versija spausdinimui
(0)
JAV centrinis bankas (FED) šių metų lapkričio 3 d. priėmė vieną iš istorinių sprendimų – 600 mlrd. USD (1,47 trln. Lt) papildomas įliejimas į rinkas, kuris turės neatsiejamos įtakos daugeliui pasaulio rinkų. Iš esmės, pasaulinių rinkų reakcija į šias naujienas išliko pozityvi. Paskolų palūkanų normos mažėjo, tokiu būdų galima prognozuoti, kad bus sulaukta refinansavimo atvejų augimo.
Tik JAV doleriui teks didžiausias spaudimas, tačiau net ir tai, panašu, kad yra FED plano dalis. Pigesnis doleris pagelbės padidinti eksporto apimtis ir kovoti su defliacija per aukštesnes importo kainas. Atrodo, kad priežastys gana suprantamos – paskatinti ūkio augimą, išvengti defliacijos bei mažinti nedarbo lygį, tačiau nereikia pamiršti, kad geri ketinimai turi ir antrąją medalio pusę – infliacijos augimas. Infliacija nesukelia didelių problemų tol, kol ji pakankamai žema, stabili ir atitinka verslo bei vartotojų lūkesčius.
Tačiau svarbus infliacijos poveikis yra neapibrėžtumas susijęs su nepastoviu infliacijos lygiu, kai kainų pokyčiai smarkiai skiriasi laikui bėgant. Svyruojančią infliaciją gali sukelti įvairūs ekonomikoje vykstantys milžiniški pasiūlos ir (arba) paklausos svyravimai. Tačiau, kaip infliacija būtent įtakoja obligacijų rinkos investuotojų investicijos vertę? Infliacija yra blogiausias obligacijų investuotojų priešas. Infliacija silpnina perkamąją obligacijų ateities pinigų srautų galią. Teoriškai, kuo aukštesnis esamos infliacijos rodiklis, tuo aukštesnis prognozuojamas infliacijos rodiklis, todėl investuotojai reikalaus aukštesnio obligacijų pajamingumo lygio (angl. yield rate), tam kad būtų kompensuojama infliacijos rizika.
Infliacija bei jos prognozės yra dinaminė funkcija tarp trumpo laikotarpio ir ilgo laikotarpio palūkanų normų. Teoriškai, trumpo laikotarpio palūkanų normos yra reguliuojamos šalių centrinių bankų. Ilgo laikotarpio palūkanų normų centriniai bankai kontroliuoti negali. Rinkos jėgos (pasiūla ir paklausa) apibrėžia ilgo laikotarpio obligacijų kainų pusiausvyrą, tokiu būdu yra nustatomos ilgo laikotarpio palūkanų normos. Jeigu investuotojai į obligacijų rinkas nujaučia, kad centrinių bankų nustatomos tarpbankinės palūkanų normos yra per žemos, tokiu būdu lūkesčiai dėl infliacijos kilimo sustiprėja ir reiškia, kad ilgo laikotarpio palūkanų norma atitinkamai auga trumpo laikotarpio palūkanų normos atžvilgiu. Jeigu rinka visgi nujaučia, kad centrinių bankų nustatomos tarpbankinės palūkanų normos yra per aukštos, vyksta atvirkštinis procesas, ir ilgo laikotarpio palūkanų normos krenta atitinkamai trumpo laikotarpio palūkanų normų atžvilgiu.
Tačiau šių dienų infliacijos lūkesčių formavimo pavyzdys yra šiek tiek kitoks nei centrinių bankų nustatomų palūkanų normų svyravymų įtaka. Būtent FED papildoma pinigų injekcija verčia formuoti infliacijos lūkesčius. Artėjantį infliacijos proveržį skatina ir maisto produktų bei žaliavų kainų nepertraukiamas augimas. Naftos kaina ir vėl po dviejų metų pertraukas fiksuoja aukščiausią kainos lygį. Ateities sandorių JAV gruodžio pristatymo termino lengvos naftos barelio kaina pasiekė 87,22 JAV dolerio už barelį, tai yra daugiausia nuo 2008 metų spalio 9 dienos. „Brent“ nafta pabrango 76 centais, iki 88,76 JAV dolerio už barelį. Auksas praėjusios savaitės prekybos sesijos metu pasiekė 1.394,41 USD už Trojos unciją. Besiformuojantis infliacinis ekonomikos klimatas leidžia daryti išvadas, kad augantys infliacijos lūkesčiai privers obligacijų investuotojus išsipardavinėti obligacijas, kadangi fiksuoti obligacijų palūkanų mokėjimai praranda perkamąją galią, kai infliacija įsibėgėja.
