versija spausdinimui
(0)
Lenkijos Pinigų politikos taryba nusprendė bazinę palūkanų normą kelti vienuoliktą kartą iš eilės, tačiau palūkanų kėlimo mastas buvo mažiausias šiame cikle.
Pinigų politikos taryba per pirmąjį posėdį po vasaros atostogų pagrindinę palūkanų normą pakėlė 0,25 procento iki aukščiausio lygio per beveik 20 metų – 6,75 procento. Šis sprendimas yra dalis Lenkijos Nacionalinio banko vadovo Adam Glapinski siunčiamų signalų, kad pinigų politikos griežtinimo ciklas artėja į pabaigą.
Trečiadienio sprendimas atitiko daugumos ekonomistų lūkesčius.
Lenkijos Centrinis bankas palūkanų normas pradėjo kelti 2021 metų spalį. Rugsėjo mėnesio pokytis buvo jau 11-asis šiame cikle ir tikriausiai paskutinis ar priešpaskutinis. Tai buvo paminėta naujausiuose Lenkijos banko prezidento pareiškimuose. Rugsėjo mėnesio palūkanų kėlimas taip pat yra mažesnis nei ankstesnių 10, o tai rodo, kad Pinigų politikos taryba nori elgtis atsargiai ekonomikos lėtėjimo ir vis labiau tikėtinos dujų krizės Europoje akivaizdoje.
Po sprendimo dėl palūkanų priėmimo paskelbtame pranešime Pinigų politikos taryba atkreipė dėmesį į ekonomikos sulėtėjimą Lenkijoje ir pasaulyje, kartu pabrėždama, kad situacija darbo rinkoje išlieka labai gera. Taryba dar kartą nustatė sukrėtimų ekonominei situacijai priežastis – aukštas žaliavų kainas, tiekimo grandinių sutrikimus ir Rusijos agresiją Ukrainos atžvilgiu.
Apibūdindama Lenkijos makroekonominę situaciją, pinigų politikos institucija pažymi, kad metinio BVP augimo tempo sulėtėjimą daugiausia lėmė ženkliai sumažėjęs atsargų indėlis, vartojimo dinamika susilpnėjo gerokai mažiau, o investicijų dinamika paspartėjo.
Remdamasi mėnesio duomenimis, Taryba prognozuoja, kad šį ketvirtį ekonomikos augimas toliau mažės. „Ateinančius ketvirčius prognozuojamas tolesnis BVP augimo mažėjimas, o ekonomikos perspektyvos yra labai neapibrėžtos“ – rašoma pranešime spaudai.
Metinė infliacija Lenkijoje praėjusį mėnesį paaugo nuo 15,6 iki 16,1 procento ir yra didžiausia per pastaruosius dvidešimt šešerius metus.
Artėjant vakarui zlotas stiprėjo tiek euro, tiek dolerio atžvilgiu, t.y. atitinkamai euras piko 0,21 procento iki 4.71841 zlotų, doleris 0,67 procento iki 4.74205 zlotų. Nuo metų pradžios mūsų valiuta Lenkijos zloto atžvilgiu pabrango apie tris procentus, o doleris - net 17,6 procento.
Pinigų politikos taryba per pirmąjį posėdį po vasaros atostogų pagrindinę palūkanų normą pakėlė 0,25 procento iki aukščiausio lygio per beveik 20 metų – 6,75 procento. Šis sprendimas yra dalis Lenkijos Nacionalinio banko vadovo Adam Glapinski siunčiamų signalų, kad pinigų politikos griežtinimo ciklas artėja į pabaigą.
Trečiadienio sprendimas atitiko daugumos ekonomistų lūkesčius.
Lenkijos Centrinis bankas palūkanų normas pradėjo kelti 2021 metų spalį. Rugsėjo mėnesio pokytis buvo jau 11-asis šiame cikle ir tikriausiai paskutinis ar priešpaskutinis. Tai buvo paminėta naujausiuose Lenkijos banko prezidento pareiškimuose. Rugsėjo mėnesio palūkanų kėlimas taip pat yra mažesnis nei ankstesnių 10, o tai rodo, kad Pinigų politikos taryba nori elgtis atsargiai ekonomikos lėtėjimo ir vis labiau tikėtinos dujų krizės Europoje akivaizdoje.
Po sprendimo dėl palūkanų priėmimo paskelbtame pranešime Pinigų politikos taryba atkreipė dėmesį į ekonomikos sulėtėjimą Lenkijoje ir pasaulyje, kartu pabrėždama, kad situacija darbo rinkoje išlieka labai gera. Taryba dar kartą nustatė sukrėtimų ekonominei situacijai priežastis – aukštas žaliavų kainas, tiekimo grandinių sutrikimus ir Rusijos agresiją Ukrainos atžvilgiu.
Apibūdindama Lenkijos makroekonominę situaciją, pinigų politikos institucija pažymi, kad metinio BVP augimo tempo sulėtėjimą daugiausia lėmė ženkliai sumažėjęs atsargų indėlis, vartojimo dinamika susilpnėjo gerokai mažiau, o investicijų dinamika paspartėjo.
Remdamasi mėnesio duomenimis, Taryba prognozuoja, kad šį ketvirtį ekonomikos augimas toliau mažės. „Ateinančius ketvirčius prognozuojamas tolesnis BVP augimo mažėjimas, o ekonomikos perspektyvos yra labai neapibrėžtos“ – rašoma pranešime spaudai.
Metinė infliacija Lenkijoje praėjusį mėnesį paaugo nuo 15,6 iki 16,1 procento ir yra didžiausia per pastaruosius dvidešimt šešerius metus.
Artėjant vakarui zlotas stiprėjo tiek euro, tiek dolerio atžvilgiu, t.y. atitinkamai euras piko 0,21 procento iki 4.71841 zlotų, doleris 0,67 procento iki 4.74205 zlotų. Nuo metų pradžios mūsų valiuta Lenkijos zloto atžvilgiu pabrango apie tris procentus, o doleris - net 17,6 procento.