versija spausdinimui
(0)
Šiaurės Švedijoje esančioje Kirunoje aptikome didžiausius Europoje retųjų žemių metalų telkinius, reikalingus baterijų, elektros variklių ir vėjo turbinų gamybai, pranešė Švedijos valstybinė kasybos įmonė LKAB.
„Tai puiki žinia ne tik mums, regionui ir švedams, bet ir Europai bei klimatui“ – spaudos konferencijoje Kirunos geležies rūdos kasykloje pabrėžė LKAB prezidentas Jan Mostroem.
Pasak jo, retųjų žemių metalų, t.y. 17 elementų grupės (įskaitant cerį, lantaną ir neodimį), telkiniai yra Per Geijer vadinamoje vietovėje. Apie jų atsiradimą Kirunos apylinkėse žinoma jau dvejus metus, tačiau tik dabar įvertintas radinio dydis. Mažoje iki šiol ištirtoje dalyje – apie milijoną tonų. Per Geijerio vietovėje taip pat buvo aptikta geležies rūdos ir fosforo.
LKAB duomenimis, Europoje retųjų žemių metalų kasybos nėra, o energetiniam perėjimui būtini elementai šiuo metu importuojami iš Kinijos. "Šių elementų prieinamumas Europai yra labai svarbus. Kinija gali nebenorėti tiekti žaliavų, o tik, pavyzdžiui, paruoštus elektromobilius" - pažymėjo Jan Mostroem.
Neatsitiktinai Švedijos kalnakasybos įmonė konferenciją surengė ketvirtadienį, kai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen lankosi Kirunoje, kas susiję su šešis mėnesius truksiančiu Švedijos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai, kuris prasidėjo sausio mėnesį. Žiniasklaidos teigimu, kovą EK pristatys planą, kaip užtikrinti prieigą prie kritinių žaliavų, o LKAB užsiima teisinėmis lengvatomis pradėti retųjų žemių metalų gavybą.
LKAB pripažino, kad jei niekas nepasikeis, gali praeiti 10-15 metų, kol prasidės didelės apimties kasyba.
"Iššūkis yra gauti reikiamus leidimus. Yra daug interesų, kurie gali būti paveikti, pavyzdžiui, šiaurės elnių auginimas, Natura 2000 teritorijos ir kasyklos poveikis aplinkai" - pabrėžė Jan Mostroem.
Jo nuomone, kiti telkinių eksploatavimo pradžią lemiantys veiksniai yra „rinka ir kainų lygis“. „Kasyba turi būti pelninga, bet jau turime reikiamą infrastruktūrą, nes jau ne vienerius metus Kirunoje išgauname geležies rūdą“ – pažymėjo jis.
Konferencijoje dalyvavusi verslumo ir energetikos ministrė Ebba Busch (krikščionys demokratai) pažadėjo palaikyti LKAB retųjų žemių metalų gavybos planus. 2014 – 2021 metais Švediją kartu su socialdemokratais valdžiusi Aplinkos apsaugos partija – Žalieji trukdė kalnakasybos plėtrai šioje šalyje.
„Tai puiki žinia ne tik mums, regionui ir švedams, bet ir Europai bei klimatui“ – spaudos konferencijoje Kirunos geležies rūdos kasykloje pabrėžė LKAB prezidentas Jan Mostroem.
Pasak jo, retųjų žemių metalų, t.y. 17 elementų grupės (įskaitant cerį, lantaną ir neodimį), telkiniai yra Per Geijer vadinamoje vietovėje. Apie jų atsiradimą Kirunos apylinkėse žinoma jau dvejus metus, tačiau tik dabar įvertintas radinio dydis. Mažoje iki šiol ištirtoje dalyje – apie milijoną tonų. Per Geijerio vietovėje taip pat buvo aptikta geležies rūdos ir fosforo.
LKAB duomenimis, Europoje retųjų žemių metalų kasybos nėra, o energetiniam perėjimui būtini elementai šiuo metu importuojami iš Kinijos. "Šių elementų prieinamumas Europai yra labai svarbus. Kinija gali nebenorėti tiekti žaliavų, o tik, pavyzdžiui, paruoštus elektromobilius" - pažymėjo Jan Mostroem.
Neatsitiktinai Švedijos kalnakasybos įmonė konferenciją surengė ketvirtadienį, kai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen lankosi Kirunoje, kas susiję su šešis mėnesius truksiančiu Švedijos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai, kuris prasidėjo sausio mėnesį. Žiniasklaidos teigimu, kovą EK pristatys planą, kaip užtikrinti prieigą prie kritinių žaliavų, o LKAB užsiima teisinėmis lengvatomis pradėti retųjų žemių metalų gavybą.
LKAB pripažino, kad jei niekas nepasikeis, gali praeiti 10-15 metų, kol prasidės didelės apimties kasyba.
"Iššūkis yra gauti reikiamus leidimus. Yra daug interesų, kurie gali būti paveikti, pavyzdžiui, šiaurės elnių auginimas, Natura 2000 teritorijos ir kasyklos poveikis aplinkai" - pabrėžė Jan Mostroem.
Jo nuomone, kiti telkinių eksploatavimo pradžią lemiantys veiksniai yra „rinka ir kainų lygis“. „Kasyba turi būti pelninga, bet jau turime reikiamą infrastruktūrą, nes jau ne vienerius metus Kirunoje išgauname geležies rūdą“ – pažymėjo jis.
Konferencijoje dalyvavusi verslumo ir energetikos ministrė Ebba Busch (krikščionys demokratai) pažadėjo palaikyti LKAB retųjų žemių metalų gavybos planus. 2014 – 2021 metais Švediją kartu su socialdemokratais valdžiusi Aplinkos apsaugos partija – Žalieji trukdė kalnakasybos plėtrai šioje šalyje.