„Hansabanko“ pelnas išaugo 11,9 procento

» Verslo ir rinkų naujienos
Autorius: JT Naujienos Data: 2008-10-23 12:55 Komentarai: (0)
Banko „Hansabankas“, kuris keičia pavadinimą į „Swedbank“, grupės išlaidų ir pajamų santykis per 9 šių metų mėnesius pagerėjo nuo 41,6 iki 40,6 proc., o pelnas augo 11,9 proc. iki 332,6 mln. litų lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu 2007 metais.

„Pasiekti rezultatai rodo, jog banko pasirinkta veiklos efektyvinimo strategija bei atsakinga skolinimo politika užtikrina banko veiklos pelningumą, - šių metų trijų ketvirčių rezultatus apibendrina banko Lietuvoje Valdybos pirmininkas Antanas Danys. – Tai iliustruoja ir faktas, jog 2008 m. trečio ketvirčio pajamos buvo didžiausios banko istorijoje ir siekė 274,6 mln. litų, kai tuo tarpu išlaidos 102,3 mln. litų – mažiausios per paskutinius keturis ketvirčius“.

Per paskutinius 12 mėnesių indėliai banke augo 10 proc. arba 1,2 mlrd. litų ir pasiekė 12,6 mlrd. litų, tai yra 29,7 proc. rinkos. „Pirmaujančią klientų privačių einamųjų indėlių rinkos dalį 48,1 proc. - užtikrina didelis dėmesys elektroninei bankininkystei bei šios paslaugos vystymas. Tačiau gyventojų einamųjų indėlių rinka per 9 mėnesius traukėsi 8 proc., nes išlaidos iš gyventojų sąskaitų buvo didesnės nei įplaukos. Tai galima paaiškinti augančia infliacija ir padidėjusia terminuotų indėlių palūkanų norma“, - komentuoja banko Lietuvoje vadovas. Gyventojų terminuotieji indėliai per metus rinkoje augo 34 procentus. 2008 metų 9 mėnesio pabaigoje banke buvo 8,75 mlrd. litų privačių ir 3,9 mlrd. litų verslo indėlių, kurie per metus augo atitinkamai 8 ir 16 procentų.

Tuo pačiu laikotarpiu paskolų portfelis augo 2,9 mlrd. litų, iš kurių 1,25 mlrd. litų privatiems asmenims ir 1,6 mlrd. litų verslo klientams. 2008 metų rugsėjo 30 dieną bankas buvo išdavęs 7,4 mlrd. litų privatiems asmenis ir 12,8 mlrd. litų verslo klientams (įskaitant lizingą). Po 2008 m. trijų ketvirčių bankas užima 24,7 proc. paskolų rinkos Lietuvoje.

Banko grynajam pelnui įtakos turėjo išaugusios išlaidos galimiems paskolų nuostoliams dengti. Per devynis mėnesius šios išlaidos sudarė 68,3 mln. litų. Specialieji atidėjiniai laikotarpio pabaigoje sudarė 197,9 mln. litų, o tai yra 1 proc. viso paskolų portfelio.

„Tai yra natūralu šiame ekonomikos vystimosi cikle ir tokios išlaidos buvo numatytos iš anksto, – rinkos situacijos atsispindėjimą banko veikloje vertina A. Danys. – 60 dienų ir daugiau vėluojančių atsiskaityti klientų dalis laikotarpio pabaigoje sudarė 0,62 proc. nuo paskolų portfelio buvusio prieš metus. Nors tai yra priimtinas dydis vertinant pasauliniame kontekste, tačiau įžvelgiame augimo tendenciją. Todėl mes ir toliau sistemiškai koreguojame skolinimo sąlygas, atsižvelgdami į šalies makroekonominius rodiklius, lėšas reikalingas pragyvenimui, bendrą pajamų lygį bei šių ir kitų rodiklių pokytį. Visgi, manome, banko siekis būti ilgalaikiu savo klientų finansiniu partneriu ir patarėju, bei pastangos ieškant ir bankui ir klientui priimtinų sprendimų, turi įtakos tam, kad vėluojančių klientų skaičius išliktų sąlyginai nedidelis ir gana stabilus“.
 
Dar nėra komentarų