versija spausdinimui
(0)
Vasario mėnesį pasaulio Centriniai bankai sumažino arba pristabdė aukso pirkimo tempus, na o įvertinus parduotus šio vertingojo metalo kiekius, bendras rezultatas minimą mėnesį buvo neigiamas, t.y. daugiau aukso buvo parduota nei pirkta.
Pasaulio aukso tarybos duomenimis, per paskutinį žiemos mėnesį bendrai Centrinių bankų turimas aukso kiekis sumažėjo šešiolika tonų. Tai pirmas kartas nuo pat 2015 metų sausio mėnesio kai fiksuojamas šio rodiklio kritimas.
Tarp pasaulio Centrinių bankų per vasarį daugiausiai aukso įsigijo Kinijos ir Rusijos bankai, t.y. atitinkamai dešimt ir vienuolika tonų.
Capital Economics ekonomistė Simona Gambarini mano, kad tai, jog sumažėjo aukso pirkimas Centrinių bankų tarpe, tai yra sezoninis reiškinys.
„Centriniai bankai turi gerą priežastį toliau naudoti auksą kaip rezervą, ir tuo pačiu kaip diversifikaciją Amerikos dolerio atžvilgiu. Taip dažniausiai yra sparčiai augančių šalių Centrinių bankų atvejais, kurie lyginant su išsivysčiusių šalių Centriniais bankais, turėjo mažą aukso procentinę dalį savo rezervuose” – atkreipė dėmesį minima ekonomistė.
Turkija per paskutinį žiemos mėnesį pardavė trisdešimt septynias tonas aukso, tačiau šiuo atveju dideli svyravimai kalbant apie šio metalo turimą kiekį yra tipiški, nes Turkijos duomenys atspindi ir tą auksą, kuris laikomas komerciniais tikslais.
Šiandien artėjant vakarui rinkoje už Trojos unciją aukso buvo mokama po 1244.2 dolerius arba 1,56 procento daugiau nei trečiadienį. Nuo šių metų pradžios šis taurusis metalas jau pabrango virš septyniolikos procentų, o per pastaruosius vienerius metus jo vertė paaugo apie tris procentus.
Pasaulio aukso tarybos duomenimis, per paskutinį žiemos mėnesį bendrai Centrinių bankų turimas aukso kiekis sumažėjo šešiolika tonų. Tai pirmas kartas nuo pat 2015 metų sausio mėnesio kai fiksuojamas šio rodiklio kritimas.
Tarp pasaulio Centrinių bankų per vasarį daugiausiai aukso įsigijo Kinijos ir Rusijos bankai, t.y. atitinkamai dešimt ir vienuolika tonų.
Capital Economics ekonomistė Simona Gambarini mano, kad tai, jog sumažėjo aukso pirkimas Centrinių bankų tarpe, tai yra sezoninis reiškinys.
„Centriniai bankai turi gerą priežastį toliau naudoti auksą kaip rezervą, ir tuo pačiu kaip diversifikaciją Amerikos dolerio atžvilgiu. Taip dažniausiai yra sparčiai augančių šalių Centrinių bankų atvejais, kurie lyginant su išsivysčiusių šalių Centriniais bankais, turėjo mažą aukso procentinę dalį savo rezervuose” – atkreipė dėmesį minima ekonomistė.
Turkija per paskutinį žiemos mėnesį pardavė trisdešimt septynias tonas aukso, tačiau šiuo atveju dideli svyravimai kalbant apie šio metalo turimą kiekį yra tipiški, nes Turkijos duomenys atspindi ir tą auksą, kuris laikomas komerciniais tikslais.
Šiandien artėjant vakarui rinkoje už Trojos unciją aukso buvo mokama po 1244.2 dolerius arba 1,56 procento daugiau nei trečiadienį. Nuo šių metų pradžios šis taurusis metalas jau pabrango virš septyniolikos procentų, o per pastaruosius vienerius metus jo vertė paaugo apie tris procentus.