versija spausdinimui
(2)
Remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, tiek mūsų šalyje, tiek euro zonoje fiksuotas bedarbystės padidėjimas, kai Europos sąjungoje šis rodiklis išliko stabilus.
Birželį lyginant su ankstesniu mėnesiu, Lietuvoje bedarbystė pakilo nuo 7.7 iki 8.2 procento, kai prieš metus siekė 6.4 procento. Bendroje valiutos zonoje šis rodiklis augo nuo 6.4 iki 6.5 procento, kai laukta, jog nekis, kaip ir Europos sąjungoje, kur šis rodiklis sudaro šešis procentus, na o prieš metus šie duomenys buvo analogiški.
Didžiausias nedarbo lygis ir toliau išlieka Ispanijoje (11.5 procento) bei Graikijoje (9.6 procento), o mažiausias - Čekijoje (2.7 procento) ir kaimyninėje Lenkijoje, kur siekia tris procentus.
Kalbant apie jaunimo bedarbystės lygį, tai jis mūsų šalyje per pirmąjį vasaros mėnesį paaugo nuo 15.2 iki 16.3 procento, kai prieš metus siekė 12.3 procento. Tuo tarpu tiek euro zonoje (nuo 14.2 iki 14.1 procento), tiek Europos sąjungoje (nuo 14.5 iki 14.4 procento) šis rodiklis smuktelėjo, o prieš metus siekė atitinkamai 14.2 bei 14.5 procento.
Tarp sąjungos šalių mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe fiksuota birželį Vokietijoje (6.2 procento) bei Slovėnijoje (7.8 procento), o didžiausia - Ispanijoje (25.9 procento) ir Švedijoje (23.9 procento).
Birželį lyginant su ankstesniu mėnesiu, Lietuvoje bedarbystė pakilo nuo 7.7 iki 8.2 procento, kai prieš metus siekė 6.4 procento. Bendroje valiutos zonoje šis rodiklis augo nuo 6.4 iki 6.5 procento, kai laukta, jog nekis, kaip ir Europos sąjungoje, kur šis rodiklis sudaro šešis procentus, na o prieš metus šie duomenys buvo analogiški.
Didžiausias nedarbo lygis ir toliau išlieka Ispanijoje (11.5 procento) bei Graikijoje (9.6 procento), o mažiausias - Čekijoje (2.7 procento) ir kaimyninėje Lenkijoje, kur siekia tris procentus.
Tarp sąjungos šalių mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe fiksuota birželį Vokietijoje (6.2 procento) bei Slovėnijoje (7.8 procento), o didžiausia - Ispanijoje (25.9 procento) ir Švedijoje (23.9 procento).