Vokietijos ekonomika ir toliau nerodo atsigavimo ženklų. Naujausi PMI duomenys buvo prastesni nei tikėtasi – pramonės sektoriaus indeksas smuko iki 42,1 (tikėtasi 43,3), paslaugų sektorius (51,4) rodo mažesnį aktyvumą nei tikėtasi (52,3), tačiau bent jau fiksuoja augimą. Dar svarbu, jog pramonės užsakymų skaičiai krito sparčiau nei ankstesnį mėnesį, o lūkesčiai dėl atsigavimo antroje metų pusėje vis labiau blėsta.
Turint omenyje tai, jog per antrą metų ketvirtį Vokietijos ekonomika susitraukė 0,1 proc., yra nemaža tikimybė, kad šalies ekonomika žengia į techninės recesijos teritoriją (2 ketvirčiai neigiamo BVP augimo). Kol Vokietija smukdo euro zoną, Prancūzija serviruoja gerų žinių – paslaugų sektoriaus indekso vertė kilo net iki 55, kol rinkos tikėjosi 50, o kombinuotas PMI indeksas fiksuoja šuolį iki 52,7. Žinoma, yra detalių – verslo nuotaikas ir apsukas paveikė olimpinės žaidynės ir didesni klientų srautai. Pramonės situacija rugpjūtį yra panaši į Vokietijos, sektoriaus PMI siekė 42,1 mažiau nei rinkų lūkesčiai (44,5). Lyginant realias šių dviejų valstybių pramonės apimtis matoma („Eurostat“ duomenimis), jog Vokietijos gamyba traukiasi nuo pat praėjusių metų vasaros, o Prancūzija per tą patį laikotarpį stagnavo ir buvo ganėtinai stabili. Bendrai euro zonos PMI išaugo nuo 50,1 liepą iki 51,2 rugpjūtį, ženkliai prie to prisidėjo geri Prancūzijos rodikliai. Geresni PMI duomenys indikuoja aukštesnes palūkanų normas, tačiau vakar publikuoti atlyginimų duomenys turėtų padėti ECB priimti lengvesnį sprendimą rugsėjį. Susiderėtas metinis atlyginimų augimas euro zonoje smuko nuo 4,7 proc. pirmą ketvirtį iki 3,6 proc. antrą ketvirtį. Nepaisant to, kiti indikatoriai vis dar rodo atlyginimų augimo spaudimą, o ECB anksčiau komunikavo, jog „tvarus“ atlyginimų augimas būtų artimesnis 3 procentams. Europos akcijų indeksas STOXX 600 indeksas brango 0,4 procento.
JAV ekonominė situacija lieka stabili. Naujausi S&P PMI duomenys rodo, jog ekonomikos aktyvumas per mėnesį beveik nepakito ir pranoko lūkesčius (kombinuotas PMI 54,1, lūkesčiai 53,2). Visgi, kaip ir Europoje, pramonės situacija čia yra prastesnė negu paslaugų sektoriaus. Pirminiai bedarbio išmokų kreipimosi duomenys atitiko prognozes ir bent kol kas nerodo ženklaus darbo rinkos suprastėjimo. Kartu su pozityviais duomenimis keli FED pareigūnai išreiškė griežtesnes nuomones ties palūkanų mažinimais ir akcentavo lėtą ir apskaičiuotą palūkanų mažinimą. Rinkų lūkesčiai dėl mažėjančių palūkanų šiek tiek atslūgo, o akcijos krito – S&P 500 indeksas per 0,9 proc., NASDAQ net per 1,7 procento. Iš politikos naujienų – demokratų suvažiavime Kamala Harris buvo patvirtinta partijos kandidate į prezidentes, savo ilgoje kalboje viceprezidentė pažadėjo palaikyti NATO sąjungininkus ir Ukrainą. Šiandien investuotojų akys ir ausys bus nukreiptos į Jackson Holo ekonomikos simpoziumą, kur kalbės FED vadovas J. Powell.
Turint omenyje tai, jog per antrą metų ketvirtį Vokietijos ekonomika susitraukė 0,1 proc., yra nemaža tikimybė, kad šalies ekonomika žengia į techninės recesijos teritoriją (2 ketvirčiai neigiamo BVP augimo). Kol Vokietija smukdo euro zoną, Prancūzija serviruoja gerų žinių – paslaugų sektoriaus indekso vertė kilo net iki 55, kol rinkos tikėjosi 50, o kombinuotas PMI indeksas fiksuoja šuolį iki 52,7. Žinoma, yra detalių – verslo nuotaikas ir apsukas paveikė olimpinės žaidynės ir didesni klientų srautai. Pramonės situacija rugpjūtį yra panaši į Vokietijos, sektoriaus PMI siekė 42,1 mažiau nei rinkų lūkesčiai (44,5). Lyginant realias šių dviejų valstybių pramonės apimtis matoma („Eurostat“ duomenimis), jog Vokietijos gamyba traukiasi nuo pat praėjusių metų vasaros, o Prancūzija per tą patį laikotarpį stagnavo ir buvo ganėtinai stabili. Bendrai euro zonos PMI išaugo nuo 50,1 liepą iki 51,2 rugpjūtį, ženkliai prie to prisidėjo geri Prancūzijos rodikliai. Geresni PMI duomenys indikuoja aukštesnes palūkanų normas, tačiau vakar publikuoti atlyginimų duomenys turėtų padėti ECB priimti lengvesnį sprendimą rugsėjį. Susiderėtas metinis atlyginimų augimas euro zonoje smuko nuo 4,7 proc. pirmą ketvirtį iki 3,6 proc. antrą ketvirtį. Nepaisant to, kiti indikatoriai vis dar rodo atlyginimų augimo spaudimą, o ECB anksčiau komunikavo, jog „tvarus“ atlyginimų augimas būtų artimesnis 3 procentams. Europos akcijų indeksas STOXX 600 indeksas brango 0,4 procento.
JAV ekonominė situacija lieka stabili. Naujausi S&P PMI duomenys rodo, jog ekonomikos aktyvumas per mėnesį beveik nepakito ir pranoko lūkesčius (kombinuotas PMI 54,1, lūkesčiai 53,2). Visgi, kaip ir Europoje, pramonės situacija čia yra prastesnė negu paslaugų sektoriaus. Pirminiai bedarbio išmokų kreipimosi duomenys atitiko prognozes ir bent kol kas nerodo ženklaus darbo rinkos suprastėjimo. Kartu su pozityviais duomenimis keli FED pareigūnai išreiškė griežtesnes nuomones ties palūkanų mažinimais ir akcentavo lėtą ir apskaičiuotą palūkanų mažinimą. Rinkų lūkesčiai dėl mažėjančių palūkanų šiek tiek atslūgo, o akcijos krito – S&P 500 indeksas per 0,9 proc., NASDAQ net per 1,7 procento. Iš politikos naujienų – demokratų suvažiavime Kamala Harris buvo patvirtinta partijos kandidate į prezidentes, savo ilgoje kalboje viceprezidentė pažadėjo palaikyti NATO sąjungininkus ir Ukrainą. Šiandien investuotojų akys ir ausys bus nukreiptos į Jackson Holo ekonomikos simpoziumą, kur kalbės FED vadovas J. Powell.