versija spausdinimui
(0)
Po šiandien įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio paaiškėjo, jog jie priėmė tą patį sprendimą kaip ir FED nariai vakar vakare, t.y. bazinę palūkanų normą pakėlė mažiau - 0,5 procento, kas atitiko prognozes. Tuo pačiu buvo pranešta, kad nuo kovo bus pradėtas mažinti banko balansas.
Taigi, pagrindinė palūkanų norma euro zonoje paaugo iki 2,5 procento. Tai ketvirtas jos kėlimas iš eilės, tiesa, prieš tai du kartus ji buvo padidinta labiau - po 75 bazinius punktus. Palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis buvo kilsteltos irgi po 0,5 procento, atitinkamai iki 2,75 procento ir 2 procentų bei bus taikomos nuo 2022 metų gruodžio 21 dienos.
„Valdančioji taryba šiandien nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų ir, vadovaudamasi gerokai padidinta infliacijos prognoze, numato, kad jas dar didins. Valdančiosios tarybos vertinimu, palūkanų normos dar turės gerokai didėti stabiliu tempu, kad taptų pakankamai ribojančios ir padėtų infliacijai laiku grįžti į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį. Palaikant ribojamojo lygio palūkanų normas infliacija ilgainiui sumažės, nes bus mažinama paklausa, be to, tai padės apsisaugoti nuo rizikos, kad gali susiformuoti nuolat didėjančios infliacijos lūkesčiai. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl pinigų politikos palūkanų normų ir toliau priklausys nuo turimų duomenų ir bus priimami atskirai per kiekvieną posėdį“ - rašoma Europos Centrinio banko pranešime.
Pabrėžiama, jog ECB pagrindinės palūkanų normos yra Valdančiosios tarybos pagrindinė pinigų politikos pozicijos formavimo priemonė. Šiandien Valdančioji taryba taip pat apsvarstė Eurosistemos pinigų politikos tikslais turimų vertybinių popierių portfelio normalizavimo principus. Nuo 2023 metų kovo pradžios turto pirkimo programos (TPP) portfelis mažės tam tikru nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema reinvestuos ne visas pagrindines sumas, gautas iš vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui. Portfelis mažės vidutiniškai po 15 mlrd. eurų per mėnesį iki 2023 metų antrojo ketvirčio pabaigos. Vėliau bus sprendžiama dėl tolesnio mažinimo tempo.
„Išsamius TPP portfelio mažinimo kriterijus Valdančioji taryba paskelbs vasario mėnesio posėdyje. Valdančioji taryba reguliariai vertins TPP portfelio mažinimo tempą, kad jis ir toliau būtų suderinamas su bendra pinigų politikos strategija ir pozicija, kad būtų apsaugotas rinkos veikimas ir toliau patikimai valdomos trumpalaikės pinigų rinkos sąlygos. Be to, iki 2023 metų pabaigos Valdančioji taryba patikslins savo trumpalaikių palūkanų normų valdymo operacinę sistemą – tai suteiks daugiau informacijos apie balanso normalizavimo proceso paskutinį etapą“ - skelbiama ECB pranešime.
Kalbant apie kitą specialiają pandeminę pirkimo programą (SPPP), pažymėtina, kad Valdančioji taryba ketina reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, bent iki 2024 metų pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas, pasibaigus reinvestavimo terminui, ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti. Valdančioji taryba išlaikys sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos perdavimo mechanizmui.
„Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos daro jos pinigų politikos pozicijai“ - pabrėžiama ECB pranešime.
Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija sugrįžtų į jos siekiamą 2 procentų lygį. Politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė gali būti naudojama siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė padidinti palūkanų normas ir numato jas dar reikšmingai didinti, nes infliacija tebėra gerokai per didelė ir numatoma, kad tikslinį lygį ji viršys per ilgai. Pagal Eurostato išankstinį įvertį, lapkričio mėnesį infliacija buvo 10,0 procentų dydžio – šiek tiek mažesnė, palyginti su spalio mėnesį buvusiu 10,6 procento lygiu. Šį sumažėjimą daugiausia nulėmė mažesnis energijos kainų lygio kilimas. Padidėjo ir kurį laiką nemažės maisto kainų lygio kilimas ir visoje ekonomikoje juntamas kainų spaudimas. Vyraujant ypatingam neapibrėžtumui, Eurosistemos ekspertai gerokai padidino savo infliacijos prognozę“ - skelbia Centrinis bankas.
Tikėtina, kad šį ir kitą ketvirčius bus fiksuojamas euro zonos ekonominio aktyvumo susitraukimas, daugiausia dėl energijos krizės, didelio neapibrėžtumo, silpstančio pasaulinio ekonominio aktyvumo bei griežtesnių finansavimo sąlygų. Pagal naujausias Eurosistemos ekspertų prognozes, nuosmukis būtų santykinai trumpalaikis ir nedidelis. Tačiau numatoma, kad augimas kitais metais bus nedidelis ir, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, yra gerokai sumažintas. Išnykus dabartiniams nepalankiems veiksniams, ilgesnėje perspektyvoje numatomas augimo atsigavimas.
Remiantis atnaujintomis Europos Centrinio banko prognozėmis, šiais metais euro zonos bendrasis vidaus produktas augs 3.4 procento (rugsėjį prognozuotas 3.1 procento prieaugis), o kitų metų prieaugio prognozė sumažinta nuo 0.9 iki 0.5 procento. Kalbant apie metinę infliaciją, šių metų rodiklis kilsteltas nuo 8.1 iki 8.4 procento, o 2023 metų - nuo 5.5 iki 6.3 procento. Kitą vertus, kalbant apie bedarbystę, tai čia palyginus su rugsėju, ECB ekonomistų lūkesčiai nepakito, t.y. šių metų pabaigoje ji sudarys 6.7 procento, o kitų metų pabaigoje - 6.9 procento.
