versija spausdinimui
(4)
Investicinis fondas – kas tai ?
Investicinis fondas (i.f.) tai ne kas kitas kaip akcijų ir/ar obligacijų rinkinys. Investicinio fondo idėja yra paprasta: daug žmonių sudeda savo pinigus į fondą, kuris investuoja į įvairius vertybinius popierius. Kiekvienam investuotojui tenka proporcinga investicinio fondo uždarbio dalis – pajamos (dividendai ar palūkanos), gautos iš vertybinių popierių; taip pat ir finansinė nauda ar nuostolis, patirtas pardavus investicinio fondo turimus vertybinius popierius.
Investicinio fondo privalumai
Profesionalus valdymas. Svarbus fondo privalumas (bent jau teorinis) yra tai, kad jūsų lėšas valdo profesionalūs fondo valdytojai. Investuotojai perka fondo vienetus dėl to, kad jie neturi laiko ir/ar patirties valdant savo pačių portfelius. Investicinis fondas ganėtinai nebrangus kelias smulkiam investuotojui gauti pilnavertį investicijų valdymą ir kontrolę.
Diversifikacija. Perkant fondo vienetus investicijų rizika yra mažesnė nei perkant konkrečias akcijas ar obligacijas. Diversifikavimo idėja paprasta – investuoti į didelį skaičių akcijų norint išskaidyti atskirų investicijų riziką. Tačiau didelė diversifikacija kartu su rizika sumažina ir galima investicijų pelningumą.
Likvidumas. Investicinio fondo vienetus galima parduoti bet kuriuo metu, prieš tai pateikus prašymą valdytojui. Tuo tarpu investavus tik į akcijas, norint jas parduoti ir esant mažai paklausai, gali tekti jas pardavinėti žemesne kaina , taip patiriant nuostolius.
Paprastumas. Pirki investicinį fondą labai paprasta. Beveik visi bankai ir finansų maklerio įmonės platina ne tik savo valdomus, bet ir kitų valdytojų investicinių fondų vienetus. Minimali investavimo suma dažnai irgi nėra dindelė.
Ekonominis privalumas. Lengviausias būdas suprasti ekonominį privalumą – galvoti apie apyvartos nuolaidas: daugelyje parduotuvių, kuo daugiau perki, tuo pigesnis produktas tampa. Tas pats ir su investiciniu fondu. Kuo daugiau akcijų iškarto perkama tuo pigiau jos atsieina.
Investicinio Fondo trūkumai
Profesionalus valdymas – nors vieniems tai privalumas, bet kitiems gali būti ir trūkumu. Daugelis patyrusių investuotojų diskutuoja, kuo taip vadinami profesionalūs fondo valdytojai geresni už juos pačius. Net jeigu fondas patiria nuostolius, fondo valdyba gauna savo pelno dalį.
Diversifikacija – galimas daiktas fondas per daug diversifikuotas. Dėl to, kad fondas turi mažas dalis daugelyje kompanijų, didelis pelnas iš vienos jų, bendros grąžos perdaug nepakeis.
Gryni pinigai – kaip žinia į fondą lėšas įneša daugybė žmonių, taigi kiekviena diena pinigai yra įnešami ir išimami. Norint palaikyti likvidumą, fondas turi turėti nemažą kiekį grynųjų pinigų, kurie nėra investuojami.
Mokesčiai investiciniam fondui
Mokesčiai didžiausia investicinių fondų problema. Mokesčiai "suvalgo" didelę investicijos grąžos dalį, štai kodėl žmonės ryžtasi investuoti patys.
Valdymo mokestis – fondo valdytojo samdymo kaina. Šis mokestis dažniausiai būna nuo 0.5% iki 2% viso fondo turto. Skamba nedaug, tačiau pažvelkime atidžiau. Pamąstykite apie fondą kurio turtas 100mln. 1% tai jau 1mln pelno. Tai yra tiesa, kad fondo valdytojui mokėti būtina, tačiau nemanykite, kad dideli mokesčiai garantuoja puikius rezultatus. Fondo valdytojas uždirbs ir tada kai fondas patirs nuostolių.
