versija spausdinimui
(20)
Rusija per vieną dieną išleido obligacijas už 823 milijardus rublių (tai yra apie 13,6 milijardo dolerių). Kol kas tai didžiausia suma, kurią Kremlius vienu ypu surinko per karą Ukrainoje. Ir tikriausiai ten pinigai bus „susprogdinti“.
Rusija sėkmingai pardavė IOU, savotiškas vekselis, išgelbėjęs ir Kaliforniją, kai ji prieš dešimtmetį buvo ant bankroto slenksčio. Ankstesnis obligacijų rekordas Rusijoje buvo beveik perpus mažesnis arba 404 mlrd. rublių. Tokią informaciją pateikė Didžiosios Britanijos krašto apsaugos ministerija.
Kaip pabrėžia Reuters, 823 mlrd. rublių vertės obligacijų emisija įrodo „investuotojų pasitikėjimą Rusijos ekonomikos stabilumu ir pasitikėjimą vyriausybės makroekonomine politika“.
Toks žingsnis neturėtų stebinti. Mat Maskva numatė, kad kitais metais gynybos išlaidos padidės 40 procentų. Tiesiog reikia tai kažkaip finansuoti. Emisijos vykdymas dabar rodo, kad Rusija yra įsipareigojusi kuo greičiau surinkti kuo daugiau grynųjų pinigų, kol nepablogės sąlygos tiek fronte, tiek ekonomikoje. Remiantis Reuters šaltiniu finansų ministerijoje, Maskva nori kuo greičiau pradėti finansavimą, kad padengtų kitų metų skolinimosi poreikius. Daugelis nežino, kas bus toliau – bus geriau ar blogiau? Šiuo metu rinką lemia ne finansiniai rodikliai, o geopolitika. Reuters taip pat praneša, kad finansų ministerija 2023 metais nori pasiskolinti 3,5 trilijono rublių.
Kremliui artėja dešimtasis kovos dėl šios „trijų dienų operacijos“ mėnuo, o šalis tuo pačiu susiduria su užsienio sankcijų našta. Praėjusią savaitę ekonomika oficialiai pateko į nuosmukį, susitraukusi 4,1 procento antrąjį šių metų ketvirtį, o trečiąjį ketvirtį sumažėjo 4 procentais. Šimtai užsienio kompanijų pabėgo iš Rusijos arba atsisakė joje veikti. Eksportas sumažėjo. Pelningas Kremliaus naftos ir dujų pardavimas, kurių kainos smarkiai išaugo prasidėjus karui, išlaikė šalies iždą. Kaip paaiškėjo, neilgam. Šiuo metu JAV ir ES žaliavoms įvestas embargas 2023 metais gerokai sumažins pajamas.
Consensus Economics vertinimais, Rusijos ekonomika per metus smuks 4,6 procento, o tai reiškia antrąjį nuosmukį per trejus metus (pirmąjį, be kita ko, sukėlė COVID-19). Siekdamas išgelbėti save, Putinas pervedė ekonomiką „ į karo padėtį“, kad teiktų pirmenybę kariams fronto linijoje. Jis taip pat paprašė Kinijos ir Turkijos padidinti dujų ir naftos pirkimą. Tačiau abi šios šalys žaliavas greičiausiai perka su didele nuolaida, palyginti su Europos pirkėjais. Vadinasi, jie nekompensuoja prarastų sandorių.
Be to, tikimybė, kad Rusija sugrįš į prekybinius santykius net pasibaigus karui, atrodo ne tik tolima, o tai beveik nerealu, vien tik dėl karo nusikaltimų, kurie užkrauna didelę naštą Putinui ir jo administracijai.
Rusija sėkmingai pardavė IOU, savotiškas vekselis, išgelbėjęs ir Kaliforniją, kai ji prieš dešimtmetį buvo ant bankroto slenksčio. Ankstesnis obligacijų rekordas Rusijoje buvo beveik perpus mažesnis arba 404 mlrd. rublių. Tokią informaciją pateikė Didžiosios Britanijos krašto apsaugos ministerija.
Kaip pabrėžia Reuters, 823 mlrd. rublių vertės obligacijų emisija įrodo „investuotojų pasitikėjimą Rusijos ekonomikos stabilumu ir pasitikėjimą vyriausybės makroekonomine politika“.
Toks žingsnis neturėtų stebinti. Mat Maskva numatė, kad kitais metais gynybos išlaidos padidės 40 procentų. Tiesiog reikia tai kažkaip finansuoti. Emisijos vykdymas dabar rodo, kad Rusija yra įsipareigojusi kuo greičiau surinkti kuo daugiau grynųjų pinigų, kol nepablogės sąlygos tiek fronte, tiek ekonomikoje. Remiantis Reuters šaltiniu finansų ministerijoje, Maskva nori kuo greičiau pradėti finansavimą, kad padengtų kitų metų skolinimosi poreikius. Daugelis nežino, kas bus toliau – bus geriau ar blogiau? Šiuo metu rinką lemia ne finansiniai rodikliai, o geopolitika. Reuters taip pat praneša, kad finansų ministerija 2023 metais nori pasiskolinti 3,5 trilijono rublių.
Kremliui artėja dešimtasis kovos dėl šios „trijų dienų operacijos“ mėnuo, o šalis tuo pačiu susiduria su užsienio sankcijų našta. Praėjusią savaitę ekonomika oficialiai pateko į nuosmukį, susitraukusi 4,1 procento antrąjį šių metų ketvirtį, o trečiąjį ketvirtį sumažėjo 4 procentais. Šimtai užsienio kompanijų pabėgo iš Rusijos arba atsisakė joje veikti. Eksportas sumažėjo. Pelningas Kremliaus naftos ir dujų pardavimas, kurių kainos smarkiai išaugo prasidėjus karui, išlaikė šalies iždą. Kaip paaiškėjo, neilgam. Šiuo metu JAV ir ES žaliavoms įvestas embargas 2023 metais gerokai sumažins pajamas.
Consensus Economics vertinimais, Rusijos ekonomika per metus smuks 4,6 procento, o tai reiškia antrąjį nuosmukį per trejus metus (pirmąjį, be kita ko, sukėlė COVID-19). Siekdamas išgelbėti save, Putinas pervedė ekonomiką „ į karo padėtį“, kad teiktų pirmenybę kariams fronto linijoje. Jis taip pat paprašė Kinijos ir Turkijos padidinti dujų ir naftos pirkimą. Tačiau abi šios šalys žaliavas greičiausiai perka su didele nuolaida, palyginti su Europos pirkėjais. Vadinasi, jie nekompensuoja prarastų sandorių.
Be to, tikimybė, kad Rusija sugrįš į prekybinius santykius net pasibaigus karui, atrodo ne tik tolima, o tai beveik nerealu, vien tik dėl karo nusikaltimų, kurie užkrauna didelę naštą Putinui ir jo administracijai.
Aš esu pro vakarietiškas, bet situacija tikrai prasta :/
