
Armėnija, Gruzija, Kirgizija, Uzbekistanas ir Kazachstanas tapo amerikietiškų ir europietiškų lustų, lazerių ir kitų gaminių, gabentų į Rusiją apeinant Vakarų sankcijas, įvestas šaliai dėl jos invazijos į Ukrainą, perkrovimo centru, rašo Wall Street Journal.
Bendras JAV ir Europos sąjungos eksportas į Armėniją, Gruziją, Kirgiziją, Uzbekistaną ir Kazachstaną išaugo iki 24,3 mlrd. dolerių 2022 metais, nuo 14,6 mlrd. dolerių 2021 metais, rašo Wall Street Journal.
Kartu šios šalys savo eksportą į Rusiją 2022 metais padidino beveik dvigubai iki maždaug 15 mlrd. dolerių.
Remiantis dienraščio surinktais duomenimis, „buvusių sovietinių respublikų“ grupė tapo pagrindiniu Amerikos ir Europos kompiuterių lustų, lazerių ir kitų civiliniam bei kariniam naudojimui skirtų gaminių perkrovimo centru. Maskva, matyt, ir toliau perka vakarietiškas prekes, kurių pardavimą riboja JAV ir Europos sankcijos, „siekdama išlaikyti savo ekonomiką ir karo mašiną“, praneša Wall Street Journal.
Šis gyvybingas prekybos kelias, kurį Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko analitikai pavadino „Eurazijos aplinkkeliu“, reiškia, kad Rusijai pavyko rasti naujų būdų įsigyti tam tikrų produktų, nepaisant Vakarų sankcijų. Rusijos įmonės net reklamuoja savo galimybes įsigyti prekių, kurioms taikomos sankcijos, pavyzdžiui, Imex-Export, siūlantis „sankcionuotų produktų importą iš Europos ir Amerikos į Rusiją per Kazachstaną“. Jų svetainė gali pasigirti, kad bendrovė „apeina 100 procentų sankcijų“, tikina Wall Street Journal.
„Pažvelgus į skaičius matosi, kad labai išaugo prekyba dvejopo naudojimo prekėmis (civilinėmis ir karinėmis). Pavyzdžiui, JAV ir ES pernai į Armėniją eksportavo integrinių grandynų už 8,5 mln. dolerių, daugiau nei 16 kartų daugiau nei 2021 metais, kai šių technologiškai pažangių produktų eksportas siekė 530 tūkstančių dolerių“ – remdamasis JT duomenimis, vardija amerikiečių dienraštis.
Tuo pat metu Armėnijos integrinių grandynų eksportas į Rusiją 2022 metais padidėjo iki 13 mln. dolerių nuo mažiau nei 2 tūkstančių dolerių 2021 metais. Panašus vaizdas susidaro stebint Vakarų šalių lazerių siuntas į Kirgiziją ir matavimo prietaisus, įskaitant įtampą ir galią tikrinančius įrankius, į Uzbekistaną. Abi šalys fiksavo eksporto į Rusiją augimą.
"Naujas prekybos kelias leidžia Maskvai gauti vakarietiškas technologijas, kurių sunku gauti kitur. Tokios technologijos yra labai svarbios Rusijos karui prieš Ukrainą" – pabrėžia Wall Street Journal.
Taip pat didėjo vakarietiškų namų apyvokos prekių eksportas per Centrinės Azijos ir Kaukazo šalis. Vakarų pareigūnai sakė WSJ, kad Rusija išmontuoja kai kuriuos įrenginius, kad išgautų lustus. Praėjusiais metais išaugus ES indaplovių importui į Uzbekistaną, šios šalies indaplovių eksportas į Rusiją išaugo iki 10,6 mln. dolerių nuo maždaug 90 tūkstančių dolerių 2021 metais.
Neaišku, ar pardavėjai Vakaruose ar pirkėjai šiose šalyse pažeidžia sankcijas, dalyvaudami žiedinėje sandorių sistemoje. Amerikos ir Europos įmonės tiesiogiai neparduoda Rusijos pirkėjams, o jokiai iš Centrinės Azijos ir Kaukazo šalių sankcijos netaikomos. Tačiau kaip 11-ojo Rusijos sankcijų paketo dalį ES pasiūlė sukurti sankcijų režimą, kad būtų uždrausta eksportuoti tam tikrus produktus į ES nepriklausančias šalis arba įmones, kurios, kaip manoma, padeda Rusijai apeiti apribojimus.
