Žaliavos yra medžiagos, kurios yra išgaunamos arba užauginamos ir naudojamos įvairiems produktams gaminti. Žemės ūkio produkcija, iš kurios gaminami maisto produktai, nafta, kuri yra daugumos energijos išteklių pagrindas, pagrindiniai metalai, naudojami apdirbamojoje pramonėje, elektronikoje bei statybose, ir taurieji metalai, be kurių nebūtų juvelyrinių dirbinių, - tai žaliavų pavyzdžiai. Bet kartu žaliavos yra ir investavimo objektai, pasižymintys savitais bruožais ir rizikomis.
Kokie pagrindiniai investavimo į žaliavas bruožai ir rizikos?
Grąža investuojant į žaliavas gaunama tik iš jų kainos pokyčių (t.y. ši turto rūšis nemoka dividendų ar palūkanų). Kaip ir kito turto, žaliavų kainos gali tiek didėti, tiek mažėti, o jų svyravimai gali būti didesni ir sunkiau nuspėjami nei investuojant į akcijas ar obligacijas. Žaliavų rinkose labiau paplitusi prekyba sudėtingesniais išvestiniais finansiniais instrumentais. Dėl šių priežasčių paprastai laikoma, kad investicijos į žaliavas pasižymi didesne rizika.
Kodėl verta investuoti į žaliavas?
Žaliavos daro didžiulę įtaką pasaulio ekonomikai ir konkrečiai kiekvienam mūsų - nuo jų priklauso ne tik kone kiekvienos prekių rūšies kokybė, bet ir kaina. Todėl vienas pagrindinių investicijų į žaliavas privalumų – galimybė apsisaugoti nuo infliacijos, kuri auga brangstant žaliavoms. Be to, padidėjusios išteklių kainos gali turėti neigiamos įtakos įmonių pelnams, palūkanoms, o kartu ir akcijų bei obligacijų grąžai. Todėl investicijos į žaliavas taip pat leidžia geriau subalansuoti bendrą portfelio riziką ir pasiekti didesnę grąžą ilguoju laikotarpiu.
Kuo patrauklios investicijos į žemės ūkio žaliavas?
Žemės ūkio produktai (ž.ū.p.) yra vieni būtiniausių išteklių žmonių poreikiams tenkinti. Priešingai nei kitų žaliavų, jų nėra kuo pakeisti. Iš įvairių grūdinių kultūrų (pvz. kviečių) kepama duona, kasdienėms išlaidoms reikšmingą įtaką daro ir pieno bei mėsos produktų kainos o be medvilnės audinių sumažėtų drabužių pasiūla. Todėl galimybė bent iš dalies apsisaugoti nuo ž.ū.p. brangimo daugeliui turėtų būti gan aktuali.
Ž.ū.p paklausa pastaruoju metu yra linkusi didėti sparčiai augant pasaulio gyventojų skaičiui ir pragyvenimo lygiui besivystančiose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje. Čia imama vartoti vis daugiau mėsos, žuvies ir kitų produktų, o jiems paruošti reikia daugiau energijos išteklių ir pasėlių.
Ne mažiau reikšminga ir ž.ū.p. pasiūla, kuri itin priklauso nuo oro sąlygų. Klimato kaitos skatinami nepalankūs orai, tokie kaip praėjusių metų sausra Rusijoje ir Brazilijoje, potvyniai Australijoje, Kinijoje ir kitose šalyse, kone kasmet kėsinasi nurėžti reikšmingą ž.ū.p. derliaus dalį. Siekdamos apsaugoti savo vidaus rinką nuo maisto produktų trūkumo ir kainų šuolio įvairių šalių vyriausybės pastaruoju metu ėmė riboti vietos gamintojų ž.ū.p. eksportą ir taip mažina produkcijos pasiūlą svetur. Be to, brangstantys energijos ištekliai skatina naudoti daugiau biokuro, o tai mažina ir šiaip ribotus pasėlių plotus, kuriuose auginamos maisto gamybai skirti ž.ū.p. Pastaruoju metu visa tai prisideda prie ž.ū.p. brangimo tarptautinėse žaliavų rinkose, o tai lemia ir didesnes maisto produktų kainas.
Kaip galima investuoti į į žaliavas? Kam skirtos tokios investicijos?
Į žaliavas investuoti galima tiesiogiai per išvestinius finansinius instrumentus, bet tokios priemonės, kaip žaliavų kainų svyravimus atkartojantys biržoje prekiaujami fondai (angl. ETF) ar su žaliavų indeksais susietos obligacijos, yra pranašesnės dėl didesnio likvidumo, mažesnių kaštų ir rizikos bei paprastumo.
