versija spausdinimui
(0)
Po valdančiosios koalicijos posėdžio premjeras Algirdas Butkevičius pranešė apie MMA didinimą 35 litais iki 1035 litų (300 eurų). A.Butkevičius sakė, kad MMA ketinama dar kartą didinti ir kitais metais, tačiau neprognozavo, kada tai galėtų įvykti.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus sako, kad valdžios sprendimas didinti MMA – yra logiškas žingsnis, žvelgiant į situaciją kaimyninėse šalyse ir rengiantis euro įvedimui bei kovojant su šešėline ekonomika ir stabdant emigraciją.
„Nors ir simbolinis, tačiau MMA didinimas bus naudingas pačias mažiausias pajamas gaunantiems darbuotojams. Mūsų šalyje tiek vidutinis atlyginimas, tiek ir MMA nusileidžia kaimyninių šalių vidurkiams, todėl po truputį turime artėti prie jų“, - sakė LVK prezidentas.
Šiuo metu Lietuvoje minimalus atlyginimas yra mažiausias tarp Baltijos regiono valstybių (įskaitant ir Lenkiją). Estijoje minimalus atlygis siekia 1225 Lt, Latvijoje - 1105 Lt, Lenkijoje – 1370 litų.
V.Sutkus priminė, kad LVK pritarė ir minimalaus atlyginimo didinimui iki 1000 litų 2013 metais.
„Gyvename Europos Sąjungoje, kai kiekvienas gali rinktis, kur jis nori dirbti, todėl norint sustabdyti emigraciją bei bandyti gražinti jau emigravusius darbuotojus į Lietuvą, turime gerinti darbo sąlygas. Atlyginimas išlieka vienu iš pagrindinių veiksnių, kodėl žmonės apsisprendžia likti, ar išvykti svetur. Kuo greičiau pasivysime Europos Sąjungą, tuo labiau išnaudosime savo potencialą“, - sakė V.Sutkus
Atsakydamas į klausimą, ar MMA didinimas nesukels neigiamų pasekmių verslui, V.Sutkus teigė, kad nuogąstavimų iš verslininkų visada pasigirsta prieš kiekvieną minimalios algos didinimą, tačiau ženklių neigiamų pokyčių paprastai nebūna užfiksuojama.
„Kai minimalus atlyginimas buvo didinimas iki 1000 litų, ne vienas verslininkas sakė, kad tai gali privesti prie bankroto ar masinių darbuotojų atleidimų. Visgi to nebuvo, įmonės ir toliau sėkmingai dirba. Turime susitaikyti, kad atlyginimai Lietuvoje didės, svarbu, kad didinimas būtų apgalvotas, kad valdžia pasitartų su verslininkais, realiai įvertintų jų galimybes“, - situaciją komentavo V.Sutkus.
Dėl šiais metais didinamo minimalaus atlyginimo valstybės biudžetas nebus peržiūrimas. Valstybės išlaidos dėl to padidės maždaug 5 mln. litų.
Iki spalio 1 d. vieno darbuotojo, gaunančio minimalią algą, išlaikymas darbdaviui vidutiniškai kainuoja 1311 litus („į rankas“ darbuotojas gauna 850 lt), padidinus MMA iki 1035 Lt, darbuotojo išlaikymas vidutiniškai pabrangs 46 litais ir sieks 1357 Lt ( „į rankas“ darbuotojas gaus 870 litų).
2013 metais minimalų atlyginimą gavusių darbuotojų, dirbusių visą darbo laiką, skaičius šalies ūkyje sudarė 10,5 procento (98,3 tūkst.), valstybės sektoriuje – 6,1 procento (19,9 tūkst.), o privačiame – 12,9 procento (78,3 tūkst.).
MMA uždirba daugiau nei ketvirtadalis apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių ir daugiau nei penktadalis kitos aptarnavimo veiklos įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų.
