versija spausdinimui
(0)
Vokietijos ekonomika, kuri yra didžiausia euro zonoje ir Europos sąjungoje, pozityviai nustebino savo augimu per praėjusį ketvirtį.
Priešingai nei tikėjosi dauguma ekonomistų, praėjusį ketvirtį Vokietijos bendrasis vidaus produktas nesumažėjo. Tačiau tai labai tikėtina šį ketvirtį, kai astronominės energijos kainos labiausiai smogs Vokietijos ekonomikai.
Šiandien Vokietijos statistikos tarnyba pateikė preliminarius skaičiavimus, jog trečiąjį 2022 metų ketvirtį šios šalies BVP realiai išaugo 0,3 procento, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ir buvo 1,1 procento didesnis nei prieš metus. Tai gana netikėta, nes dauguma ekonomistų tikėjosi neigiamos ketvirčio dinamikos, o prognozių mediana buvo –0,2 procento. Kalbant apie metinį augimą, laukta, jog jis sieks vidutiniškai 0,7 procento.
Per antrąjį šių metų ketvirtį Vokietijos bendrojo vidaus produkto ketvirčio prieaugis siekė 0,1 procento, o metinis sudarė 1,7 procento.
Tenka pripažinti vieną dalyką - nepaisant labai nepalankios ekonominės situacijos (energijos kainų šuolis, eksporto sąstingis, automobilių pramonės problemos), Vokietijos BVP dinamika vis dar yra neneigiama. 2022 metų pradžioje jiems pavyko išvengti techninės recesijos (tai suprantama kaip bent du ketvirčius iš eilės BVP mažėjimas). Nors antrąjį ketvirtį ekonomikos augimas buvo lėtesnis (tik 0,1 procento), jis vis tiek buvo neigiamas.
Tačiau net Vokietijos vyriausybė daro prielaidą, kad 2023 metais ekonomika pateks į nuosmukį po šiais ir praėjusiais metais užfiksuoto sąstingio. Šios šalies valdžia tikisi, kad Vokietijos ekonomika susitrauks 0,4 procento. Tai vis dar gana optimistinis scenarijus, esant siaubingai aukštoms energijos kainoms, didžiausiai per pusę amžiaus vartotojų infliacijai ir staigiai sumažėjusiai Vokietijos vartotojų perkamajai galiai.
Naujausi PMI rodmenys taip pat signalizuoja recesijos perspektyvas ne tik Vokietijoje, bet ir visoje euro zonoje. Spalio mėnesio rodikliai buvo neabejotinai recesijos lygio, perspėdami apie BVP mažėjimą ketvirtąjį ketvirtį. Scenarijus, pagal kurį Vokietija ir likusi Europa išvengs nuosmukio, šiuo metu atrodo mažai tikėtinas. Taigi įžengėme į lėto augimo ir didelės infliacijos laikotarpį, kurį ekonomistai vadina stagfliacija.
„Panašu, kad euro zonos BVP ketvirtąjį ketvirtį mažės dėl didėjančio gamybos kritimo ir prastėjančios paklausos perspektyvos spalio mėnesį. Tai dar labiau padidina spėliones, kad nuosmukis vis labiau atrodo neišvengiamas“ - komentavo S&P Global Market Intelligence vyriausiasis ekonomistas Chris Williamson.
Priešingai nei tikėjosi dauguma ekonomistų, praėjusį ketvirtį Vokietijos bendrasis vidaus produktas nesumažėjo. Tačiau tai labai tikėtina šį ketvirtį, kai astronominės energijos kainos labiausiai smogs Vokietijos ekonomikai.
Šiandien Vokietijos statistikos tarnyba pateikė preliminarius skaičiavimus, jog trečiąjį 2022 metų ketvirtį šios šalies BVP realiai išaugo 0,3 procento, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ir buvo 1,1 procento didesnis nei prieš metus. Tai gana netikėta, nes dauguma ekonomistų tikėjosi neigiamos ketvirčio dinamikos, o prognozių mediana buvo –0,2 procento. Kalbant apie metinį augimą, laukta, jog jis sieks vidutiniškai 0,7 procento.
Per antrąjį šių metų ketvirtį Vokietijos bendrojo vidaus produkto ketvirčio prieaugis siekė 0,1 procento, o metinis sudarė 1,7 procento.
Tenka pripažinti vieną dalyką - nepaisant labai nepalankios ekonominės situacijos (energijos kainų šuolis, eksporto sąstingis, automobilių pramonės problemos), Vokietijos BVP dinamika vis dar yra neneigiama. 2022 metų pradžioje jiems pavyko išvengti techninės recesijos (tai suprantama kaip bent du ketvirčius iš eilės BVP mažėjimas). Nors antrąjį ketvirtį ekonomikos augimas buvo lėtesnis (tik 0,1 procento), jis vis tiek buvo neigiamas.
Tačiau net Vokietijos vyriausybė daro prielaidą, kad 2023 metais ekonomika pateks į nuosmukį po šiais ir praėjusiais metais užfiksuoto sąstingio. Šios šalies valdžia tikisi, kad Vokietijos ekonomika susitrauks 0,4 procento. Tai vis dar gana optimistinis scenarijus, esant siaubingai aukštoms energijos kainoms, didžiausiai per pusę amžiaus vartotojų infliacijai ir staigiai sumažėjusiai Vokietijos vartotojų perkamajai galiai.
Naujausi PMI rodmenys taip pat signalizuoja recesijos perspektyvas ne tik Vokietijoje, bet ir visoje euro zonoje. Spalio mėnesio rodikliai buvo neabejotinai recesijos lygio, perspėdami apie BVP mažėjimą ketvirtąjį ketvirtį. Scenarijus, pagal kurį Vokietija ir likusi Europa išvengs nuosmukio, šiuo metu atrodo mažai tikėtinas. Taigi įžengėme į lėto augimo ir didelės infliacijos laikotarpį, kurį ekonomistai vadina stagfliacija.
„Panašu, kad euro zonos BVP ketvirtąjį ketvirtį mažės dėl didėjančio gamybos kritimo ir prastėjančios paklausos perspektyvos spalio mėnesį. Tai dar labiau padidina spėliones, kad nuosmukis vis labiau atrodo neišvengiamas“ - komentavo S&P Global Market Intelligence vyriausiasis ekonomistas Chris Williamson.