versija spausdinimui
(0)
JAV darbo rinkos mašina pradeda klibėti. Per rugpjūtį buvo sukurta 142 tūkst. darbo vietų, mažiau nei 165 tūkst. kurių tikėjosi rinkos, taip pat ankstesnių mėnesių skaičiai buvo sumažinti 86 tūkstančiais darbo vietų. Darbo pozicijų padidėjimas per pastaruosius tris mėnesius vidutiniškai siekė 116 tūkst. per mėnesį, palyginimui, per pirmuosius tris 2024 m. mėnesius buvo vidutiniškai sukurta 269 tūkst. darbo vietų.
Nors nedarbo lygis sumažėjo nuo 4,3 iki 4,2 proc., tačiau žvelgiant į nesuapvalintus skaičius pokyčio beveik nematyti – sumažėjimas yra nuo 4,25 iki 4,22 procento. Nepaisant prastesnių nei tikėtasi rezultatų, darbo rinka dar nebyra – užimtumo lygis tarp 24-54 metų darbuotojų siekia 80,9 proc., o atlyginimų augimas per mėnesį padidėjo 0,4 procento.
Darbo rinkos rezultatai neatsakė į klausimą dėl šio mėnesio palūkanų mažinimo dydžio. Nors rezultatai buvo prastesni, palūkanų mažinimo lūkesčiai jau yra aukšti, obligacijų rinkos nebuvo dar labiau išjudintos. Bendrai palūkanų mažinimo lūkesčiai sumažėjo, tačiau rugsėjui rinkos labiausiai tikisi 25 bazinių punktų mažinimo, o 50 bazinių punktų kirčio laukiama lapkritį arba gruodį. Iki 2025 m. gegužės rinkos tikisi net 2 proc. punktų palūkanų mažinimų iš FED. Jeigu palūkanų lūkesčiai pakito nežymiai, akcijų rinkos susiraukė ir svarbiausi indeksai ženkliai krito. Penktadienį S&P 500 ir NASDAQ indeksai leidosi atitinkamai 1,7 ir 2,6 proc., Europos STOXX 600 gerai pradėjęs sesiją dienai einant į pabaigą smuko 1,1 procento. Po blogos rugsėjo pradžios akcijų rinkoms, VIX kintamumo indeksas išaugo iki 22,4. Pirmadienio rytą akcijų rinkos nusiteikusios šiek tiek pozityviau – JAV ir Europos ateities sandoriai signalizuoja apie 0,4 proc. didėjimą.
Ketvirtadienį rinkos laukia antrojo ECB palūkanų mažinimo. Niekas neabejoja – rinkos, ekonomistai ir centrinių bankų stebėtojai sutaria, jog ECB mažins palūkanas 0,25 proc. punkto. Tai kas neturėtų keistis – veikiausiai ECB ir toliau pabrėš duomenų poreikį ir labai atsargiai kalbės apie galimus palūkanų mažinimus ateityje. Taip pat laukiama JAV, Švedijos ir Norvegijos rugpjūčio infliacijos rezultatų. Kitą savaitę palūkanų normų sprendimus skelbs FED ir Norvegijos bankas, tad šie infliacijos publikavimai bus vieni paskutinių svarbių duomenų, kuriuos gaus centriniai bankai prieš priimant sprendimus.
Nors nedarbo lygis sumažėjo nuo 4,3 iki 4,2 proc., tačiau žvelgiant į nesuapvalintus skaičius pokyčio beveik nematyti – sumažėjimas yra nuo 4,25 iki 4,22 procento. Nepaisant prastesnių nei tikėtasi rezultatų, darbo rinka dar nebyra – užimtumo lygis tarp 24-54 metų darbuotojų siekia 80,9 proc., o atlyginimų augimas per mėnesį padidėjo 0,4 procento.
Darbo rinkos rezultatai neatsakė į klausimą dėl šio mėnesio palūkanų mažinimo dydžio. Nors rezultatai buvo prastesni, palūkanų mažinimo lūkesčiai jau yra aukšti, obligacijų rinkos nebuvo dar labiau išjudintos. Bendrai palūkanų mažinimo lūkesčiai sumažėjo, tačiau rugsėjui rinkos labiausiai tikisi 25 bazinių punktų mažinimo, o 50 bazinių punktų kirčio laukiama lapkritį arba gruodį. Iki 2025 m. gegužės rinkos tikisi net 2 proc. punktų palūkanų mažinimų iš FED. Jeigu palūkanų lūkesčiai pakito nežymiai, akcijų rinkos susiraukė ir svarbiausi indeksai ženkliai krito. Penktadienį S&P 500 ir NASDAQ indeksai leidosi atitinkamai 1,7 ir 2,6 proc., Europos STOXX 600 gerai pradėjęs sesiją dienai einant į pabaigą smuko 1,1 procento. Po blogos rugsėjo pradžios akcijų rinkoms, VIX kintamumo indeksas išaugo iki 22,4. Pirmadienio rytą akcijų rinkos nusiteikusios šiek tiek pozityviau – JAV ir Europos ateities sandoriai signalizuoja apie 0,4 proc. didėjimą.
Ketvirtadienį rinkos laukia antrojo ECB palūkanų mažinimo. Niekas neabejoja – rinkos, ekonomistai ir centrinių bankų stebėtojai sutaria, jog ECB mažins palūkanas 0,25 proc. punkto. Tai kas neturėtų keistis – veikiausiai ECB ir toliau pabrėš duomenų poreikį ir labai atsargiai kalbės apie galimus palūkanų mažinimus ateityje. Taip pat laukiama JAV, Švedijos ir Norvegijos rugpjūčio infliacijos rezultatų. Kitą savaitę palūkanų normų sprendimus skelbs FED ir Norvegijos bankas, tad šie infliacijos publikavimai bus vieni paskutinių svarbių duomenų, kuriuos gaus centriniai bankai prieš priimant sprendimus.