versija spausdinimui
(1)
Šiandien Valdančioji taryba nusprendė sumažinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Tad išsipildė rinkos dalyvių lūkesčiai. Be to, buvo pranešta, jog dar labiau bus mažinamas Centrinio banko balansas bei didinamos metinės infliacijos prognozės.
Tai buvo pirmas šių trijų skolinimosi išlaidų sumažinimas nuo 2016 metų, kurį lėmė reikšmingas infliacijos sulėtėjimas iki mažiau nei pusės praėjusių metų lygio.
"Atsižvelgdama į naujausią infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos dinamikos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą, Valdančioji taryba pažymi, kad dabar yra atėjęs tinkamas laikas švelninti ribojamąją pinigų politiką. Palūkanų normų lygis nebuvo keistas devynis mėnesius“ - rašoma ECB pranešime.
Pažymima, jog per laikotarpį nuo Valdančiosios tarybos posėdžio 2023 metų rugsėjo mėnesį infliacija sumažėjo daugiau kaip 2,5 procentinio punkto, o infliacijos perspektyva pastebimai pagerėjo. Krito ir bazinė infliacija, o tai tik dar labiau patvirtina, kad kainų spaudimas atslūgo ir visų laikotarpių infliacijos lūkesčiai sumažėjo. Dėl vykdomos pinigų politikos finansavimo sąlygos buvo griežtos. Tai slopino paklausą ir palaikė stabilius infliacijos lūkesčius ir tuo reikšmingai prisidėjo prie infliacijos mažinimo.
Taigi, Europos Centrinio banko bazinė palūkanų norma mažėja iki 4,25 procento, ribinio skolinimosi iki 4,5 procento, o štai už Centriniame banke laikomus komercinių bankų indėlius galios 3,75 procento palūkanų norma. Šios palūkanų normos bus taikomos nuo 2024 metų birželio 12 dienos.
„Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį. Ji palaikys pinigų politikos palūkanų normas pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga, kad pasiektų šį tikslą. Sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės Valdančioji taryba ir toliau priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamaisiais duomenimis. Visų pirma, sprendimus dėl palūkanų normų ji priims įvertinusi infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos raidą ir pinigų politikos poveikio perdavimo mastą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties“ - skelbia euro zonos monetarinės politikos vykdytojai.
Šiandien ECB Valdančioji taryba taip pat patvirtino, kad šių metų antrąjį pusmetį ji kas mėnesį po 7,5 mlrd. eurų mažins Eurosistemos vertybinių popierių, įsigytų pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), portfelį. SPPP portfelio mažinimo tvarka iš esmės atitiks tvarką, taikytą mažinant pagal turto pirkimo programą (TPP) įsigyto turto pozicijas.
„TPP portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui. Valdančioji taryba iki 2024 metų birželio pabaigos toliau reinvestuos visas pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Valdančioji taryba ketina nutraukti reinvesticijas pagal SPPP 2024 metų pabaigoje. Ji ir toliau laikysis lankstumo principo reinvestuojant sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmui“ - rašoma ECB pranešime.
Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos ir pagal jas pasiskolintų sumų grąžinimas daro jos pinigų politikos pozicijai.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą. Be to, kovai su nepageidaujama, netvarkinga rinkos raida, galinčia rimtai trikdyti pinigų politikos poveikio perdavimą visose euro zonos šalyse, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė. Tai padėtų Valdančiajai tarybai veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Tačiau, nepaisant per pastaruosius ketvirčius padarytos pažangos, sparčiai augantis darbo užmokestis prisideda prie stipraus vidaus kainų spaudimo, tad infliacija greičiausiai viršys tikslinį lygį ir įsibėgėjus kitiems metams. Palyginti su kovo mėnesio prognozėmis, naujausios Eurosistemos ekspertų parengtos tiek bendrosios, tiek grynosios infliacijos prognozės 2024 ir 2025 metais buvo padidintos. Metinis kainų prieaugis šiais metais ir kitais metais, anot ECB, bus 0,2 procento didesnis nei laukta kovą ir sieks atitinkamai 2,5 bei 2,2 procento. Tuo tarpu metinės bazinės infliacijos atveju lūkesčiai kilstelti atitinkamai 0,2 procento iki 2,8 procento bei 0,1 procento iki 2,2 procento.