Bendras JAV ir Europos sąjungos eksportas į Armėniją, Gruziją, Kirgiziją, Uzbekistaną ir Kazachstaną išaugo iki 24,3 mlrd. dolerių 2022 metais, nuo 14,6 mlrd. dolerių 2021 metais, rašo Wall Street Journal.
Kartu šios šalys savo eksportą į Rusiją 2022 metais padidino beveik dvigubai iki maždaug 15 mlrd. dolerių.
Remiantis dienraščio surinktais duomenimis, „buvusių sovietinių respublikų“ grupė tapo pagrindiniu Amerikos ir Europos kompiuterių lustų, lazerių ir kitų civiliniam bei kariniam naudojimui skirtų gaminių perkrovimo centru. Maskva, matyt, ir toliau perka vakarietiškas prekes, kurių pardavimą riboja JAV ir Europos sankcijos, „siekdama išlaikyti savo ekonomiką ir karo mašiną“, praneša Wall Street Journal.
Šis gyvybingas prekybos kelias, kurį Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko analitikai pavadino „Eurazijos aplinkkeliu“, reiškia, kad Rusijai pavyko rasti naujų būdų įsigyti tam tikrų produktų, nepaisant Vakarų sankcijų. Rusijos įmonės net reklamuoja savo galimybes įsigyti prekių, kurioms taikomos sankcijos, pavyzdžiui, Imex-Export, siūlantis „sankcionuotų produktų importą iš Europos ir Amerikos į Rusiją per Kazachstaną“. Jų svetainė gali pasigirti, kad bendrovė „apeina 100 procentų sankcijų“, tikina Wall Street Journal.
„Pažvelgus į skaičius matosi, kad labai išaugo prekyba dvejopo naudojimo prekėmis (civilinėmis ir karinėmis). Pavyzdžiui, JAV ir ES pernai į Armėniją eksportavo integrinių grandynų už 8,5 mln. dolerių, daugiau nei 16 kartų daugiau nei 2021 metais, kai šių technologiškai pažangių produktų eksportas siekė 530 tūkstančių dolerių“ – remdamasis JT duomenimis, vardija amerikiečių dienraštis.
Tuo pat metu Armėnijos integrinių grandynų eksportas į Rusiją 2022 metais padidėjo iki 13 mln. dolerių nuo mažiau nei 2 tūkstančių dolerių 2021 metais. Panašus vaizdas susidaro stebint Vakarų šalių lazerių siuntas į Kirgiziją ir matavimo prietaisus, įskaitant įtampą ir galią tikrinančius įrankius, į Uzbekistaną. Abi šalys fiksavo eksporto į Rusiją augimą.
"Naujas prekybos kelias leidžia Maskvai gauti vakarietiškas technologijas, kurių sunku gauti kitur. Tokios technologijos yra labai svarbios Rusijos karui prieš Ukrainą" – pabrėžia Wall Street Journal.
Taip pat didėjo vakarietiškų namų apyvokos prekių eksportas per Centrinės Azijos ir Kaukazo šalis. Vakarų pareigūnai sakė WSJ, kad Rusija išmontuoja kai kuriuos įrenginius, kad išgautų lustus. Praėjusiais metais išaugus ES indaplovių importui į Uzbekistaną, šios šalies indaplovių eksportas į Rusiją išaugo iki 10,6 mln. dolerių nuo maždaug 90 tūkstančių dolerių 2021 metais.
Neaišku, ar pardavėjai Vakaruose ar pirkėjai šiose šalyse pažeidžia sankcijas, dalyvaudami žiedinėje sandorių sistemoje. Amerikos ir Europos įmonės tiesiogiai neparduoda Rusijos pirkėjams, o jokiai iš Centrinės Azijos ir Kaukazo šalių sankcijos netaikomos. Tačiau kaip 11-ojo Rusijos sankcijų paketo dalį ES pasiūlė sukurti sankcijų režimą, kad būtų uždrausta eksportuoti tam tikrus produktus į ES nepriklausančias šalis arba įmones, kurios, kaip manoma, padeda Rusijai apeiti apribojimus.