palyginus su ankstesniu, ūgtelėjo Nyderlanduose (2.6 procento), Rumunijoje (2.1 procento) bei Kroatijoje, kur augo dviem procentais.
Metinis bendrojo vidaus produkto prieaugis euro zonoje per antrąjį šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu, sulėtėjo nuo 5.4 iki 4.1 procento, kai anksčiau skelbta, jog siekė 3.9 procento. Europos sąjungoje - smuktelėjo nuo 5.5 iki 4.2 procento (prieš tai skelbta, jog siekė keturis procentus). Tuo tarpu mūsų šalyje metinis BVP prieaugis sulėtėjo labiau nei prieš tai manyta, t.y. nuo 4.4 iki 2.6 procento (anksčiau skelbta, jog prieaugis sulėtėjo iki 2.8 procento). Vokietijos atveju metinis ekonomikos prieaugis sumažėjo nuo 3.5 iki 1.7 procento (prieš tai manyta, kad iki 1.5 procento).
Didžiausias metinis bendrojo vidaus produkto prieaugis užfiksuotas Airijoje (10.8 procento), Maltoje (8.9 procento) ir Slovėnijoje (8.3 procento). Tuo tarpu mažiausias augimas per minimą laikotarpį fiksuotas Estijoje (0.3 procento) bei Vokietijoje ir Slovakijoje, kur BVP pasistiebė po 1.7 procento.
Euro zonoje bendrasis vidaus produktas per antrąjį šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu, ūgtelėjo 0.8 procento, kai prieš tai skelbta, jog augo 0.6 procento. Europos sąjungos atveju prieaugis padidintas nuo 0.6 iki 0.7 procento. Per pirmąjį ketvirtį ketvirčio ekonomikos augimas siekė atitinkamai 0.7 bei 0.8 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių labiausiai ekonomika per antrąjį ketvirtį, palyginus su ankstesniu, ūgtelėjo Nyderlanduose (2.6 procento), Rumunijoje (2.1 procento) bei Kroatijoje, kur augo dviem procentais.
Didžiausias metinis bendrojo vidaus produkto prieaugis užfiksuotas Airijoje (10.8 procento), Maltoje (8.9 procento) ir Slovėnijoje (8.3 procento). Tuo tarpu mažiausias augimas per minimą laikotarpį fiksuotas Estijoje (0.3 procento) bei Vokietijoje ir Slovakijoje, kur BVP pasistiebė po 1.7 procento.