Vis dėlto investicijos į žaliavų ETF yra skirtos tik patyrusiems investuotojams, kurie gali sau leisti patirti didelių nuostolių nesekmės atveju. Mažiau patyrusiems investuotojams, kurie norėtų išvengti nuostolių rizikos, bet tuo pačiu yra linkę pasinaudoti investicijų į žaliavas suteikiamais pranašumais, tinkamesnės yra su žaliavų indeksais susietos obligacijos.
Kokie pagrindiniai investavimo į žaliavas bruožai ir rizikos?
Grąža investuojant į žaliavas gaunama tik iš jų kainos pokyčių (t.y. ši turto rūšis nemoka dividendų ar palūkanų). Kaip ir kito turto, žaliavų kainos gali tiek didėti, tiek mažėti, o jų svyravimai gali būti didesni ir sunkiau nuspėjami nei investuojant į akcijas ar obligacijas. Žaliavų rinkose labiau paplitusi prekyba sudėtingesniais išvestiniais finansiniais instrumentais. Dėl šių priežasčių paprastai laikoma, kad investicijos į žaliavas pasižymi didesne rizika.
Kodėl verta investuoti į žaliavas?
Žaliavos daro didžiulę įtaką pasaulio ekonomikai ir konkrečiai kiekvienam mūsų - nuo jų priklauso ne tik kone kiekvienos prekių rūšies kokybė, bet ir kaina. Todėl vienas pagrindinių investicijų į žaliavas privalumų – galimybė apsisaugoti nuo infliacijos, kuri auga brangstant žaliavoms. Be to, padidėjusios išteklių kainos gali turėti neigiamos įtakos įmonių pelnams, palūkanoms, o kartu ir akcijų bei obligacijų grąžai. Todėl investicijos į žaliavas taip pat leidžia geriau subalansuoti bendrą portfelio riziką ir pasiekti didesnę grąžą ilguoju laikotarpiu.
Kuo patrauklios investicijos į žemės ūkio žaliavas?
Žemės ūkio produktai (ž.ū.p.) yra vieni būtiniausių išteklių žmonių poreikiams tenkinti. Priešingai nei kitų žaliavų, jų nėra kuo pakeisti. Iš įvairių grūdinių kultūrų (pvz. kviečių) kepama duona, kasdienėms išlaidoms reikšmingą įtaką daro ir pieno bei mėsos produktų kainos o be medvilnės audinių sumažėtų drabužių pasiūla. Todėl galimybė bent iš dalies apsisaugoti nuo ž.ū.p. brangimo daugeliui turėtų būti gan aktuali.
Ž.ū.p paklausa pastaruoju metu yra linkusi didėti sparčiai augant pasaulio gyventojų skaičiui ir pragyvenimo lygiui besivystančiose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje. Čia imama vartoti vis daugiau mėsos, žuvies ir kitų produktų, o jiems paruošti reikia daugiau energijos išteklių ir pasėlių.
Ne mažiau reikšminga ir ž.ū.p. pasiūla, kuri itin priklauso nuo oro sąlygų. Klimato kaitos skatinami nepalankūs orai, tokie kaip praėjusių metų sausra Rusijoje ir Brazilijoje, potvyniai Australijoje, Kinijoje ir kitose šalyse, kone kasmet kėsinasi nurėžti reikšmingą ž.ū.p. derliaus dalį. Siekdamos apsaugoti savo vidaus rinką nuo maisto produktų trūkumo ir kainų šuolio įvairių šalių vyriausybės pastaruoju metu ėmė riboti vietos gamintojų ž.ū.p. eksportą ir taip mažina produkcijos pasiūlą svetur. Be to, brangstantys energijos ištekliai skatina naudoti daugiau biokuro, o tai mažina ir šiaip ribotus pasėlių plotus, kuriuose auginamos maisto gamybai skirti ž.ū.p. Pastaruoju metu visa tai prisideda prie ž.ū.p. brangimo tarptautinėse žaliavų rinkose, o tai lemia ir didesnes maisto produktų kainas.
Kaip galima investuoti į į žaliavas? Kam skirtos tokios investicijos?
Į žaliavas investuoti galima tiesiogiai per išvestinius finansinius instrumentus, bet tokios priemonės, kaip žaliavų kainų svyravimus atkartojantys biržoje prekiaujami fondai (angl. ETF) ar su žaliavų indeksais susietos obligacijos, yra pranašesnės dėl didesnio likvidumo, mažesnių kaštų ir rizikos bei paprastumo.
Vis dėlto investicijos į žaliavų ETF yra skirtos tik patyrusiems investuotojams, kurie gali sau leisti patirti didelių nuostolių nesekmės atveju. Mažiau patyrusiems investuotojams, kurie norėtų išvengti nuostolių rizikos, bet tuo pačiu yra linkę pasinaudoti investicijų į žaliavas suteikiamais pranašumais, tinkamesnės yra su žaliavų indeksais susietos obligacijos.