
Šveicarijos Nacionalinis bankas (SNB) pirmąjį ketvirtį uždirbo 26,9 mlrd. Šveicarijos frankų, bei atsitiesė po praėjusiais metais patirto rekordinio nuostolio, praneša Reuters.
Bankas uždirbo 24,2 milijardo frankų iš užsienio valiutos pozicijų ir 4,3 milijardo iš išaugusio turimo aukso vertės.
Rezultatas bus kaip palengvėjimas Šveicarijos Centriniam bankui, kuris 2022 metais bendrai patyrė 132,5 milijardo frankų nuostolį – didžiausią per savo 115 metų istoriją.
Naujausiais duomenimis, SNB užsienio valiutos prieaugis buvo gautas iš 2,5 mlrd. frankų palūkanų, sumokėtų už turimas obligacijas, ir 900 mln. frankų dividendų iš akcijų portfelio.
Šveicarijos Nacionalinis bankas (SNB) taip pat pranešė, kad jo turimų obligacijų vertė padidėjo 8,5 milijardo frankų, o akcijų paketo, įskaitant daugumos didelių JAV įmonių akcijų paketus, vertė pakilo 14,7 milijardo frankų.
Dviejų milijardų frankų valiutos kurso nuostoliai, daugiausia dėl Šveicarijos franko sustiprėjimo dolerio atžvilgiu, sumažino pelno iš užsienio investicijų vertę, kai jis vėl buvo perskaičiuotas į frankus.
„SNB nuostolius praėjusiais metais lėmė stagfliacinė aplinka, kai tiek obligacijos, tiek akcijos prarado vertę. Tai sunkiausia pinigų politikos sąlyga – ar centrinis bankas didina palūkanų normas, siekdamas įveikti infliaciją, bet susilpnina ekonomikos augimą, ar mažina palūkanų normas ir pamiršta apie infliaciją? Tai siaubinga dilema, ir aš manau, kad SNB džiaugsis, kad šis etapas, atrodo, praėjo“ – sakė UBS ekonomistas Alessandro Bee.
Bankas uždirbo 24,2 milijardo frankų iš užsienio valiutos pozicijų ir 4,3 milijardo iš išaugusio turimo aukso vertės.
Rezultatas bus kaip palengvėjimas Šveicarijos Centriniam bankui, kuris 2022 metais bendrai patyrė 132,5 milijardo frankų nuostolį – didžiausią per savo 115 metų istoriją.
Naujausiais duomenimis, SNB užsienio valiutos prieaugis buvo gautas iš 2,5 mlrd. frankų palūkanų, sumokėtų už turimas obligacijas, ir 900 mln. frankų dividendų iš akcijų portfelio.
Šveicarijos Nacionalinis bankas (SNB) taip pat pranešė, kad jo turimų obligacijų vertė padidėjo 8,5 milijardo frankų, o akcijų paketo, įskaitant daugumos didelių JAV įmonių akcijų paketus, vertė pakilo 14,7 milijardo frankų.
Dviejų milijardų frankų valiutos kurso nuostoliai, daugiausia dėl Šveicarijos franko sustiprėjimo dolerio atžvilgiu, sumažino pelno iš užsienio investicijų vertę, kai jis vėl buvo perskaičiuotas į frankus.
„SNB nuostolius praėjusiais metais lėmė stagfliacinė aplinka, kai tiek obligacijos, tiek akcijos prarado vertę. Tai sunkiausia pinigų politikos sąlyga – ar centrinis bankas didina palūkanų normas, siekdamas įveikti infliaciją, bet susilpnina ekonomikos augimą, ar mažina palūkanų normas ir pamiršta apie infliaciją? Tai siaubinga dilema, ir aš manau, kad SNB džiaugsis, kad šis etapas, atrodo, praėjo“ – sakė UBS ekonomistas Alessandro Bee.