Inga Baužytė | Economist | Capital Markets
UAB FMĮ "Orion securities"
Tik JAV doleriui teks didžiausias spaudimas, tačiau net ir tai, panašu, kad yra FED plano dalis. Pigesnis doleris pagelbės padidinti eksporto apimtis ir kovoti su defliacija per aukštesnes importo kainas. Atrodo, kad priežastys gana suprantamos – paskatinti ūkio augimą, išvengti defliacijos bei mažinti nedarbo lygį, tačiau nereikia pamiršti, kad geri ketinimai turi ir antrąją medalio pusę – infliacijos augimas. Infliacija nesukelia didelių problemų tol, kol ji pakankamai žema, stabili ir atitinka verslo bei vartotojų lūkesčius.
Tačiau svarbus infliacijos poveikis yra neapibrėžtumas susijęs su nepastoviu infliacijos lygiu, kai kainų pokyčiai smarkiai skiriasi laikui bėgant. Svyruojančią infliaciją gali sukelti įvairūs ekonomikoje vykstantys milžiniški pasiūlos ir (arba) paklausos svyravimai. Tačiau, kaip infliacija būtent įtakoja obligacijų rinkos investuotojų investicijos vertę? Infliacija yra blogiausias obligacijų investuotojų priešas. Infliacija silpnina perkamąją obligacijų ateities pinigų srautų galią. Teoriškai, kuo aukštesnis esamos infliacijos rodiklis, tuo aukštesnis prognozuojamas infliacijos rodiklis, todėl investuotojai reikalaus aukštesnio obligacijų pajamingumo lygio (angl. yield rate), tam kad būtų kompensuojama infliacijos rizika.
Infliacija bei jos prognozės yra dinaminė funkcija tarp trumpo laikotarpio ir ilgo laikotarpio palūkanų normų. Teoriškai, trumpo laikotarpio palūkanų normos yra reguliuojamos šalių centrinių bankų. Ilgo laikotarpio palūkanų normų centriniai bankai kontroliuoti negali. Rinkos jėgos (pasiūla ir paklausa) apibrėžia ilgo laikotarpio obligacijų kainų pusiausvyrą, tokiu būdu yra nustatomos ilgo laikotarpio palūkanų normos. Jeigu investuotojai į obligacijų rinkas nujaučia, kad centrinių bankų nustatomos tarpbankinės palūkanų normos yra per žemos, tokiu būdu lūkesčiai dėl infliacijos kilimo sustiprėja ir reiškia, kad ilgo laikotarpio palūkanų norma atitinkamai auga trumpo laikotarpio palūkanų normos atžvilgiu. Jeigu rinka visgi nujaučia, kad centrinių bankų nustatomos tarpbankinės palūkanų normos yra per aukštos, vyksta atvirkštinis procesas, ir ilgo laikotarpio palūkanų normos krenta atitinkamai trumpo laikotarpio palūkanų normų atžvilgiu.
Tačiau šių dienų infliacijos lūkesčių formavimo pavyzdys yra šiek tiek kitoks nei centrinių bankų nustatomų palūkanų normų svyravymų įtaka. Būtent FED papildoma pinigų injekcija verčia formuoti infliacijos lūkesčius. Artėjantį infliacijos proveržį skatina ir maisto produktų bei žaliavų kainų nepertraukiamas augimas. Naftos kaina ir vėl po dviejų metų pertraukas fiksuoja aukščiausią kainos lygį. Ateities sandorių JAV gruodžio pristatymo termino lengvos naftos barelio kaina pasiekė 87,22 JAV dolerio už barelį, tai yra daugiausia nuo 2008 metų spalio 9 dienos. „Brent“ nafta pabrango 76 centais, iki 88,76 JAV dolerio už barelį. Auksas praėjusios savaitės prekybos sesijos metu pasiekė 1.394,41 USD už Trojos unciją. Besiformuojantis infliacinis ekonomikos klimatas leidžia daryti išvadas, kad augantys infliacijos lūkesčiai privers obligacijų investuotojus išsipardavinėti obligacijas, kadangi fiksuoti obligacijų palūkanų mokėjimai praranda perkamąją galią, kai infliacija įsibėgėja.
Inga Baužytė | Economist | Capital Markets
UAB FMĮ "Orion securities"