Administravimo mokestis – čia įskaičiuojamos būtinos išlaidos (pašto išlaidos, duomenų saugojimas, klientų aptarnavimas ir t.t.)
Sėkmės mokestis – kai kurie fondai ima taip vadinamą „Sėkmės mokestį“. Šis mokestis svyruoja nuo 10% iki 20% nuo bendrojo turto prieaugio. Pabandysiu parodyti kaip veikia šis mokestis. Tarkime vieną dieną fondas (10% sėkmės mokestis) vienam savo vienetui uždirba 1Lt, sėkmės mokestis nuskaičiuoja 10ct nuo prieaugio. Tačiau jeigu kitą dieną fondas patiria 2Lt nuostolį, fondas gražina 20ct.
Apibendrinant visus kasdieninius mokesčius, išlaidos svyruoja nuo 1% iki 5% turto vertės kasmet. Internete yra skelbiamos i.f. vienetų vertės su jau atskaitytais visais mokesčiais.
Ar aukštos kainos vertos to? Jūs gaunate tai už ką mokate? Netiesa. Mokslu įrodyta, kad nėra jokios koreliacijos tarp aukštų mokesčių ir aukštos investicijų grąžos. Tai yra faktas.
Platinimo/Išpirkimo mokestis – tai mokestis skirtas kompensuoti platintojų ar tarpininkų išlaidas.
Platinimo mokestis – tai paprastas mokestis, jūs sumokate šį vienkartinį mokestį, kai įsigyjate investicinio fondų vienetus. Jeigu investuojate 1000lt į i.f. su 2% platinimo mokesčiu, jūs turėsite sumokėti 20lt., o likusi suma bus investuota į fondą.
Išpirkimo mokestis – dažniausiai taikomas tam, kad investuotojai investuotų ilgesniam laikotarpiui. Einant laikui šis mokestis mažėja, o vėliau ir išvis išnyksta.
Parduodamas be antkainio – tai tokie fondai kurie netaiko platino/išpirkimo mokesčio. Tokio tipo Lietuvoje registruotų fondų kolkas nėra.
Neapsigauk rinkdamasis investicinį fondą !
Jūs tikriausiai pastebėjote, kad kai kurie fondai nurodo savo didelę vienų metų grąžą, tačiau 3 ar 5 metų vidurkis smarkiai sumažėjęs. Kodėl?
Panagrinėkime pavyzdį:
1metų grąža – 53% ; 3 metų - 20% ; 5metų - 11%
Paskutiniais metais fondas uždirbo išties gražią grąžą, bet per paskutinius trejus metus vidutinis metinis prieauglis buvo 20%. Kiek fondas uždirbo antrus, trečius metus, kad vidurkis nukrito iki 20%. Paprasta matematika parodo, kad fondas per tuos du metus fondas uždirbo apie 3.5% kasmet : 20% = (53% +3.5% + 3.5%)/3. Vien dėl to, kad čia paprasčiausias vidurkis, gali būti, kad per kažkuriuos metus fondas patyrė nuostolį.
Pažvelgus į penkerių metų grąžą matome, kad vidurkis dar labiau pakrito. Paskaičiuokime, kiek i.f. uždirbo ketvirtus ir penktus metus. Pirmi metai 53%, antri ir treti po 3.5%. Taigi 11% = (53% + 3.5% + 3.5% -2.5% - 2.5%) dabar i.f. grąža nebeatrodo tokia įspūdinga.
Šis paprastas skaičiavimas tik parodo, kad negalima žiūrėti į vienerių metų grąžą. Ir reiktų prisiminti svarbią taisyklę: „Praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų.“
Fondų tipai
Nesvarbu koks investuotojas jūs esate, jūs tikrai atrasite fondą kuris tiktų jums. Reikėtų suprasti, kad skirtingi fondai sukuria skirtingą riziką ir grąžą. Nors kai kurie fondai yra mažiau rizikingi už kitus, visi turi rizikos laipsnį – nėra įmanoma taip diversifikuoti, kad rizika pranyktų. Taip yra su visoms investicijoms.
