versija spausdinimui
(0)
Valdančioji taryba šiandien nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 75 baziniais punktais, kas atitiko lūkesčius. Tai trečias kartas iš eilės, kai ženkliai keliamos pinigų politikos palūkanų normos – šiais veiksmais Valdančioji taryba padarė reikšmingą pažangą atsisakydama skatinamosios monetarinės politikos.
Taigi, bazinė palūkanų norma euro zonoje buvo kilstelta iki dviejų procentų, ribinio skolinimosi - iki 2.25 procento, o už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius bus taikoma 1.5 procento palūkanų norma, t.y. dvigubai didesnė.
„Šiandien Valdančioji taryba priėmė būtent tokį sprendimą ir numato, kad palūkanų normas didins ir toliau, kad užtikrintų, jog infliacija laiku grįžtų į jos tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį. Ką toliau Valdančioji taryba darys su pinigų politikos palūkanų normomis, priklausys nuo tolesnės infliacijos ir ekonomikos perspektyvos raidos. Į ją atsižvelgusi, Valdančioji taryba sprendimus priims atskirai per kiekvieną posėdį“ - rašoma Europos Centrinio banko pranešime.
Pažymima, jog infliacija vis dar yra gerokai per didelė ir savo tikslinį lygį viršys dar gana ilgą laiką. Rugsėjo mėnesio infliacija euro zonoje pasiekė 9,9 procento. Pastaraisiais mėnesiais sparčiai kylančios energijos ir maisto produktų kainos, tiekimo kliūtys ir popandeminis paklausos atsigavimas nulėmė stipresnį kainų spaudimą ir pastūmėjo infliaciją į viršų. Savo pinigų politika Valdančioji taryba siekia mažinti paklausos skatinimą ir neleisti, kad susiformuotų nuolat didėjančios infliacijos lūkesčiai.
„Valdančioji taryba taip pat nusprendė pakeisti trečiosios serijos tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO III) sąlygas. Kritiškame pandemijos etape ši priemonė buvo labai svarbi mažinant riziką kainų stabilumui. Tačiau, atsižvelgiant į šių dienų netikėtą ir ypatingą infliacijos kilimą, šią priemonę reikia keisti, kad ji būtų suderinama su platesniu pinigų politikos normalizavimo procesu ir kad pinigų politikos palūkanų normų didinimo poveikis geriau persiduotų bankų skolinimo sąlygoms. Todėl Valdančioji taryba nusprendė pakoreguoti TITRO III taikomas palūkanas nuo 2022 metų lapkričio 23 dienos ir pasiūlyti bankams kelias papildomas savanoriško išankstinio grąžinimo datas“ - skelbia ECB.
Galiausiai, kad atlyginimas už kredito įstaigų Eurosistemoje laikomas privalomąsias atsargas labiau atitiktų pinigų rinkos sąlygas, Valdančioji taryba nusprendė nustatyti, kad atlyginimas už laikomas privalomąsias atsargas būtų lygus ECB palūkanų normai už naudojimąsi indėlių galimybe.
Kalbant apie aktyvų pirkimo programas, Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal Turto pirkimo programa (TPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradėjo didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga didelio likvidumo sąlygoms ir tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.
Specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) atveju pažymėtina, kad Valdančioji taryba ketina reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, bent iki 2024 metų pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas, pasibaigus reinvestavimo terminui, ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.
„Valdančioji taryba išlaikys sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos perdavimo mechanizmui“ - pabrėžiama Europos Centrinio banko pranešime.
Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties jos siekiamu 2 procentų lygiu. Politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė gali būti naudojama siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Taigi, bazinė palūkanų norma euro zonoje buvo kilstelta iki dviejų procentų, ribinio skolinimosi - iki 2.25 procento, o už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius bus taikoma 1.5 procento palūkanų norma, t.y. dvigubai didesnė.
„Šiandien Valdančioji taryba priėmė būtent tokį sprendimą ir numato, kad palūkanų normas didins ir toliau, kad užtikrintų, jog infliacija laiku grįžtų į jos tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį. Ką toliau Valdančioji taryba darys su pinigų politikos palūkanų normomis, priklausys nuo tolesnės infliacijos ir ekonomikos perspektyvos raidos. Į ją atsižvelgusi, Valdančioji taryba sprendimus priims atskirai per kiekvieną posėdį“ - rašoma Europos Centrinio banko pranešime.
Pažymima, jog infliacija vis dar yra gerokai per didelė ir savo tikslinį lygį viršys dar gana ilgą laiką. Rugsėjo mėnesio infliacija euro zonoje pasiekė 9,9 procento. Pastaraisiais mėnesiais sparčiai kylančios energijos ir maisto produktų kainos, tiekimo kliūtys ir popandeminis paklausos atsigavimas nulėmė stipresnį kainų spaudimą ir pastūmėjo infliaciją į viršų. Savo pinigų politika Valdančioji taryba siekia mažinti paklausos skatinimą ir neleisti, kad susiformuotų nuolat didėjančios infliacijos lūkesčiai.
„Valdančioji taryba taip pat nusprendė pakeisti trečiosios serijos tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO III) sąlygas. Kritiškame pandemijos etape ši priemonė buvo labai svarbi mažinant riziką kainų stabilumui. Tačiau, atsižvelgiant į šių dienų netikėtą ir ypatingą infliacijos kilimą, šią priemonę reikia keisti, kad ji būtų suderinama su platesniu pinigų politikos normalizavimo procesu ir kad pinigų politikos palūkanų normų didinimo poveikis geriau persiduotų bankų skolinimo sąlygoms. Todėl Valdančioji taryba nusprendė pakoreguoti TITRO III taikomas palūkanas nuo 2022 metų lapkričio 23 dienos ir pasiūlyti bankams kelias papildomas savanoriško išankstinio grąžinimo datas“ - skelbia ECB.
Galiausiai, kad atlyginimas už kredito įstaigų Eurosistemoje laikomas privalomąsias atsargas labiau atitiktų pinigų rinkos sąlygas, Valdančioji taryba nusprendė nustatyti, kad atlyginimas už laikomas privalomąsias atsargas būtų lygus ECB palūkanų normai už naudojimąsi indėlių galimybe.
Kalbant apie aktyvų pirkimo programas, Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal Turto pirkimo programa (TPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradėjo didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga didelio likvidumo sąlygoms ir tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.
Specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) atveju pažymėtina, kad Valdančioji taryba ketina reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, bent iki 2024 metų pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas, pasibaigus reinvestavimo terminui, ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.
„Valdančioji taryba išlaikys sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos perdavimo mechanizmui“ - pabrėžiama Europos Centrinio banko pranešime.
Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties jos siekiamu 2 procentų lygiu. Politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė gali būti naudojama siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.