
Anglijos banko atstovai šiandien nustebino, nes priėmė sprendimą savo bazinę palūkanų norma padidinti dvigubai labiau nei tikėjosi dauguma ekonomistų.
Taigi, šįkart ji buvo kilstelta penkiasdešimt bazinių punktų iki lygiai penkių procentų, kas yra aukščiausias lygis nuo pat 2008 metų finansų krizės. Tai tuo pačiu jau net tryliktas kartas iš eilės kai Anglijos bankas griežtina savo vykdomą monetarinę politiką.
Už palūkanų didinimą šiandien balsavo septyni iš devynių Anglijos Centrinio banko narių.
Politikos formuotojai taip pat pažadėjo toliau didinti palūkanų normas, jei infliacijos spaudimas išliks. Naujausi duomenys atskleidė, kad Didžiosios Britanijos infliacija per metus iki gegužės netikėtai išliko pastovi ir siekė 8,7 procento, nepaisydama prognozių, kad ji sumažės iki 8,4 procento ir išliko gerokai didesnė už centrinio banko užsibrėžtą dviejų procentų tikslinį lygį.
Be to, bazinė infliacija paspartėjo iki aukščiausio lygio per 31 metus – 7,1 procento. Anglijos bankas inicijavo palūkanų kėlimą beveik prieš pusantrų metų ir tapo pirmuoju dideliu centriniu banku, kuris ėmėsi tokių veiksmų, o tai lėmė sparčiausią pinigų politikos sugriežtinimą per daugiau nei 30 metų.
Tuo pačiu savo bazinę palūkanų normą šiandien dar labiau kilstelėjo ir Šveicarijos Nacionalinis bankas, t.y. nuo 1,5 iki 1,75 procento, kas šiuo atveju atitiko lūkesčius. Kitą vertus, Anglijos bankas šiandien buvo ne pirmasis, kuris nustebino, nes štai Norvegijos Centrinis bankas savo bazinę palūkanų normą irgi kilstelėjo dvigubai labiau nei prognozuota, t.y. penkiasdešimt bazinių punktų iki 3,75 procento.
Taigi, šįkart ji buvo kilstelta penkiasdešimt bazinių punktų iki lygiai penkių procentų, kas yra aukščiausias lygis nuo pat 2008 metų finansų krizės. Tai tuo pačiu jau net tryliktas kartas iš eilės kai Anglijos bankas griežtina savo vykdomą monetarinę politiką.
Už palūkanų didinimą šiandien balsavo septyni iš devynių Anglijos Centrinio banko narių.
Politikos formuotojai taip pat pažadėjo toliau didinti palūkanų normas, jei infliacijos spaudimas išliks. Naujausi duomenys atskleidė, kad Didžiosios Britanijos infliacija per metus iki gegužės netikėtai išliko pastovi ir siekė 8,7 procento, nepaisydama prognozių, kad ji sumažės iki 8,4 procento ir išliko gerokai didesnė už centrinio banko užsibrėžtą dviejų procentų tikslinį lygį.
Be to, bazinė infliacija paspartėjo iki aukščiausio lygio per 31 metus – 7,1 procento. Anglijos bankas inicijavo palūkanų kėlimą beveik prieš pusantrų metų ir tapo pirmuoju dideliu centriniu banku, kuris ėmėsi tokių veiksmų, o tai lėmė sparčiausią pinigų politikos sugriežtinimą per daugiau nei 30 metų.
Tuo pačiu savo bazinę palūkanų normą šiandien dar labiau kilstelėjo ir Šveicarijos Nacionalinis bankas, t.y. nuo 1,5 iki 1,75 procento, kas šiuo atveju atitiko lūkesčius. Kitą vertus, Anglijos bankas šiandien buvo ne pirmasis, kuris nustebino, nes štai Norvegijos Centrinis bankas savo bazinę palūkanų normą irgi kilstelėjo dvigubai labiau nei prognozuota, t.y. penkiasdešimt bazinių punktų iki 3,75 procento.