Pinigų rinkos fondai. Pinigų rinkos fondai dažniausiai susideda pagrindine iš trumpalaikių iždo vekselių. Tai yra saugi vieta pinigų investavimui. Jūs negausite aukštos grąžos, bet ir nereikės rūpintis, kad galite prarasti pradinę investuotą sumą.
Obligacijų fondai – dažniausiai investuojama į vyriausybės ir bendrovių skolos vertybinius popierius. Obligacijų fondai uždirba iš obligacijų vertės padidėjimo ir mokamų palūkanų.
Akcijų fondai. Fondai kurie į akcijas investuoja didžiausią savo turto dalį. Pagrindinis investavimo tikslas ilgalaikis kapitalo prieaugis su šiek tiek papildomų pajamų (dividendai). Fondai skiriasi, pagal savo turto dydį, investavimo strategiją, investavimo regioną.
Mišrūs fondai – tokių fondų tikslas teikti saugumo, pajamų ir kapitalo prieaugio mišinį.
Mišrūs fondai investuoja ir į obligacijas ir į akcijas. Dažniausia šios dalys būna apibrėžtos fondo taisyklėse, pvz. 60% akcijų ir 40% obligacijų.
Fondų fondai – investuoja į kitus fondus. Labai diversifikuoti, kas sumažina rizika ir galimą grąžą.
Indeksų fondai – šios rūšies fondai atspindi indekso pokyčius. Fondo mokesčiai paprastai būna mažesni, nes jie nėra aktyviai valdomi. Kaip pavyzdžiui NSEL30 indekso fondas atspindi NSEL30 indeksą.
Rizikos draudimo („hedge“) fondai – rizikingi fondai siūlantys aukštą investicijos grąžą, bet taip pat ir aukštą rizikos laipsnį. Šie fondai gali naudoti skolintas lėtas. Pelnui gauti naudoja tiek aktyvų padidėjimą, tiek sumažėjimą, gali uždirbti ir „meškos“ rinkoje, gali naudoti finansinį svertą ir kitus finansinius instrumentus.
Nekilnojamojo turto fondai – investuoja į nekilnojamąjį turtą arba į ipotekos vertybinius popierius, užtikrintus nekilnojamuoju turtu.
Specializuoti fondai – tai fondai, investuojantys tik konkrečiame regione , tik į konkretų ūkio sektorių arba turintys kitus specifinius apribotimus.
Fondai taip pat skirstomi į atviro/uždaro tipo investicinius fondus.
Atviro tipo investiciniai fondai
Veiklos terminas nenustatytas.
Valdymo įmonė privalo išpirkti fondo vienetus pagal pirmą investuotojo pareikalavimą.
Pirkimo ir išpirkimo kainos skirtingos (priklauso nuo mokesčių).
Aktyvų vertė = grynųjų aktyvų vertė, padalinta iš visų išleistų vienetų kiekio.
Uždaro tipo investiciniai fondai
Fondo veiklos terminas yra nustatytas.
Terminui pasibaigus, fondo aktyvai parduodami, o gauti pinigai išdalinami tarp fondo dalininkų.
Fondo veiklai nepasibaigus, valdymo įmonė neprivalo išpirkti aktyvų
Likvidumui padidinti uždarų fondų vienetais gali būti prekiaujama biržoje.
Apibendrinimas
Investuotojų pajamos susidaro augant fondo aktyvų vertei bei iš gautų palūkanų ir dividendų. Visos fondo pajamos dalinamos tarp fondo dalyvių proporcingai jų turimai fondo daliai.
Fondo privalumai: profesionalus valdymas, diversifikacija, ekonominė nauda, paprastumas ir likvidumas.
Fondo trūkumai: dideli mokesčiai, perdaug diversifikuota, dideli mokesčiai negarantuoja didelės grąžos.
Yra daugybė fondų rūšių. Jūs galite juos skirstyti pagal turtą klasę, investavimo strategija, regioną, t.t.
Fondai turi įvairių mokesčių.
Fondus nesunku pirkti ir parduoti. Jūs galite juos pirkti tiesiai iš valdymo įmonės arba per trečiąjį asmenį- tarpininką.
