versija spausdinimui
(0)
Eurostat šiandien paviešino naujausius duomenis apie pramonės produkciją. Paaiškėjo, jog ji euro zonoje krito labiau nei laukta bei daugiausiai nuo pat metų pradžios.
Minimas rodiklis bendroje valiutos zonoje susitraukė dviem procentais, arba tiek pat kiek ir Europos sąjungoje, o laukta, kad kris vidutiniškai 1.4 procento. Rugpjūtį fiksuotas augimas, kuris siekė atitinkamai 1.5 bei 1.2 procento. Lietuvoje pramonė rugsėjį susitraukė 0.2 procento, kai dar mėnesį prieš tai augo dviem procentais.
Per pirmąjį rudens mėnesį euro zonoje tarpinių prekių gamyba nepakito, energijos smuko 1.5 procento, kapitalo prekių - 3.8 procento, kai ilgalaikio vartojimo prekių paaugo 0.5 procento, o kasdieninio vartojimo - 1.6 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba smuko 0.1 procento, energijos - 1.6 procento, kapitalo prekių - 3.2 procento, o štai ilgalaikio vartojimo prekių paaugo 0.3 procento, kai kasdieninio vartojimo prekių padidėjo 0.5 procento.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, rugsėjį pramonės produkcija labiausiai susitraukė Airijoje (10.7 procento) bei Danijoje, kur krito penkiais procentais. Tuo tarpu daugiausiai augo Kroatijoje (5.8 procento) ir Portugalijoje (2.7 procento).
Palyginus su praėjusių metų rugsėju, euro zonoje pramonės veiklos apimtys krito 2.8 procento, kai dar mėnesį prieš tai nuosmukis siekė tik 0.1 procento. Europos sąjungoje fiksuotas 2.4 procento susitraukimas (rugpjūtį šis rodiklis augo 0.1 procento), o Lietuvoje prieaugis sumažėjo nuo penkių procentų iki 3.5 procento.
Per metus bendroje valiutos zonoje tarpinių prekių gamyba krito 2.6 procento, kapitalo prekių - 6.4 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.7 procento, tuo tarpu energijos paaugo 1.9 procento, o kasdieninio vartojimo prekių - 4.8 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba smuko 2.5 procento, kapitalo prekių - 5.6 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.5 procento, kai energijos augo 1.4 procento, o kasdieninio vartojimo prekių - 4.5 procento.
Daugiausiai per metus pramonės veiklos apimtys pakilo Danijoje (7.8 procento) bei Belgijoje, kur augo šešiais procentais, o štai labiausiai smuko Airijoje (7.3 procento) ir Liuksemburge (6.3 procento).
Minimas rodiklis bendroje valiutos zonoje susitraukė dviem procentais, arba tiek pat kiek ir Europos sąjungoje, o laukta, kad kris vidutiniškai 1.4 procento. Rugpjūtį fiksuotas augimas, kuris siekė atitinkamai 1.5 bei 1.2 procento. Lietuvoje pramonė rugsėjį susitraukė 0.2 procento, kai dar mėnesį prieš tai augo dviem procentais.
Per pirmąjį rudens mėnesį euro zonoje tarpinių prekių gamyba nepakito, energijos smuko 1.5 procento, kapitalo prekių - 3.8 procento, kai ilgalaikio vartojimo prekių paaugo 0.5 procento, o kasdieninio vartojimo - 1.6 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba smuko 0.1 procento, energijos - 1.6 procento, kapitalo prekių - 3.2 procento, o štai ilgalaikio vartojimo prekių paaugo 0.3 procento, kai kasdieninio vartojimo prekių padidėjo 0.5 procento.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, rugsėjį pramonės produkcija labiausiai susitraukė Airijoje (10.7 procento) bei Danijoje, kur krito penkiais procentais. Tuo tarpu daugiausiai augo Kroatijoje (5.8 procento) ir Portugalijoje (2.7 procento).
Palyginus su praėjusių metų rugsėju, euro zonoje pramonės veiklos apimtys krito 2.8 procento, kai dar mėnesį prieš tai nuosmukis siekė tik 0.1 procento. Europos sąjungoje fiksuotas 2.4 procento susitraukimas (rugpjūtį šis rodiklis augo 0.1 procento), o Lietuvoje prieaugis sumažėjo nuo penkių procentų iki 3.5 procento.
Per metus bendroje valiutos zonoje tarpinių prekių gamyba krito 2.6 procento, kapitalo prekių - 6.4 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.7 procento, tuo tarpu energijos paaugo 1.9 procento, o kasdieninio vartojimo prekių - 4.8 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba smuko 2.5 procento, kapitalo prekių - 5.6 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.5 procento, kai energijos augo 1.4 procento, o kasdieninio vartojimo prekių - 4.5 procento.
Daugiausiai per metus pramonės veiklos apimtys pakilo Danijoje (7.8 procento) bei Belgijoje, kur augo šešiais procentais, o štai labiausiai smuko Airijoje (7.3 procento) ir Liuksemburge (6.3 procento).