Artimiausias ECB posėdis numatytas vasario pradžioje.
Taigi, pagrindinė palūkanų norma euro zonoje paaugo iki 2,5 procento. Tai ketvirtas jos kėlimas iš eilės, tiesa, prieš tai du kartus ji buvo padidinta labiau - po 75 bazinius punktus. Palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis buvo kilsteltos irgi po 0,5 procento, atitinkamai iki 2,75 procento ir 2 procentų bei bus taikomos nuo 2022 metų gruodžio 21 dienos.
„Valdančioji taryba šiandien nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų ir, vadovaudamasi gerokai padidinta infliacijos prognoze, numato, kad jas dar didins. Valdančiosios tarybos vertinimu, palūkanų normos dar turės gerokai didėti stabiliu tempu, kad taptų pakankamai ribojančios ir padėtų infliacijai laiku grįžti į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį. Palaikant ribojamojo lygio palūkanų normas infliacija ilgainiui sumažės, nes bus mažinama paklausa, be to, tai padės apsisaugoti nuo rizikos, kad gali susiformuoti nuolat didėjančios infliacijos lūkesčiai. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl pinigų politikos palūkanų normų ir toliau priklausys nuo turimų duomenų ir bus priimami atskirai per kiekvieną posėdį“ - rašoma Europos Centrinio banko pranešime.
Pabrėžiama, jog ECB pagrindinės palūkanų normos yra Valdančiosios tarybos pagrindinė pinigų politikos pozicijos formavimo priemonė. Šiandien Valdančioji taryba taip pat apsvarstė Eurosistemos pinigų politikos tikslais turimų vertybinių popierių portfelio normalizavimo principus. Nuo 2023 metų kovo pradžios turto pirkimo programos (TPP) portfelis mažės tam tikru nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema reinvestuos ne visas pagrindines sumas, gautas iš vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui. Portfelis mažės vidutiniškai po 15 mlrd. eurų per mėnesį iki 2023 metų antrojo ketvirčio pabaigos. Vėliau bus sprendžiama dėl tolesnio mažinimo tempo.
„Išsamius TPP portfelio mažinimo kriterijus Valdančioji taryba paskelbs vasario mėnesio posėdyje. Valdančioji taryba reguliariai vertins TPP portfelio mažinimo tempą, kad jis ir toliau būtų suderinamas su bendra pinigų politikos strategija ir pozicija, kad būtų apsaugotas rinkos veikimas ir toliau patikimai valdomos trumpalaikės pinigų rinkos sąlygos. Be to, iki 2023 metų pabaigos Valdančioji taryba patikslins savo trumpalaikių palūkanų normų valdymo operacinę sistemą – tai suteiks daugiau informacijos apie balanso normalizavimo proceso paskutinį etapą“ - skelbiama ECB pranešime.
Kalbant apie kitą specialiają pandeminę pirkimo programą (SPPP), pažymėtina, kad Valdančioji taryba ketina reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, bent iki 2024 metų pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas, pasibaigus reinvestavimo terminui, ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti. Valdančioji taryba išlaikys sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos perdavimo mechanizmui.
„Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos daro jos pinigų politikos pozicijai“ - pabrėžiama ECB pranešime.
Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija sugrįžtų į jos siekiamą 2 procentų lygį. Politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė gali būti naudojama siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė padidinti palūkanų normas ir numato jas dar reikšmingai didinti, nes infliacija tebėra gerokai per didelė ir numatoma, kad tikslinį lygį ji viršys per ilgai. Pagal Eurostato išankstinį įvertį, lapkričio mėnesį infliacija buvo 10,0 procentų dydžio – šiek tiek mažesnė, palyginti su spalio mėnesį buvusiu 10,6 procento lygiu. Šį sumažėjimą daugiausia nulėmė mažesnis energijos kainų lygio kilimas. Padidėjo ir kurį laiką nemažės maisto kainų lygio kilimas ir visoje ekonomikoje juntamas kainų spaudimas. Vyraujant ypatingam neapibrėžtumui, Eurosistemos ekspertai gerokai padidino savo infliacijos prognozę“ - skelbia Centrinis bankas.
Tikėtina, kad šį ir kitą ketvirčius bus fiksuojamas euro zonos ekonominio aktyvumo susitraukimas, daugiausia dėl energijos krizės, didelio neapibrėžtumo, silpstančio pasaulinio ekonominio aktyvumo bei griežtesnių finansavimo sąlygų. Pagal naujausias Eurosistemos ekspertų prognozes, nuosmukis būtų santykinai trumpalaikis ir nedidelis. Tačiau numatoma, kad augimas kitais metais bus nedidelis ir, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, yra gerokai sumažintas. Išnykus dabartiniams nepalankiems veiksniams, ilgesnėje perspektyvoje numatomas augimo atsigavimas.
Remiantis atnaujintomis Europos Centrinio banko prognozėmis, šiais metais euro zonos bendrasis vidaus produktas augs 3.4 procento (rugsėjį prognozuotas 3.1 procento prieaugis), o kitų metų prieaugio prognozė sumažinta nuo 0.9 iki 0.5 procento. Kalbant apie metinę infliaciją, šių metų rodiklis kilsteltas nuo 8.1 iki 8.4 procento, o 2023 metų - nuo 5.5 iki 6.3 procento. Kitą vertus, kalbant apie bedarbystę, tai čia palyginus su rugsėju, ECB ekonomistų lūkesčiai nepakito, t.y. šių metų pabaigoje ji sudarys 6.7 procento, o kitų metų pabaigoje - 6.9 procento.
Artimiausias ECB posėdis numatytas vasario pradžioje.