Sėkmės,
Justas Šaltinis, (siMS)
Investicinis fondas (i.f.) tai ne kas kitas kaip akcijų ir/ar obligacijų rinkinys. Investicinio fondo idėja yra paprasta: daug žmonių sudeda savo pinigus į fondą, kuris investuoja į įvairius vertybinius popierius. Kiekvienam investuotojui tenka proporcinga investicinio fondo uždarbio dalis – pajamos (dividendai ar palūkanos), gautos iš vertybinių popierių; taip pat ir finansinė nauda ar nuostolis, patirtas pardavus investicinio fondo turimus vertybinius popierius.
Investicinio fondo privalumai
Profesionalus valdymas. Svarbus fondo privalumas (bent jau teorinis) yra tai, kad jūsų lėšas valdo profesionalūs fondo valdytojai. Investuotojai perka fondo vienetus dėl to, kad jie neturi laiko ir/ar patirties valdant savo pačių portfelius. Investicinis fondas ganėtinai nebrangus kelias smulkiam investuotojui gauti pilnavertį investicijų valdymą ir kontrolę.
Diversifikacija. Perkant fondo vienetus investicijų rizika yra mažesnė nei perkant konkrečias akcijas ar obligacijas. Diversifikavimo idėja paprasta – investuoti į didelį skaičių akcijų norint išskaidyti atskirų investicijų riziką. Tačiau didelė diversifikacija kartu su rizika sumažina ir galima investicijų pelningumą.
Likvidumas. Investicinio fondo vienetus galima parduoti bet kuriuo metu, prieš tai pateikus prašymą valdytojui. Tuo tarpu investavus tik į akcijas, norint jas parduoti ir esant mažai paklausai, gali tekti jas pardavinėti žemesne kaina , taip patiriant nuostolius.
Paprastumas. Pirki investicinį fondą labai paprasta. Beveik visi bankai ir finansų maklerio įmonės platina ne tik savo valdomus, bet ir kitų valdytojų investicinių fondų vienetus. Minimali investavimo suma dažnai irgi nėra dindelė.
Ekonominis privalumas. Lengviausias būdas suprasti ekonominį privalumą – galvoti apie apyvartos nuolaidas: daugelyje parduotuvių, kuo daugiau perki, tuo pigesnis produktas tampa. Tas pats ir su investiciniu fondu. Kuo daugiau akcijų iškarto perkama tuo pigiau jos atsieina.
Investicinio Fondo trūkumai
Profesionalus valdymas – nors vieniems tai privalumas, bet kitiems gali būti ir trūkumu. Daugelis patyrusių investuotojų diskutuoja, kuo taip vadinami profesionalūs fondo valdytojai geresni už juos pačius. Net jeigu fondas patiria nuostolius, fondo valdyba gauna savo pelno dalį.
Diversifikacija – galimas daiktas fondas per daug diversifikuotas. Dėl to, kad fondas turi mažas dalis daugelyje kompanijų, didelis pelnas iš vienos jų, bendros grąžos perdaug nepakeis.
Gryni pinigai – kaip žinia į fondą lėšas įneša daugybė žmonių, taigi kiekviena diena pinigai yra įnešami ir išimami. Norint palaikyti likvidumą, fondas turi turėti nemažą kiekį grynųjų pinigų, kurie nėra investuojami.
Mokesčiai investiciniam fondui
Mokesčiai didžiausia investicinių fondų problema. Mokesčiai "suvalgo" didelę investicijos grąžos dalį, štai kodėl žmonės ryžtasi investuoti patys.
Valdymo mokestis – fondo valdytojo samdymo kaina. Šis mokestis dažniausiai būna nuo 0.5% iki 2% viso fondo turto. Skamba nedaug, tačiau pažvelkime atidžiau. Pamąstykite apie fondą kurio turtas 100mln. 1% tai jau 1mln pelno. Tai yra tiesa, kad fondo valdytojui mokėti būtina, tačiau nemanykite, kad dideli mokesčiai garantuoja puikius rezultatus. Fondo valdytojas uždirbs ir tada kai fondas patirs nuostolių.
