versija spausdinimui
(1)
Riksbank palūkanų normą sumažino antrą kartą per šį ciklą, kas atitiko rinkos dalyvių ir analitikų lūkesčius. Prieš tris mėnesius švedai aplenkė vėliau atliktą analogišką Europos Centrinio banko žingsnį.
Švedijos Centrinis bankas nusprendė antrą kartą iš eilės mažinti palūkanų normas 25 baziniais punktais iki 3,5 procento. Be to, Švedijos pinigų institucija atvirai paskelbė apie kitus du ar tris palūkanų mažinimus 2024 metais. Gegužės mėnesį buvo kalbama tik apie du sumažinimus per antrąjį pusmetį (vienas iš jų ką tik įvyko).
„Infliacija stabilizuojasi pagal tikslinį lygį, o ekonominis aktyvumas silpnas. Jeigu infliacijos perspektyvos išliks tokios pačios, šiais metais pinigų politikos palūkanų norma gali būti mažinama du ar tris kartus, o tai yra šiek tiek spartesnis tempas nei skelbtas birželį“ – skaitome rugpjūčio mėnesio Švedijos pinigų institucijų pranešime. Riksbank, įkurtas 1668 metais, yra seniausias centrinis bankas pasaulyje.
Gegužės mėnesį Švedijos Centrinis bankas tapo antruoju išsivysčiusios šalies centriniu banku (po Šveicarijos SNB), nusprendusiu pradėti palūkanų normų mažinimo ciklą. Švedai taip aplenkė panašų Europos Centrinio banko žingsnį, kuris sumažino 25 baziniais punktais birželį. Anksčiau, nuo 2023 metų rugsėjo mėnesio, Riksbank palūkanų norma buvo 4 procentai, arba didžiausia nuo 2008 metų.
Tokiu būdu seniausias pasaulyje Centrinis bankas kovojo su didžiausia kainų infliacija per 30 metų. 2022 metų gruodį ji pasiekė net 12,3 procento, o tai buvo aukščiausia vertė nuo 1991 metų. Birželio ir liepos mėnesiais metinis Švedijos vartotojų kainų indekso augimo tempas sumažėjo iki 2,6 procento, o tai vis dar viršija Riksbank dviejų procentų tikslą.
2015 – 2019 metais švedai naudojo neigiamas palūkanų normas, tačiau 2019 metų pabaigoje jas padidino iki nulio. Į teigiamų palūkanų zoną jie pateko tik 2022 metų balandžio mėnesį, kai prasidėjo monetarinės politikos griežtinimo ciklas.
Švedijos Centrinis bankas nusprendė antrą kartą iš eilės mažinti palūkanų normas 25 baziniais punktais iki 3,5 procento. Be to, Švedijos pinigų institucija atvirai paskelbė apie kitus du ar tris palūkanų mažinimus 2024 metais. Gegužės mėnesį buvo kalbama tik apie du sumažinimus per antrąjį pusmetį (vienas iš jų ką tik įvyko).
„Infliacija stabilizuojasi pagal tikslinį lygį, o ekonominis aktyvumas silpnas. Jeigu infliacijos perspektyvos išliks tokios pačios, šiais metais pinigų politikos palūkanų norma gali būti mažinama du ar tris kartus, o tai yra šiek tiek spartesnis tempas nei skelbtas birželį“ – skaitome rugpjūčio mėnesio Švedijos pinigų institucijų pranešime. Riksbank, įkurtas 1668 metais, yra seniausias centrinis bankas pasaulyje.
Gegužės mėnesį Švedijos Centrinis bankas tapo antruoju išsivysčiusios šalies centriniu banku (po Šveicarijos SNB), nusprendusiu pradėti palūkanų normų mažinimo ciklą. Švedai taip aplenkė panašų Europos Centrinio banko žingsnį, kuris sumažino 25 baziniais punktais birželį. Anksčiau, nuo 2023 metų rugsėjo mėnesio, Riksbank palūkanų norma buvo 4 procentai, arba didžiausia nuo 2008 metų.
Tokiu būdu seniausias pasaulyje Centrinis bankas kovojo su didžiausia kainų infliacija per 30 metų. 2022 metų gruodį ji pasiekė net 12,3 procento, o tai buvo aukščiausia vertė nuo 1991 metų. Birželio ir liepos mėnesiais metinis Švedijos vartotojų kainų indekso augimo tempas sumažėjo iki 2,6 procento, o tai vis dar viršija Riksbank dviejų procentų tikslą.
2015 – 2019 metais švedai naudojo neigiamas palūkanų normas, tačiau 2019 metų pabaigoje jas padidino iki nulio. Į teigiamų palūkanų zoną jie pateko tik 2022 metų balandžio mėnesį, kai prasidėjo monetarinės politikos griežtinimo ciklas.