Kalbant apie euro zonos ekonomikos augimą, 2024 metų prognozė kilstelta 0,3 procento iki 0,9 procento, o kitų metų sumažinta 0,1 procento iki 1,4 procento. Taip pat dabar laukiama, kad bedarbystė bus mažesnė, t.y. šiais ir kitais metais sieks 6.5 procento, arba 0,2 bei 0,1 procento mažiau nei ankstesnės prognozės.
Spaudos konferencijos metu Europos Centrinio banko vadovė Christine Lagarde dar kartą pakartojo, jog tolesni sprendimai monetarinės politikos srityje priklausys nuo gaunamų naujausių įvairių makroekonominių duomenų, t.y. infliacijos, darbo užmokesčio pokyčių ir kitų.
Ji pabrėžė, jog šiandieninį sprendimą švelninti pinigų politiką, kuris buvo vieningas, išskyrus vieną ECB tarybos narį, lėmė ne tiek patys naujausi duomenys, o visų rodiklių visuma ir tendencijos nuo praėjusių metų rugsėjo, kurie rodo infliacijos mažėjimo procesus. Tuo pačiu buvo pabrėžta, kad tolesnis infliacijos kelias, t.y. jos mažėjimas, anot monetarinės politikos vykdytojų, nebus lygus.
"Ar šiandien judame link laipsniško ribojančios pozicijos pinigų politikos srityje panaikinimo? Aš taip nesakyčiau. Mums reikia tolesnių duomenų analizės, kad patvirtintume, jog vis dar einame dezinfliacijos keliu. Negaliu patvirtinti, kad einame tuo keliu, kuriuo prasidėjo šis procesas. Neaišku, kokiu greičiu judėsime arba kiek užtruks šis procesas" – sakė Christine Lagarde.
Artimiausias ECB atstovų susitikimas monetarinės politikos klausimais numatytas liepos 18 dieną Frankfurte.
Tai buvo pirmas šių trijų skolinimosi išlaidų sumažinimas nuo 2016 metų, kurį lėmė reikšmingas infliacijos sulėtėjimas iki mažiau nei pusės praėjusių metų lygio.
"Atsižvelgdama į naujausią infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos dinamikos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą, Valdančioji taryba pažymi, kad dabar yra atėjęs tinkamas laikas švelninti ribojamąją pinigų politiką. Palūkanų normų lygis nebuvo keistas devynis mėnesius“ - rašoma ECB pranešime.
Pažymima, jog per laikotarpį nuo Valdančiosios tarybos posėdžio 2023 metų rugsėjo mėnesį infliacija sumažėjo daugiau kaip 2,5 procentinio punkto, o infliacijos perspektyva pastebimai pagerėjo. Krito ir bazinė infliacija, o tai tik dar labiau patvirtina, kad kainų spaudimas atslūgo ir visų laikotarpių infliacijos lūkesčiai sumažėjo. Dėl vykdomos pinigų politikos finansavimo sąlygos buvo griežtos. Tai slopino paklausą ir palaikė stabilius infliacijos lūkesčius ir tuo reikšmingai prisidėjo prie infliacijos mažinimo.
Taigi, Europos Centrinio banko bazinė palūkanų norma mažėja iki 4,25 procento, ribinio skolinimosi iki 4,5 procento, o štai už Centriniame banke laikomus komercinių bankų indėlius galios 3,75 procento palūkanų norma. Šios palūkanų normos bus taikomos nuo 2024 metų birželio 12 dienos.
„Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį. Ji palaikys pinigų politikos palūkanų normas pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga, kad pasiektų šį tikslą. Sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės Valdančioji taryba ir toliau priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamaisiais duomenimis. Visų pirma, sprendimus dėl palūkanų normų ji priims įvertinusi infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos raidą ir pinigų politikos poveikio perdavimo mastą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties“ - skelbia euro zonos monetarinės politikos vykdytojai.
