Per aštuntą šių metų mėnesį, palyginus su liepa, metinis kainų prieaugis bendroje valiutos zonoje prislopo nuo 2.6 iki 2.2 procento, kas atitiko lūkesčius, ir buvo mažiausias nuo pat 2021 metų liepos. Prieš metus šis rodiklis dar siekė 5.2 procento.
Lietuvoje metinė infliacija rugpjūtį krito nuo 1.1 iki 0.7 procento, o praėjusių metų tą patį mėnesį sudarė 6.4 procento.
Euro zonoje per metus labiausiai pakilo paslaugų kainos, t.y. 4.2 procento, kai liepą prieaugis siekė keturis procentus, o prieš metus - 5.5 procento. Metinis maisto, alkoholio ir tabako kainų prieaugis padidėjo nuo 2.3 iki 2.4 procento (prieš metus - 9.7 procento). Su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių metinis kainų augimas per rugpjūtį prislopo nuo 0.7 iki 0.4 procento (prieš metus - 4.7 procento), tuo tarpu kalbant apie energijos išteklius, jau fiksuota, kad per metus jie pigo trimis procentais (praėjusių metų rugpjūtį - 3.3 procento), kai liepą dar buvo 1.2 procento metinis jų kainų prieaugis.
Bazinė metinė infliacija, t.y. atmetus energijos išteklių bei maisto, tabako ir alkoholio kainų pokyčių poveikį, per rugpjūtį smuktelėjo nuo 2.9 iki 2.8 procento, kas atitiko prognozių vidurkį, o prieš metus siekė 5.3 procento.
Tarp zonos šalių didžiausia metinė infliacija rugpjūtį fiksuota Belgijoje (4.5 procento) ir Estijoje (3.4 procento), o mažiausia ji buvo mūsų šalyje bei kaimyninėje Latvijoje (0.9 procento).
Per patį aštuntąjį šių metų mėnesį vartotojų kainų indeksas Lietuvoje krito 0.5 procento, arba labiausiai kaip ir Suomijoje tarp visų bendros valiutos valstybių. Euro zonoje šis rodiklis pakilo 0.2 procento, o bazinis - 0.3 procento.
Per minimą mėnesį kainos labiausiai paaugo Belgijoje (1.6 procento) ir Liuksemburge, kur augo vienu procentu. Bendroje valiutos zonoje energijos ištekliai rugpjūtį pigo vienu procentu, kai paslaugos brango 0.4 procento, su energijos ištekliais nesusijusios pramonės prekės - 0.3 procento, o maistas, alkoholis ir tabakas - 0.1 procento.