versija spausdinimui
(1)
Latvijai nereikės papildomos didesnės finansinės paskolos, kadangi didžiausias Europos sąjungoje ekonomikos nuosmukis šioje šalyje, pastebimai sumažino vidaus paklausą, o tuo pačiu tai padėjo įveikti egzistavusią išorės finansavimo spragą, teigiama Europos komisijos dokumente.
Latvijos einamoji sąskaita per šiuos ir ateinančius metus atneš maždaug 600 mln. eurų teigiamą prieaugį, tai gerokai daugiau nei anksčiau buvo prognozuota.
Europos sąjungos komisija yra pagrindinė 7.5 mlrd. eurų paskolos, dėl kurios buvo susitarta praėjusių metų rudenį, davėja Latvijai. Buvęs didžiausias Europos sąjungoje Baltijos šalies einamosios sąskaitos deficitas per šių metų pirmąjį ketvirtį peraugo į teigiamą rodiklį, po to kai šalies ekonomika susitraukė net aštuoniolika procentų, ir pastebimai smuko vidaus paklausa.
„Atnaujintos prognozės dėl Latvijos einamosios sąskaitos rodo, kad šaliai neprireiks papildomos paskolos. Pagrindinė priežastis, kodėl Latvijai nereiks papildomos paskolos, tai pastebimai sumažėjęs einamosios sąskaitos deficitas, kuris tuo pačiu sumažino šalies bendrojo finansavimo poreikius“ – teigiama Europos komisijos paruoštame dokumente.
Praėjusių metų rudenį Latvijai suteikta paskola, kuria finansuoja tiek Europos sąjungos komisija, tiek Tarptautinis valiutos fondas, atitinka maždaug 34 procentus šalies bendrojo metinio vidaus produkto. Šalis pradėjo gauti paskolos dalis gruodžio mėnesį, kuomet dar buvo prognozuojama, kad šiais metais Latvijos ekonomika susitrauks vos penkiais procentais, na o dabar tikimasi apie aštuoniolikos procentų šalies bendrojo vidaus produkto kritimo.
Remiantis Europos komisijos parengtomis prognozėmis, kitais metais Latvijos skola lyginant su metiniu šalies bendruoju vidaus produktu ūgtels iki 64 procentų, na o dar kitais metais palypės į viršų dar bent 77 procentais. Latvijos vyriausybė praėjusiais metais buvo priversta gelbėti vieną iš didžiausių šalies bankų Parex Banka, investuodama į jį 140.75 mln. latų, bei suorganizuodama dar papildomai šiam bankui subordinuotą paskolą.
Latvijos parlamentas praėjusį mėnesį pritarė šalies biudžeto išlaidų mažinimui 500 mln. latų, kad galėtų gauti eilinę 1.2 mlrd. eurų vertės paskolą iš Europos sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo. Europos sąjungos komisija pažadėjo, kad minima pinigų suma bus išmokėta iki šio mėnesio pabaigos. Visą tai sustiprino pasitikėjimą šalies ekonomikos stabilumu.
Šalies valdžia per ateinančius du metus turės sumažinti kasmet dar bent po 500 mln. latų šalies biudžeto išlaidas, kad 2012 metais šalies biudžeto deficitas lyginant su bendruoju vidaus produktu sumažėtų iki Europos sąjungos reikalaujamų trijų procentų norint įsivesti eurą.
Draudimo kaštai susiję su galimu penkių metų trukmės, dešimties milijonų dolerių vertės Latvijos paskolos negražinimu, smuko 680,000 eurų palyginus su prieš tai buvusia 740,000 eurų verte. Nepaisant šio kritimo, Latvijos kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai vis dar išlieka brangiausi bei tuo pačiu rizikingiausi po Ukrainos.
Kitais metais Latvijoje planuojama padidinti pajamų mokestį nuo 23 iki 25 procentų, pajamų mokestis savarankiškai dirbantiems turėtų šoktelti nuo 15 taip pat iki 25 procentų. Mokestis už turimą komercinės paskirties nekilnojamą turtą turėtų padidėti iki trijų procentų, taip pat atsirastų mokestis ir už turimą nuosavą nekilnojamą turtą.
Ir toliau bus mažinamos pensijos ir kitos socialinės išmokos, atsižvelgiant ir į tai kas gauna daugiausiai bei kas gauna mažiausiai. Nuo kitų metų Latvijoje taip pat planuojama padidinti išėjimo į pensiją amžių. Šalyje jau pritarta pensijų sumažinimui dešimt procentų, viešojo sektoriaus darbuotojų algų sumažinimui iki dvidešimties procentų, ir dirbančių pensininkų pensijų sumažinimui septyniasdešimt procentų.
Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis taip pat planuoja padidinti nuo 21 iki 23 procentų pridėtinės vertės mokestį, norėdamas padidinti šalies biudžeto pajamas.
Europos komisija prognozuoja, kad šiais metais Latvijos ekonomika susitrauks apie aštuoniolika procentų, kitais metais bendrojo vidaus produkto nuosmukis sumažės iki keturių procentų, tuo tarpu 2011 metais tikimasi nedidelio 1.5 procentų augimo, na o dar kitais metais ekonomikos augimas turėtų paspartėti iki 3.8 procentų.