Šiandien ECB Valdančioji taryba taip pat patvirtino, kad šių metų antrąjį pusmetį ji kas mėnesį po 7,5 mlrd. eurų mažins Eurosistemos vertybinių popierių, įsigytų pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), portfelį. SPPP portfelio mažinimo tvarka iš esmės atitiks tvarką, taikytą mažinant pagal turto pirkimo programą (TPP) įsigyto turto pozicijas.
„TPP portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui. Valdančioji taryba iki 2024 metų birželio pabaigos toliau reinvestuos visas pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Valdančioji taryba ketina nutraukti reinvesticijas pagal SPPP 2024 metų pabaigoje. Ji ir toliau laikysis lankstumo principo reinvestuojant sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmui“ - rašoma ECB pranešime.
Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos ir pagal jas pasiskolintų sumų grąžinimas daro jos pinigų politikos pozicijai.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą. Be to, kovai su nepageidaujama, netvarkinga rinkos raida, galinčia rimtai trikdyti pinigų politikos poveikio perdavimą visose euro zonos šalyse, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė. Tai padėtų Valdančiajai tarybai veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Tačiau, nepaisant per pastaruosius ketvirčius padarytos pažangos, sparčiai augantis darbo užmokestis prisideda prie stipraus vidaus kainų spaudimo, tad infliacija greičiausiai viršys tikslinį lygį ir įsibėgėjus kitiems metams. Palyginti su kovo mėnesio prognozėmis, naujausios Eurosistemos ekspertų parengtos tiek bendrosios, tiek grynosios infliacijos prognozės 2024 ir 2025 metais buvo padidintos. Metinis kainų prieaugis šiais metais ir kitais metais, anot ECB, bus 0,2 procento didesnis nei laukta kovą ir sieks atitinkamai 2,5 bei 2,2 procento. Tuo tarpu metinės bazinės infliacijos atveju lūkesčiai kilstelti atitinkamai 0,2 procento iki 2,8 procento bei 0,1 procento iki 2,2 procento.
Kalbant apie euro zonos ekonomikos augimą, 2024 metų prognozė kilstelta 0,3 procento iki 0,9 procento, o kitų metų sumažinta 0,1 procento iki 1,4 procento. Taip pat dabar laukiama, kad bedarbystė bus mažesnė, t.y. šiais ir kitais metais sieks 6.5 procento, arba 0,2 bei 0,1 procento mažiau nei ankstesnės prognozės.
Spaudos konferencijos metu Europos Centrinio banko vadovė Christine Lagarde dar kartą pakartojo, jog tolesni sprendimai monetarinės politikos srityje priklausys nuo gaunamų naujausių įvairių makroekonominių duomenų, t.y. infliacijos, darbo užmokesčio pokyčių ir kitų.
Ji pabrėžė, jog šiandieninį sprendimą švelninti pinigų politiką, kuris buvo vieningas, išskyrus vieną ECB tarybos narį, lėmė ne tiek patys naujausi duomenys, o visų rodiklių visuma ir tendencijos nuo praėjusių metų rugsėjo, kurie rodo infliacijos mažėjimo procesus. Tuo pačiu buvo pabrėžta, kad tolesnis infliacijos kelias, t.y. jos mažėjimas, anot monetarinės politikos vykdytojų, nebus lygus.
"Ar šiandien judame link laipsniško ribojančios pozicijos pinigų politikos srityje panaikinimo? Aš taip nesakyčiau. Mums reikia tolesnių duomenų analizės, kad patvirtintume, jog vis dar einame dezinfliacijos keliu. Negaliu patvirtinti, kad einame tuo keliu, kuriuo prasidėjo šis procesas. Neaišku, kokiu greičiu judėsime arba kiek užtruks šis procesas" – sakė Christine Lagarde.
Artimiausias ECB atstovų susitikimas monetarinės politikos klausimais numatytas liepos 18 dieną Frankfurte.