versija spausdinimui
(2)
Kinijos Liaudies bankas nuo 2000 metų skyrė mažiausiai 240 mlrd. dolerių padėti užsienio skolininkams. Pinigai atiteko 22 besivystančioms šalims. Taip Pekinas plečia savo įtakos sferą ir siunčia signalą Vašingtonui.
Per vieną kartą Kinija tapo didžiausia pasaulyje suverenia skolintoja besivystančioms šalims. Tai yra Pekino verslo įtakos didinimo dalis.
Susidūrusi su vis didesniu skurdžių šalių, kovojančių su skolų problemomis, sąrašu, Kinija naudoja savo didžiulius centrinio banko rezervus, jog taptų neatidėliotinų lėšų šaltiniu ir galėtų gelbėti kai kurioms toms pačioms tautoms, kurioms jau daugelį metų skolino.
Kinijos Liaudies bankas (PBOC) disponuoja 3,3 trilijonais dolerių. Iš jų 240 mlrd. dolerių skyrė per pastaruosius 23 metus 22 šalims, pavyzdžiui, Pakistanui, Nigerijai ir Argentinai.
Specialiosios ataskaitos, aprašančios PBOC veiklą, autoriai tvirtina, kad tai „nauja pasaulinė tarpvalstybinių skubių paskolų sistema šalims, kurios susiduria su finansinėmis problemomis“. Tokiu būdu Pekinas turėtų konkuruoti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kurios panašiai veikia nuo 1940 metų. Kinijos liaudies bankas turėtų tapti įtakingu kraštutiniu skolintoju, augant konkurencijai tarp Pekino ir Vašingtono.
Skaičiuojama, kad Kinija daugiausia lėšų skyrė kitoms šalims paremti 2016 - 2021 metais – kalbame apie 185 mlrd. dolerių. Kai kurios besivystančios šalys tuo metu kovojo su finansinėmis problemomis, pvz., sukeltomis COVID-19 pandemijos.
Didžioji dalis pagalbos buvo suteikta per PBOC valiutų apsikeitimo sandorių linijas, kurios iš esmės yra centrinių bankų paskolos su mažomis palūkanomis. Per pastaruosius du dešimtmečius PBOC sudarė apsikeitimo sandorius su 40 šalių ir prekybos blokais, kurių vertė yra apie 580 mlrd. dolerių. Tokiu būdu Pekinas norėjo paskatinti juanį tarptautinėje rinkoje, kuris turėjo būti dažniau naudojamas prekyboje.
Remiantis Bloomberg pateikta analize, 22 šalys gavo mažiausiai 170 mlrd. dolerių iš šių kredito linijų. Likę 70 mlrd. dolerių gauta iš Kinijos valstybinių bankų ir įmonių paskolų vyriausybėms forma.
Per vieną kartą Kinija tapo didžiausia pasaulyje suverenia skolintoja besivystančioms šalims. Tai yra Pekino verslo įtakos didinimo dalis.
Susidūrusi su vis didesniu skurdžių šalių, kovojančių su skolų problemomis, sąrašu, Kinija naudoja savo didžiulius centrinio banko rezervus, jog taptų neatidėliotinų lėšų šaltiniu ir galėtų gelbėti kai kurioms toms pačioms tautoms, kurioms jau daugelį metų skolino.
Kinijos Liaudies bankas (PBOC) disponuoja 3,3 trilijonais dolerių. Iš jų 240 mlrd. dolerių skyrė per pastaruosius 23 metus 22 šalims, pavyzdžiui, Pakistanui, Nigerijai ir Argentinai.
Specialiosios ataskaitos, aprašančios PBOC veiklą, autoriai tvirtina, kad tai „nauja pasaulinė tarpvalstybinių skubių paskolų sistema šalims, kurios susiduria su finansinėmis problemomis“. Tokiu būdu Pekinas turėtų konkuruoti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kurios panašiai veikia nuo 1940 metų. Kinijos liaudies bankas turėtų tapti įtakingu kraštutiniu skolintoju, augant konkurencijai tarp Pekino ir Vašingtono.
Skaičiuojama, kad Kinija daugiausia lėšų skyrė kitoms šalims paremti 2016 - 2021 metais – kalbame apie 185 mlrd. dolerių. Kai kurios besivystančios šalys tuo metu kovojo su finansinėmis problemomis, pvz., sukeltomis COVID-19 pandemijos.
Didžioji dalis pagalbos buvo suteikta per PBOC valiutų apsikeitimo sandorių linijas, kurios iš esmės yra centrinių bankų paskolos su mažomis palūkanomis. Per pastaruosius du dešimtmečius PBOC sudarė apsikeitimo sandorius su 40 šalių ir prekybos blokais, kurių vertė yra apie 580 mlrd. dolerių. Tokiu būdu Pekinas norėjo paskatinti juanį tarptautinėje rinkoje, kuris turėjo būti dažniau naudojamas prekyboje.
Remiantis Bloomberg pateikta analize, 22 šalys gavo mažiausiai 170 mlrd. dolerių iš šių kredito linijų. Likę 70 mlrd. dolerių gauta iš Kinijos valstybinių bankų ir įmonių paskolų vyriausybėms forma.