versija spausdinimui
(0)
Lėtėjanti ūkio plėtra mažina įtampą darbo rinkoje. Nors 2008 m. pirmoje pusėje nedarbo lygis padidėjo nežymiai, matyti, kad bendras laisvų darbo vietų lygis krinta. Darbo užmokesčio augimas sulėtėjo, ypač statybų ir finansinio tarpininkavimo sektoriuose, kuriuose atlyginimų augimas pastaraisiais metais buvo sparčiausias. Numatoma, kad darbo ištekliai prognozuojamu laikotarpiu persiskirstys mažėjant darbo užmokesčio augimui, o nedarbo lygis kils gana nuosaikiai. Netvarus darbo užmokesčio augimas, pastaraisiais ketvirčiais apie tris kartus viršijęs darbo našumo didėjimą, 2009 m. stipriai sulėtės iki nežymiai teigiamų rodiklių ir bus mažesnis už darbo našumo augimą.
Tikėtina, kad atskiruose sektoriuose kris nominalus darbo užmokestis. Tokias prielaidas leidžia daryti Lietuvos banko balandžio mėn. atliktos įmonių apklausos rezultatai, atskleidę, kad apie ketvirtadalis darbo užmokesčio yra siejama su įmonių veiklos rezultatais. Darbo jėgos emigracija turėtų mažėti ir nebedidinti spaudimo darbo užmokesčiui. Ekonominiai sunkumai šalyse, kurios pastaraisiais metais tapo pagrindinėmis Lietuvos darbo jėgos emigracijos rinkomis, mažina darbo jėgos paklausą ir sudaro sąlygas augti darbo jėgos pasiūlai Lietuvos darbo rinkoje.
Pagrindinis rizikos šaltinis, galintis lemti mažiau palankią ūkio raidą negu numatyta spalio mėn. Lietuvos banko prognozėse, yra susijęs su finansų sektoriumi. Dėl globalios finansų krizės auga kredito išteklių kaina, mažėja kredito prieinamumas. Ilgesnį laiką išliekant įtampai globaliose finansų rinkose privataus sektoriaus kreditavimo galimybės gali būti apribotos labiau nei sumažės šio sektoriaus skolinimosi poreikis. Kita vertus, Lietuvos patronuojančiųjų bankų nuostoliai dėl įvykusių bankų bankrotų kitose valstybėse nereikšmingi, o šalies finansų sistema nesusidūrė su likvidumo trūkumu ir turi gerą paskolų portfelį.
Pasiekusi pastarųjų kelerių metų piką, nuo metų vidurio bendroji metinė infliacija ėmė mažėti. Bendrą kainų augimą pastebimai sumažino pastaruoju metu kritusios degalų kainos ir lėtesnis maisto produktų kainų didėjimas. Grynosios metinės infliacijos lygis nuo liepos mėn. išliko panašus, o bendrąją infliaciją didina administruojamųjų kainų didinimas, ypač šiluminės energijos kainų kėlimas.
2008–2009 m. infliacijos prognozės iš esmės atitinka ankstesnius vertinimus, nors numatoma, kad išorės ir vidaus spaudimas kainoms bus šiek tiek silpnesnis. Po didelės infliacijos 2008 m. prognozuojama, kad vartojimo kainų augimas gerokai sulėtės. Vienas iš pagrindinių mažesnės infliacijos veiksnių ateinančiais metais bus nuslopęs vidaus paklausos ir darbo sąnaudų spaudimas.
Žaliavų kainų įtaka taip pat nuosaikiai blėsta keičiantis pasaulio ekonomikos tendencijoms. Pastaraisiais mėnesiais pasaulio rinkose mažėjančios pagrindinių žemės ūkio produktų kainos turėtų prisidėti prie lėtesnio kainų augimo Lietuvoje, o stiprūs pasaulinės naftos kainos pokyčiai keičia rinkos lūkesčius dėl naftos kainos perspektyvų prognozuojamu laikotarpiu. Staigių žaliavų kainų svyravimų tikimybė tebėra didelė, todėl neapibrėžtumas dėl infliacijos perspektyvų, susijęs su pasaulinių kainų kitimu, išlieka. 2009 m. infliacija gali būti didesnė negu numatyta ir dėl didėsiančių dujų, o dėl to ir šildymo energijos, kainų.
Tikėtina, kad atskiruose sektoriuose kris nominalus darbo užmokestis. Tokias prielaidas leidžia daryti Lietuvos banko balandžio mėn. atliktos įmonių apklausos rezultatai, atskleidę, kad apie ketvirtadalis darbo užmokesčio yra siejama su įmonių veiklos rezultatais. Darbo jėgos emigracija turėtų mažėti ir nebedidinti spaudimo darbo užmokesčiui. Ekonominiai sunkumai šalyse, kurios pastaraisiais metais tapo pagrindinėmis Lietuvos darbo jėgos emigracijos rinkomis, mažina darbo jėgos paklausą ir sudaro sąlygas augti darbo jėgos pasiūlai Lietuvos darbo rinkoje.
Pagrindinis rizikos šaltinis, galintis lemti mažiau palankią ūkio raidą negu numatyta spalio mėn. Lietuvos banko prognozėse, yra susijęs su finansų sektoriumi. Dėl globalios finansų krizės auga kredito išteklių kaina, mažėja kredito prieinamumas. Ilgesnį laiką išliekant įtampai globaliose finansų rinkose privataus sektoriaus kreditavimo galimybės gali būti apribotos labiau nei sumažės šio sektoriaus skolinimosi poreikis. Kita vertus, Lietuvos patronuojančiųjų bankų nuostoliai dėl įvykusių bankų bankrotų kitose valstybėse nereikšmingi, o šalies finansų sistema nesusidūrė su likvidumo trūkumu ir turi gerą paskolų portfelį.
Pasiekusi pastarųjų kelerių metų piką, nuo metų vidurio bendroji metinė infliacija ėmė mažėti. Bendrą kainų augimą pastebimai sumažino pastaruoju metu kritusios degalų kainos ir lėtesnis maisto produktų kainų didėjimas. Grynosios metinės infliacijos lygis nuo liepos mėn. išliko panašus, o bendrąją infliaciją didina administruojamųjų kainų didinimas, ypač šiluminės energijos kainų kėlimas.
2008–2009 m. infliacijos prognozės iš esmės atitinka ankstesnius vertinimus, nors numatoma, kad išorės ir vidaus spaudimas kainoms bus šiek tiek silpnesnis. Po didelės infliacijos 2008 m. prognozuojama, kad vartojimo kainų augimas gerokai sulėtės. Vienas iš pagrindinių mažesnės infliacijos veiksnių ateinančiais metais bus nuslopęs vidaus paklausos ir darbo sąnaudų spaudimas.
Žaliavų kainų įtaka taip pat nuosaikiai blėsta keičiantis pasaulio ekonomikos tendencijoms. Pastaraisiais mėnesiais pasaulio rinkose mažėjančios pagrindinių žemės ūkio produktų kainos turėtų prisidėti prie lėtesnio kainų augimo Lietuvoje, o stiprūs pasaulinės naftos kainos pokyčiai keičia rinkos lūkesčius dėl naftos kainos perspektyvų prognozuojamu laikotarpiu. Staigių žaliavų kainų svyravimų tikimybė tebėra didelė, todėl neapibrėžtumas dėl infliacijos perspektyvų, susijęs su pasaulinių kainų kitimu, išlieka. 2009 m. infliacija gali būti didesnė negu numatyta ir dėl didėsiančių dujų, o dėl to ir šildymo energijos, kainų.