
„Mūsų ateitis yra stagfliacinė, ir vienintelis klausimas, kaip viskas bus blogai“ – sako Roubini, ekonomistas, išgarsėjęs, kai numatė 2008 metų finansų krizę.
Stagfliacija, t.y. nuolat aukšta infliacija (kainų augimas) kartu su ekonomikos sąstingiu, yra labai pavojingas ekonomikos reiškinys, kuris itin skaudžiai paliečia skurdžiausius ir mažiausias pajamas gaunančius asmenis.
Nouriel Roubini, priešingai nei daugelis kitų ekonomistų, mano, kad infliacijos problemos, kurias 2022-aisiais skirtingais laipsniais patyrė praktiškai visas pasaulis, nebus laikinos, o mūsų realybėje įsikurs ilgiau.
Prie to prisidės „geopolitinė depresija“, kurią sukėlė konflikto tarp liberalių ir demokratinių Vakarų ir autokratinės Kinijos, Rusijos, Irano, Šiaurės Korėjos ir Pakistano, kurie bando sugriauti šią tvarką, eskalacija.
Pasak Nouriel Roubini, dėl to galime tikėtis daugiau karų. Tiek Šaltojo karo priešprieša sustiprės, tiek atsiras naujų tiesioginių konfliktų židinių. Tarp galimų scenarijų Roubini mini Irano ir Izraelio bei JAV karo prasidėjimą arba Kinijos invaziją į JAV remiamą Taivaną.
Kaip pažymi minimas ekonomistas, ginklavimosi varžybos akivaizdžiai įsibėgėjo. Viena vertus, ginkluojasi ir NATO šalys, ir praktiškai visi Artimieji Rytai bei Azija. Didesnės išlaidos ginkluotei papildomai apkraus valstybės biudžetus.
Kitas didelis finansinis iššūkis – energijos transformacija, reikalinga pavojingai žmogaus sukeltai klimato kaitai sustabdyti.
Nouriel Roubini taip pat neabejoja, kad koronaviruso pandemija – ne pavienis atvejis, o laikotarpio, kai pasauliui teks vis dažniau susidurti su panašiomis epidemijomis, pradžia.
Kita jėga, galinti sukelti didelę biudžeto naštą, yra automatizavimas, kai didelės darbuotojų grupės, priverstos ieškoti naujų darbo vietų, gali tikėtis pagalbos iš valstybės.
Kaip pažymi Roubini, tokios idėjos kaip bazinės pajamos, skirtos socialiniams neramumams dėl automatizavimo pašalinti, gali būti labai brangios. Pavyzdžiui, 1000 dolerių bazinės pajamos JAV kainuotų net 20 procentų BVP.
Šių keturių problemų sprendimas pasauliui brangiai kainuos. Tuo tarpu, kaip pabrėžia Nouriel Roubini, išsivysčiusiose šalyse, ypač Europoje, mokesčiai jau labai dideli. Todėl spaudimas prisiimti daugiau skolų labai padidės, o valstybių vyriausybės, kad išgelbėtų situaciją, imsis infliaciją skatinančių sprendimų, tokių kaip skolos monetizavimas, paprastai vadinamas „pinigų spausdinimu“.
„Biudžeto deficitas padidės dar labiau nei yra dabar, o tai gali lemti pavojingai aukštą skolos lygį BVP atžvilgiu. Dėl to padidės skolos aptarnavimo kaštai ir prasidės skolos krizės, kurios kartu stabdys ekonomikos augimą“ - prognozuoja ekonomistas.
„Didžiojo nuosaikumo laikotarpis praėjo. Artėja Didžiosios Stagfliacijos skolų krizės laikotarpis“ – diagnozuoja Nouriel Roubini.