Administravimo mokestis – čia įskaičiuojamos būtinos išlaidos (pašto išlaidos, duomenų saugojimas, klientų aptarnavimas ir t.t.)
Sėkmės mokestis – kai kurie fondai ima taip vadinamą „Sėkmės mokestį“. Šis mokestis svyruoja nuo 10% iki 20% nuo bendrojo turto prieaugio. Pabandysiu parodyti kaip veikia šis mokestis. Tarkime vieną dieną fondas (10% sėkmės mokestis) vienam savo vienetui uždirba 1Lt, sėkmės mokestis nuskaičiuoja 10ct nuo prieaugio. Tačiau jeigu kitą dieną fondas patiria 2Lt nuostolį, fondas gražina 20ct.
Apibendrinant visus kasdieninius mokesčius, išlaidos svyruoja nuo 1% iki 5% turto vertės kasmet. Internete yra skelbiamos i.f. vienetų vertės su jau atskaitytais visais mokesčiais.
Ar aukštos kainos vertos to? Jūs gaunate tai už ką mokate? Netiesa. Mokslu įrodyta, kad nėra jokios koreliacijos tarp aukštų mokesčių ir aukštos investicijų grąžos. Tai yra faktas.
Platinimo/Išpirkimo mokestis – tai mokestis skirtas kompensuoti platintojų ar tarpininkų išlaidas.
Platinimo mokestis – tai paprastas mokestis, jūs sumokate šį vienkartinį mokestį, kai įsigyjate investicinio fondų vienetus. Jeigu investuojate 1000lt į i.f. su 2% platinimo mokesčiu, jūs turėsite sumokėti 20lt., o likusi suma bus investuota į fondą.
Išpirkimo mokestis – dažniausiai taikomas tam, kad investuotojai investuotų ilgesniam laikotarpiui. Einant laikui šis mokestis mažėja, o vėliau ir išvis išnyksta.
Parduodamas be antkainio – tai tokie fondai kurie netaiko platino/išpirkimo mokesčio. Tokio tipo Lietuvoje registruotų fondų kolkas nėra.
Neapsigauk rinkdamasis investicinį fondą !
Jūs tikriausiai pastebėjote, kad kai kurie fondai nurodo savo didelę vienų metų grąžą, tačiau 3 ar 5 metų vidurkis smarkiai sumažėjęs. Kodėl?
Panagrinėkime pavyzdį:
1metų grąža – 53% ; 3 metų - 20% ; 5metų - 11%
Paskutiniais metais fondas uždirbo išties gražią grąžą, bet per paskutinius trejus metus vidutinis metinis prieauglis buvo 20%. Kiek fondas uždirbo antrus, trečius metus, kad vidurkis nukrito iki 20%. Paprasta matematika parodo, kad fondas per tuos du metus fondas uždirbo apie 3.5% kasmet : 20% = (53% +3.5% + 3.5%)/3. Vien dėl to, kad čia paprasčiausias vidurkis, gali būti, kad per kažkuriuos metus fondas patyrė nuostolį.
Pažvelgus į penkerių metų grąžą matome, kad vidurkis dar labiau pakrito. Paskaičiuokime, kiek i.f. uždirbo ketvirtus ir penktus metus. Pirmi metai 53%, antri ir treti po 3.5%. Taigi 11% = (53% + 3.5% + 3.5% -2.5% - 2.5%) dabar i.f. grąža nebeatrodo tokia įspūdinga.
Šis paprastas skaičiavimas tik parodo, kad negalima žiūrėti į vienerių metų grąžą. Ir reiktų prisiminti svarbią taisyklę: „Praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų.“
Fondų tipai
Nesvarbu koks investuotojas jūs esate, jūs tikrai atrasite fondą kuris tiktų jums. Reikėtų suprasti, kad skirtingi fondai sukuria skirtingą riziką ir grąžą. Nors kai kurie fondai yra mažiau rizikingi už kitus, visi turi rizikos laipsnį – nėra įmanoma taip diversifikuoti, kad rizika pranyktų. Taip yra su visoms investicijoms.
