versija spausdinimui
(13)
Šios šalys sėdi iki ausų skolose, tačiau nepaisant to ir toliau skolinasi. Investuotojai, kurie kadaise pasitikėjo šiomis šalimis, dabar jaudinasi, kad šios šalys nenustotų gražinti savo skolų. Pristatome jums labiausiai įsiskolinusių pasaulio šalių dvyliktuką. Ar tarp jų bus Graikijos ir Islandijos pasekėjų?
Tarp dvylikos pasaulio šalių, kurios turi didžiausias skolas, yra keletas egzotiškų Centrinės Amerikos regiono šalių (Sent Kitsas ir Nevis, Nikaragva, Jamaika) bei tokios svarbios šalys kaip Japonija ir Italija. Na o pirmauja šiame sąraše liūdnai pagarsėjusi Zimbabvė. Kad sumokėtų visas turimas savo skolas, šios šalies gyventojai turėtų net tris metus dirbti be atlygio, ir visas pajamas paskirti skolų gražinimui.
Į dvyliktuką labiausiai pasaulyje prasiskolinusių šalių taip pat patenka net trys euro zonos šalys. Be jau minėtos Graikijos ir Italijos, šiame sąraše taip pat yra ir Belgija. Kaip matome, šios šalys po patekimo į euro zoną sau leido užmigti ant laurų, ir visiškai neatsižvelgė į Mastrichto kriterijus, remiantis kuriais, euro zonos šalies skolos rodiklis neturi viršyti šešiasdešimties procentų tos šalies metinio vidaus produkto vertės. Tuo tarpu Graikijos ir Italijos analogiški rodikliai praėjusių metų pabaigoje jau beveik dvigubai viršijo leistiną lygį.
Sparčiai auga ir antros pagal didį pasaulyje ekonomikos savininkės Japonijos skolos. Dar maždaug 70 metų viduryje šios šalies skolos rodiklis neviršijo dvidešimties procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Tačiau po to, kai Japonijoje sprogo nekilnojamo turto burbulas, minimas rodiklis šoktelėjo iki septyniasdešimties procentų reikšmės. Na o vėliau padėtis ėmė dar labiau prastėti, nes politikai pradėjo neatsakingai dalinti pinigus. Tad dabar norėdami atiduoti savo turimas skolas, 130 milijonų japonų turėtų dirbti be atlygio du metus.
Vienuoliktą vietą labiausiai pasaulyje įsiskolinusių šalių reitinge užima Islandija, kuri tapo pirmoji kilusios finansų krizės auka. Ši šalis kreipėsi pagalbos į Tarptautinį Valiutos fondą, na o kad išlaikytų paniškai besitraukiančius investuotojus, pakėlė bazinę palūkanų normą iki aštuoniolikos procentų. Šiuo metu Islandijos kronos vertė sudaro tik maždaug trečdalį iki krizės buvusios šios valiutos vertės, ir dėl šios priežasties nuskristi į Islandija ir apžiūrėti šios šalies geizerius galime už gerokai mažesnę sumą.
Šalis, viešosios skolos vertė lyginant su metiniu šalies BVP
1 Zimbabvė 304.30 proc.
2 Japonija 192.10 proc.
3 Sent Kitsas ir Nevis 185.00 proc.
4 Libanas 156.00 proc.
5 Jamaika 131.70 proc.
6 Singapūras 117.60 proc.
7 Italija 115.20 proc.
8 Graikija 113.40 proc.
9 Sudanas 104.50 proc.
10 Belgija 99.00 proc.
11 Islandija 95.10 proc.
12 Nikaragva 87.00 proc.
Tarp dvylikos pasaulio šalių, kurios turi didžiausias skolas, yra keletas egzotiškų Centrinės Amerikos regiono šalių (Sent Kitsas ir Nevis, Nikaragva, Jamaika) bei tokios svarbios šalys kaip Japonija ir Italija. Na o pirmauja šiame sąraše liūdnai pagarsėjusi Zimbabvė. Kad sumokėtų visas turimas savo skolas, šios šalies gyventojai turėtų net tris metus dirbti be atlygio, ir visas pajamas paskirti skolų gražinimui.
Į dvyliktuką labiausiai pasaulyje prasiskolinusių šalių taip pat patenka net trys euro zonos šalys. Be jau minėtos Graikijos ir Italijos, šiame sąraše taip pat yra ir Belgija. Kaip matome, šios šalys po patekimo į euro zoną sau leido užmigti ant laurų, ir visiškai neatsižvelgė į Mastrichto kriterijus, remiantis kuriais, euro zonos šalies skolos rodiklis neturi viršyti šešiasdešimties procentų tos šalies metinio vidaus produkto vertės. Tuo tarpu Graikijos ir Italijos analogiški rodikliai praėjusių metų pabaigoje jau beveik dvigubai viršijo leistiną lygį.
Sparčiai auga ir antros pagal didį pasaulyje ekonomikos savininkės Japonijos skolos. Dar maždaug 70 metų viduryje šios šalies skolos rodiklis neviršijo dvidešimties procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Tačiau po to, kai Japonijoje sprogo nekilnojamo turto burbulas, minimas rodiklis šoktelėjo iki septyniasdešimties procentų reikšmės. Na o vėliau padėtis ėmė dar labiau prastėti, nes politikai pradėjo neatsakingai dalinti pinigus. Tad dabar norėdami atiduoti savo turimas skolas, 130 milijonų japonų turėtų dirbti be atlygio du metus.
Vienuoliktą vietą labiausiai pasaulyje įsiskolinusių šalių reitinge užima Islandija, kuri tapo pirmoji kilusios finansų krizės auka. Ši šalis kreipėsi pagalbos į Tarptautinį Valiutos fondą, na o kad išlaikytų paniškai besitraukiančius investuotojus, pakėlė bazinę palūkanų normą iki aštuoniolikos procentų. Šiuo metu Islandijos kronos vertė sudaro tik maždaug trečdalį iki krizės buvusios šios valiutos vertės, ir dėl šios priežasties nuskristi į Islandija ir apžiūrėti šios šalies geizerius galime už gerokai mažesnę sumą.
Šalis, viešosios skolos vertė lyginant su metiniu šalies BVP
1 Zimbabvė 304.30 proc.
2 Japonija 192.10 proc.
3 Sent Kitsas ir Nevis 185.00 proc.
4 Libanas 156.00 proc.
5 Jamaika 131.70 proc.
6 Singapūras 117.60 proc.
7 Italija 115.20 proc.
8 Graikija 113.40 proc.
9 Sudanas 104.50 proc.
10 Belgija 99.00 proc.
11 Islandija 95.10 proc.
12 Nikaragva 87.00 proc.
