versija spausdinimui
(0)
Pasaulinė skola 2024 metais išaugo apie septynis trilijonus dolerių iki 318 trilijonų dolerių, o tai yra naujas rekordas istorijoje, teigiama Tarptautinių finansų instituto ataskaitoje.
Tiesa, augimas buvo daug mažesnis nei ankstesniais metais, kai skolinimasis padidėjo daugiau nei 16 trilijonų JAV dolerių.
Apie 65 procentus pasaulinės skolos prieaugio praėjusiais metais sudarė besivystančios rinkos, daugiausia Kinija, Indija, Saudo Arabija ir Turkija. Brandžiose rinkose skolos augimas daugiausia buvo fiksuotas JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje ir Švedijoje.
Pagal sektorius beveik du trečdaliai skolos padidėjimo atsirado dėl vyriausybės sektoriaus, o pasaulinis viešojo sektoriaus skolos lygis viršijo 95 trilijonus dolerių, palyginti su 70 trilijonų dolerių priešpandeminiu laikotarpiu 2019 metais.
Pasaulio skolos ir BVP santykis 2024 metais išaugo daugiau nei 1,5 procentinio punkto ir pasiekė beveik 328 procentus.
„Tikimės, kad pasaulinis skolos kaupimasis toliau lėtės, ypač pirmąjį 2025 metų pusmetį. Pasaulio ekonomikos politikos neapibrėžtumui pasiekus rekordines aukštumas – viršijant lygius, matytus pandemijos įkarštyje ir vis dar išliekant padidėjusioms skolinimosi išlaidoms, atsargesnė skolininkų pozicija greičiausiai sumažins privataus sektoriaus kreditų paklausą“ – rašoma minimo instituto pranešime.
„Tačiau tikimasi, kad 2025 metais vyriausybės skolos kaupimasis išliks didesnis ir sieks daugiau nei 5 trilijonus dolerių, daugiausia dėl JAV, Kinijos, Indijos, Prancūzijos ir Brazilijos. Skaičiai gali dar labiau išaugti, nes euro zonoje vis garsiau raginama imtis fiskalinių paskatų ir didesnių karinių išlaidų, įskaitant stiprėjančias diskusijas apie Vokietijos „skolos stabdžio“ taisyklės pakeitimą, nes tai vis dažniau vertinama kaip reikšmingas stabdis Vokietijos ekonominei veiklai“ - priduriama.
Tiesa, augimas buvo daug mažesnis nei ankstesniais metais, kai skolinimasis padidėjo daugiau nei 16 trilijonų JAV dolerių.
Apie 65 procentus pasaulinės skolos prieaugio praėjusiais metais sudarė besivystančios rinkos, daugiausia Kinija, Indija, Saudo Arabija ir Turkija. Brandžiose rinkose skolos augimas daugiausia buvo fiksuotas JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje ir Švedijoje.
Pagal sektorius beveik du trečdaliai skolos padidėjimo atsirado dėl vyriausybės sektoriaus, o pasaulinis viešojo sektoriaus skolos lygis viršijo 95 trilijonus dolerių, palyginti su 70 trilijonų dolerių priešpandeminiu laikotarpiu 2019 metais.
Pasaulio skolos ir BVP santykis 2024 metais išaugo daugiau nei 1,5 procentinio punkto ir pasiekė beveik 328 procentus.
„Tikimės, kad pasaulinis skolos kaupimasis toliau lėtės, ypač pirmąjį 2025 metų pusmetį. Pasaulio ekonomikos politikos neapibrėžtumui pasiekus rekordines aukštumas – viršijant lygius, matytus pandemijos įkarštyje ir vis dar išliekant padidėjusioms skolinimosi išlaidoms, atsargesnė skolininkų pozicija greičiausiai sumažins privataus sektoriaus kreditų paklausą“ – rašoma minimo instituto pranešime.
„Tačiau tikimasi, kad 2025 metais vyriausybės skolos kaupimasis išliks didesnis ir sieks daugiau nei 5 trilijonus dolerių, daugiausia dėl JAV, Kinijos, Indijos, Prancūzijos ir Brazilijos. Skaičiai gali dar labiau išaugti, nes euro zonoje vis garsiau raginama imtis fiskalinių paskatų ir didesnių karinių išlaidų, įskaitant stiprėjančias diskusijas apie Vokietijos „skolos stabdžio“ taisyklės pakeitimą, nes tai vis dažniau vertinama kaip reikšmingas stabdis Vokietijos ekonominei veiklai“ - priduriama.