Pinigų rinkos fondai. Pinigų rinkos fondai dažniausiai susideda pagrindine iš trumpalaikių iždo vekselių. Tai yra saugi vieta pinigų investavimui. Jūs negausite aukštos grąžos, bet ir nereikės rūpintis, kad galite prarasti pradinę investuotą sumą.
Obligacijų fondai – dažniausiai investuojama į vyriausybės ir bendrovių skolos vertybinius popierius. Obligacijų fondai uždirba iš obligacijų vertės padidėjimo ir mokamų palūkanų.
Akcijų fondai. Fondai kurie į akcijas investuoja didžiausią savo turto dalį. Pagrindinis investavimo tikslas ilgalaikis kapitalo prieaugis su šiek tiek papildomų pajamų (dividendai). Fondai skiriasi, pagal savo turto dydį, investavimo strategiją, investavimo regioną.
Mišrūs fondai – tokių fondų tikslas teikti saugumo, pajamų ir kapitalo prieaugio mišinį.
Mišrūs fondai investuoja ir į obligacijas ir į akcijas. Dažniausia šios dalys būna apibrėžtos fondo taisyklėse, pvz. 60% akcijų ir 40% obligacijų.
Fondų fondai – investuoja į kitus fondus. Labai diversifikuoti, kas sumažina rizika ir galimą grąžą.
Indeksų fondai – šios rūšies fondai atspindi indekso pokyčius. Fondo mokesčiai paprastai būna mažesni, nes jie nėra aktyviai valdomi. Kaip pavyzdžiui NSEL30 indekso fondas atspindi NSEL30 indeksą.
Rizikos draudimo („hedge“) fondai – rizikingi fondai siūlantys aukštą investicijos grąžą, bet taip pat ir aukštą rizikos laipsnį. Šie fondai gali naudoti skolintas lėtas. Pelnui gauti naudoja tiek aktyvų padidėjimą, tiek sumažėjimą, gali uždirbti ir „meškos“ rinkoje, gali naudoti finansinį svertą ir kitus finansinius instrumentus.
Nekilnojamojo turto fondai – investuoja į nekilnojamąjį turtą arba į ipotekos vertybinius popierius, užtikrintus nekilnojamuoju turtu.
Specializuoti fondai – tai fondai, investuojantys tik konkrečiame regione , tik į konkretų ūkio sektorių arba turintys kitus specifinius apribotimus.
Fondai taip pat skirstomi į atviro/uždaro tipo investicinius fondus.
Atviro tipo investiciniai fondai
Veiklos terminas nenustatytas.
Valdymo įmonė privalo išpirkti fondo vienetus pagal pirmą investuotojo pareikalavimą.
Pirkimo ir išpirkimo kainos skirtingos (priklauso nuo mokesčių).
Aktyvų vertė = grynųjų aktyvų vertė, padalinta iš visų išleistų vienetų kiekio.
Uždaro tipo investiciniai fondai
Fondo veiklos terminas yra nustatytas.
Terminui pasibaigus, fondo aktyvai parduodami, o gauti pinigai išdalinami tarp fondo dalininkų.
Fondo veiklai nepasibaigus, valdymo įmonė neprivalo išpirkti aktyvų
Likvidumui padidinti uždarų fondų vienetais gali būti prekiaujama biržoje.
Apibendrinimas
Investuotojų pajamos susidaro augant fondo aktyvų vertei bei iš gautų palūkanų ir dividendų. Visos fondo pajamos dalinamos tarp fondo dalyvių proporcingai jų turimai fondo daliai.
Fondo privalumai: profesionalus valdymas, diversifikacija, ekonominė nauda, paprastumas ir likvidumas.
Fondo trūkumai: dideli mokesčiai, perdaug diversifikuota, dideli mokesčiai negarantuoja didelės grąžos.
Yra daugybė fondų rūšių. Jūs galite juos skirstyti pagal turtą klasę, investavimo strategija, regioną, t.t.
Fondai turi įvairių mokesčių.
Fondus nesunku pirkti ir parduoti. Jūs galite juos pirkti tiesiai iš valdymo įmonės arba per trečiąjį asmenį- tarpininką.
Sėkmės,
Justas Šaltinis, (siMS)
