versija spausdinimui
(0)
JAV investicijų banko "Merrill Lynch" ekspertai, apsilankę Baltijos valstybėse, pateikė gerokai pesimistiškesnes jų ekonomikos raidos prognozes, nei anksčiau. Spartus Baltijos valstybių ekonomikų lėtėjimas turi neigiamos įtakos didžiausią finansų grupę jose - "Hansabank" valdančio Švedijos banko "Swedbank" veiklai, tvirtina "Merrill Lynch" analitikai.
Anot jų, "Swedbank" nuostoliai dėl aktyvios kreditavimo politikos gali būti tokie dideli, kad jam gali tekti didinti nuosavą kapitalą. SEB padėtis vertinama kiek optimistiškiau, dienraštis „Lietuvos žinios“ cituoja naujienų agentūrą BNS.
"Merrill Lynch" perspėjo, jog Baltijos šalyse veikiantys bankai turėtų būti pasiruošę nuostolių dėl kreditavimo augimui: kitąmet jie Estijoje ir Latvijoje gali padidėti iki 2,5 proc., Lietuvoje - iki 1,5 proc. bazinio paskolų portfelio.
Prieš mėnesį Norvegijos investicijų bankas "ABG Sundal Collier" taip pat prognozavo nemažus Skandinavijos finansų grupių "Swedbank" ir SEB nuostolius Baltijos valstybėse. Teigiama, jog staigus Estijos ir Latvijos ekonomikos augimo sulėtėjimas gali lemti dideles bankų grupes Baltijos šalyse valdančių "Swedbank" ir SEB nuostolius, todėl investuotojams buvo rekomenduojama pirkti kitų bankų akcijas.
Vakar „Lietuvos žinias“ komentuodamas JAV analitikų įžvalgas S.Kropas tikino, jog šalies komerciniai bankai yra pasiruošę atlaikyti ekonomikos lėtėjimo šoką.
"Baisaus scenarijaus tikrai nereikėtų prognozuoti. Bankai yra sukaupę tam tikrą atsargos kapitalą ir pelno nėra skirstę jau keletą metų, todėl esant reikalui jie sugebėtų padidinti nuosavą kapitalą. Tą jau daro daugelis Europos bankų", - teigė jis.
Pasak S.Kropo, situacijos blogėjimas didesnę įtaką daro Švedijoje, nei Lietuvoje esantiems bankams ir jų veiklos rezultatams.
"Tačiau ilgesnėje perspektyvoje neigiama įtaka gali atsiliepti ir Lietuvai. Jeigu nuostoliai tęstųsi ir kreditavimo galimybės blogėtų, galėtų sumažėti investuotojų noras investuoti Lietuvoje, nes šie bankai, kaip ir visi investuotojai, veikia tikėdamiesi tam tikros grąžos. Tad neturėdami kurį laiką grąžos, jie galėtų bandyti resursus nukreipti kitur. Tokiu atveju pasekmės nebūtų geros - pablogėtų skolinimosi sąlygos Lietuvoje, nes šie bankai yra pagrindiniai finansinių išteklių šaltiniai", - dėstė S.Kropas. Pasak jo, Lietuvoje kreditinių išteklių badas dar nebuvo jaučiamas ir skolinimo sąlygos išlieka palankios.
Anot jų, "Swedbank" nuostoliai dėl aktyvios kreditavimo politikos gali būti tokie dideli, kad jam gali tekti didinti nuosavą kapitalą. SEB padėtis vertinama kiek optimistiškiau, dienraštis „Lietuvos žinios“ cituoja naujienų agentūrą BNS.
"Merrill Lynch" perspėjo, jog Baltijos šalyse veikiantys bankai turėtų būti pasiruošę nuostolių dėl kreditavimo augimui: kitąmet jie Estijoje ir Latvijoje gali padidėti iki 2,5 proc., Lietuvoje - iki 1,5 proc. bazinio paskolų portfelio.
Prieš mėnesį Norvegijos investicijų bankas "ABG Sundal Collier" taip pat prognozavo nemažus Skandinavijos finansų grupių "Swedbank" ir SEB nuostolius Baltijos valstybėse. Teigiama, jog staigus Estijos ir Latvijos ekonomikos augimo sulėtėjimas gali lemti dideles bankų grupes Baltijos šalyse valdančių "Swedbank" ir SEB nuostolius, todėl investuotojams buvo rekomenduojama pirkti kitų bankų akcijas.
Vakar „Lietuvos žinias“ komentuodamas JAV analitikų įžvalgas S.Kropas tikino, jog šalies komerciniai bankai yra pasiruošę atlaikyti ekonomikos lėtėjimo šoką.
"Baisaus scenarijaus tikrai nereikėtų prognozuoti. Bankai yra sukaupę tam tikrą atsargos kapitalą ir pelno nėra skirstę jau keletą metų, todėl esant reikalui jie sugebėtų padidinti nuosavą kapitalą. Tą jau daro daugelis Europos bankų", - teigė jis.
Pasak S.Kropo, situacijos blogėjimas didesnę įtaką daro Švedijoje, nei Lietuvoje esantiems bankams ir jų veiklos rezultatams.
"Tačiau ilgesnėje perspektyvoje neigiama įtaka gali atsiliepti ir Lietuvai. Jeigu nuostoliai tęstųsi ir kreditavimo galimybės blogėtų, galėtų sumažėti investuotojų noras investuoti Lietuvoje, nes šie bankai, kaip ir visi investuotojai, veikia tikėdamiesi tam tikros grąžos. Tad neturėdami kurį laiką grąžos, jie galėtų bandyti resursus nukreipti kitur. Tokiu atveju pasekmės nebūtų geros - pablogėtų skolinimosi sąlygos Lietuvoje, nes šie bankai yra pagrindiniai finansinių išteklių šaltiniai", - dėstė S.Kropas. Pasak jo, Lietuvoje kreditinių išteklių badas dar nebuvo jaučiamas ir skolinimo sąlygos išlieka palankios.