Šiais metais Latvijoje bedarbystė turėtų sudaryti vidutiniškai 15.8 procentų, na o dar kitais metais ūgtelti iki net 17.4 procentų.
Latvijos einamoji sąskaita per šiuos ir ateinančius metus atneš maždaug 600 mln. eurų teigiamą prieaugį, tai gerokai daugiau nei anksčiau buvo prognozuota.
Europos sąjungos komisija yra pagrindinė 7.5 mlrd. eurų paskolos, dėl kurios buvo susitarta praėjusių metų rudenį, davėja Latvijai. Buvęs didžiausias Europos sąjungoje Baltijos šalies einamosios sąskaitos deficitas per šių metų pirmąjį ketvirtį peraugo į teigiamą rodiklį, po to kai šalies ekonomika susitraukė net aštuoniolika procentų, ir pastebimai smuko vidaus paklausa.
„Atnaujintos prognozės dėl Latvijos einamosios sąskaitos rodo, kad šaliai neprireiks papildomos paskolos. Pagrindinė priežastis, kodėl Latvijai nereiks papildomos paskolos, tai pastebimai sumažėjęs einamosios sąskaitos deficitas, kuris tuo pačiu sumažino šalies bendrojo finansavimo poreikius“ – teigiama Europos komisijos paruoštame dokumente.
Praėjusių metų rudenį Latvijai suteikta paskola, kuria finansuoja tiek Europos sąjungos komisija, tiek Tarptautinis valiutos fondas, atitinka maždaug 34 procentus šalies bendrojo metinio vidaus produkto. Šalis pradėjo gauti paskolos dalis gruodžio mėnesį, kuomet dar buvo prognozuojama, kad šiais metais Latvijos ekonomika susitrauks vos penkiais procentais, na o dabar tikimasi apie aštuoniolikos procentų šalies bendrojo vidaus produkto kritimo.
Remiantis Europos komisijos parengtomis prognozėmis, kitais metais Latvijos skola lyginant su metiniu šalies bendruoju vidaus produktu ūgtels iki 64 procentų, na o dar kitais metais palypės į viršų dar bent 77 procentais. Latvijos vyriausybė praėjusiais metais buvo priversta gelbėti vieną iš didžiausių šalies bankų Parex Banka, investuodama į jį 140.75 mln. latų, bei suorganizuodama dar papildomai šiam bankui subordinuotą paskolą.
Latvijos parlamentas praėjusį mėnesį pritarė šalies biudžeto išlaidų mažinimui 500 mln. latų, kad galėtų gauti eilinę 1.2 mlrd. eurų vertės paskolą iš Europos sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo. Europos sąjungos komisija pažadėjo, kad minima pinigų suma bus išmokėta iki šio mėnesio pabaigos. Visą tai sustiprino pasitikėjimą šalies ekonomikos stabilumu.
Šalies valdžia per ateinančius du metus turės sumažinti kasmet dar bent po 500 mln. latų šalies biudžeto išlaidas, kad 2012 metais šalies biudžeto deficitas lyginant su bendruoju vidaus produktu sumažėtų iki Europos sąjungos reikalaujamų trijų procentų norint įsivesti eurą.
Draudimo kaštai susiję su galimu penkių metų trukmės, dešimties milijonų dolerių vertės Latvijos paskolos negražinimu, smuko 680,000 eurų palyginus su prieš tai buvusia 740,000 eurų verte. Nepaisant šio kritimo, Latvijos kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai vis dar išlieka brangiausi bei tuo pačiu rizikingiausi po Ukrainos.
Kitais metais Latvijoje planuojama padidinti pajamų mokestį nuo 23 iki 25 procentų, pajamų mokestis savarankiškai dirbantiems turėtų šoktelti nuo 15 taip pat iki 25 procentų. Mokestis už turimą komercinės paskirties nekilnojamą turtą turėtų padidėti iki trijų procentų, taip pat atsirastų mokestis ir už turimą nuosavą nekilnojamą turtą.
Ir toliau bus mažinamos pensijos ir kitos socialinės išmokos, atsižvelgiant ir į tai kas gauna daugiausiai bei kas gauna mažiausiai. Nuo kitų metų Latvijoje taip pat planuojama padidinti išėjimo į pensiją amžių. Šalyje jau pritarta pensijų sumažinimui dešimt procentų, viešojo sektoriaus darbuotojų algų sumažinimui iki dvidešimties procentų, ir dirbančių pensininkų pensijų sumažinimui septyniasdešimt procentų.
Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis taip pat planuoja padidinti nuo 21 iki 23 procentų pridėtinės vertės mokestį, norėdamas padidinti šalies biudžeto pajamas.
Europos komisija prognozuoja, kad šiais metais Latvijos ekonomika susitrauks apie aštuoniolika procentų, kitais metais bendrojo vidaus produkto nuosmukis sumažės iki keturių procentų, tuo tarpu 2011 metais tikimasi nedidelio 1.5 procentų augimo, na o dar kitais metais ekonomikos augimas turėtų paspartėti iki 3.8 procentų.
Šiais metais Latvijoje bedarbystė turėtų sudaryti vidutiniškai 15.8 procentų, na o dar kitais metais ūgtelti iki net 17.4 procentų.