Kas trečias visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų dirbo mažose įmonėse (1–9 darbuotojai), beveik kas penktas – įmonėse, turinčiose 10–49 darbuotojus. Per metus jų skaičius padidėjo atitinkamai 4,2 ir 2,6 procentinio punkto. Įmonėse, kuriose dirbo 250 ir daugiau darbuotojų, MMA gavusių darbuotojų skaičius sudarė apie 3 procentus.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus sako, kad valdžios sprendimas didinti MMA – yra logiškas žingsnis, žvelgiant į situaciją kaimyninėse šalyse ir rengiantis euro įvedimui bei kovojant su šešėline ekonomika ir stabdant emigraciją.
„Nors ir simbolinis, tačiau MMA didinimas bus naudingas pačias mažiausias pajamas gaunantiems darbuotojams. Mūsų šalyje tiek vidutinis atlyginimas, tiek ir MMA nusileidžia kaimyninių šalių vidurkiams, todėl po truputį turime artėti prie jų“, - sakė LVK prezidentas.
Šiuo metu Lietuvoje minimalus atlyginimas yra mažiausias tarp Baltijos regiono valstybių (įskaitant ir Lenkiją). Estijoje minimalus atlygis siekia 1225 Lt, Latvijoje - 1105 Lt, Lenkijoje – 1370 litų.
V.Sutkus priminė, kad LVK pritarė ir minimalaus atlyginimo didinimui iki 1000 litų 2013 metais.
„Gyvename Europos Sąjungoje, kai kiekvienas gali rinktis, kur jis nori dirbti, todėl norint sustabdyti emigraciją bei bandyti gražinti jau emigravusius darbuotojus į Lietuvą, turime gerinti darbo sąlygas. Atlyginimas išlieka vienu iš pagrindinių veiksnių, kodėl žmonės apsisprendžia likti, ar išvykti svetur. Kuo greičiau pasivysime Europos Sąjungą, tuo labiau išnaudosime savo potencialą“, - sakė V.Sutkus
Atsakydamas į klausimą, ar MMA didinimas nesukels neigiamų pasekmių verslui, V.Sutkus teigė, kad nuogąstavimų iš verslininkų visada pasigirsta prieš kiekvieną minimalios algos didinimą, tačiau ženklių neigiamų pokyčių paprastai nebūna užfiksuojama.
„Kai minimalus atlyginimas buvo didinimas iki 1000 litų, ne vienas verslininkas sakė, kad tai gali privesti prie bankroto ar masinių darbuotojų atleidimų. Visgi to nebuvo, įmonės ir toliau sėkmingai dirba. Turime susitaikyti, kad atlyginimai Lietuvoje didės, svarbu, kad didinimas būtų apgalvotas, kad valdžia pasitartų su verslininkais, realiai įvertintų jų galimybes“, - situaciją komentavo V.Sutkus.
Dėl šiais metais didinamo minimalaus atlyginimo valstybės biudžetas nebus peržiūrimas. Valstybės išlaidos dėl to padidės maždaug 5 mln. litų.
Iki spalio 1 d. vieno darbuotojo, gaunančio minimalią algą, išlaikymas darbdaviui vidutiniškai kainuoja 1311 litus („į rankas“ darbuotojas gauna 850 lt), padidinus MMA iki 1035 Lt, darbuotojo išlaikymas vidutiniškai pabrangs 46 litais ir sieks 1357 Lt ( „į rankas“ darbuotojas gaus 870 litų).
2013 metais minimalų atlyginimą gavusių darbuotojų, dirbusių visą darbo laiką, skaičius šalies ūkyje sudarė 10,5 procento (98,3 tūkst.), valstybės sektoriuje – 6,1 procento (19,9 tūkst.), o privačiame – 12,9 procento (78,3 tūkst.).
MMA uždirba daugiau nei ketvirtadalis apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių ir daugiau nei penktadalis kitos aptarnavimo veiklos įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų.
Kas trečias visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų dirbo mažose įmonėse (1–9 darbuotojai), beveik kas penktas – įmonėse, turinčiose 10–49 darbuotojus. Per metus jų skaičius padidėjo atitinkamai 4,2 ir 2,6 procentinio punkto. Įmonėse, kuriose dirbo 250 ir daugiau darbuotojų, MMA gavusių darbuotojų skaičius sudarė apie 3 procentus.