versija spausdinimui
(1)
Europos Centrinio banko atstovai pakartojo vakarykštį FED sprendimą ir savo pagrindines palūkanų normas kilstelėjo dar 0,25 procento, arba perpus mažiau nei kovą, kas tuo pačiu atitiko ir ekonomistų lūkesčius. Nuo liepos tikimąsi nutraukti reinvesticijas pagal Turto pirkimo programą (TPP).
„Infliacijos perspektyva per ilgai išlieka per aukšta. Atsižvelgdama į tebesitęsiantį didelį infliacijos spaudimą, Valdančioji taryba šiandien nusprendė tris pagrindines ECB palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Apskritai gauta informacija iš esmės patvirtina vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos vertinimą, kurį Valdančioji taryba suformavo ankstesniame posėdyje. Bendra infliacija pastaraisiais mėnesiais sumažėjo, tačiau pagrindinis kainų spaudimas išlieka stiprus. Tuo pat metu ankstesnis palūkanų normų padidėjimas stipriai perduodamas euro zonos finansavimo ir pinigų sąlygoms, o perdavimo į realiąją ekonomiką vėlavimas ir stiprumas tebėra neaiškus“ - skelbiama ECB pranešime.
Taigi, nuo gegužės dešimtos dienos bazinė palūkanų norma euro zonoje sudarys 3.75 procento (aukščiausias lygis nuo pat 2008 metų liepos), ribinio skolinimosi - keturis procentus, o už Centriniame banke laikomus komercinių bankų indėlius bus taikoma 3.25 procento palūkanų norma. Tai septintas iš eilės palūkanų kėlimas euro zonoje.
„Savo būsimais sprendimais Valdančioji taryba sieks užtikrinti, kad politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų lygį vidutiniu laikotarpiu, ir tokį jų lygį palaikys tol, kol to reikės. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau lems turimi duomenys. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl politikos palūkanų normų ir toliau pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą“ - paaiškino Europos Centrinis bankas.
Pagrindinės ECB palūkanų normos išlieka pagrindine Valdančiosios tarybos priemone nustatant pinigų politikos poziciją. Tuo pat metu Valdančioji taryba toliau mažins Eurosistemos turto pirkimo programos (TPP) portfelį išmatuotu ir nuspėjamu tempu.
„TPP portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema reinvestuoja ne visas pagrindines sumas, gautas iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui. Portfelis mažės vidutiniškai po 15 mlrd. eurų per mėnesį iki 2023 metų birželio pabaigos. Valdančioji taryba tikisi nuo 2023 metų liepos mėnesio nutraukti reinvestavimą pagal TPP. Kalbant apie specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), pažymėtina, kad Valdančioji taryba ketina reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, bent iki 2024 m. pabaigos. Bet kokiu atveju, nuoseklus SPPP portfelio mažinimas, pasibaigus reinvestavimo terminui, ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti. Valdančioji taryba išlaikys sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos perdavimo mechanizmui“ - skelbiama ECB pranešime.
Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos daro jos pinigų politikos pozicijai.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į jos siekiamą 2 procentų lygį ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmo veikimas. ECB pinigų politikos priemonių rinkinys yra visiškai pritaikytas suteikti likvidumo paramą euro zonos finansų sistemai, jei prireiktų. Be to, politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė gali būti naudojama siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Artimiausias Europos Centrinio banko atstovų posėdis, kuriame bus sprendžiama dėl pinigų politikos perspektyvų, numatytas birželio penkioliktą dieną.
„Infliacijos perspektyva per ilgai išlieka per aukšta. Atsižvelgdama į tebesitęsiantį didelį infliacijos spaudimą, Valdančioji taryba šiandien nusprendė tris pagrindines ECB palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Apskritai gauta informacija iš esmės patvirtina vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos vertinimą, kurį Valdančioji taryba suformavo ankstesniame posėdyje. Bendra infliacija pastaraisiais mėnesiais sumažėjo, tačiau pagrindinis kainų spaudimas išlieka stiprus. Tuo pat metu ankstesnis palūkanų normų padidėjimas stipriai perduodamas euro zonos finansavimo ir pinigų sąlygoms, o perdavimo į realiąją ekonomiką vėlavimas ir stiprumas tebėra neaiškus“ - skelbiama ECB pranešime.
Taigi, nuo gegužės dešimtos dienos bazinė palūkanų norma euro zonoje sudarys 3.75 procento (aukščiausias lygis nuo pat 2008 metų liepos), ribinio skolinimosi - keturis procentus, o už Centriniame banke laikomus komercinių bankų indėlius bus taikoma 3.25 procento palūkanų norma. Tai septintas iš eilės palūkanų kėlimas euro zonoje.
„Savo būsimais sprendimais Valdančioji taryba sieks užtikrinti, kad politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų lygį vidutiniu laikotarpiu, ir tokį jų lygį palaikys tol, kol to reikės. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau lems turimi duomenys. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl politikos palūkanų normų ir toliau pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą“ - paaiškino Europos Centrinis bankas.
Pagrindinės ECB palūkanų normos išlieka pagrindine Valdančiosios tarybos priemone nustatant pinigų politikos poziciją. Tuo pat metu Valdančioji taryba toliau mažins Eurosistemos turto pirkimo programos (TPP) portfelį išmatuotu ir nuspėjamu tempu.
„TPP portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema reinvestuoja ne visas pagrindines sumas, gautas iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui. Portfelis mažės vidutiniškai po 15 mlrd. eurų per mėnesį iki 2023 metų birželio pabaigos. Valdančioji taryba tikisi nuo 2023 metų liepos mėnesio nutraukti reinvestavimą pagal TPP. Kalbant apie specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), pažymėtina, kad Valdančioji taryba ketina reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, bent iki 2024 m. pabaigos. Bet kokiu atveju, nuoseklus SPPP portfelio mažinimas, pasibaigus reinvestavimo terminui, ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti. Valdančioji taryba išlaikys sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos perdavimo mechanizmui“ - skelbiama ECB pranešime.
Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos daro jos pinigų politikos pozicijai.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į jos siekiamą 2 procentų lygį ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmo veikimas. ECB pinigų politikos priemonių rinkinys yra visiškai pritaikytas suteikti likvidumo paramą euro zonos finansų sistemai, jei prireiktų. Be to, politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė gali būti naudojama siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Artimiausias Europos Centrinio banko atstovų posėdis, kuriame bus sprendžiama dėl pinigų politikos perspektyvų, numatytas birželio penkioliktą dieną.