Rogers, Soros ar Buffett?

» Straipsniai » Istorija
J.Rogers, G.Soros ir W.Buffett – tai trys ponai, kurie uždirbo milžiniškus pinigus investuodami biržose. Tai milijardieriai, kuriuos daug kas vienija, visų pirma pinigai, tačiau jie naudoja skirtingus investavimo būdus, bei savaip vertina kapital
versija spausdinimui
Autorius: traders.lt Data: 2008-11-26 19:15 Komentarai: (1)
J.Rogers, G.Soros ir W.Buffett – tai trys ponai, kurie uždirbo milžiniškus pinigus investuodami biržose. Tai milijardieriai, kuriuos daug kas vienija, visų pirma pinigai, tačiau jie naudoja skirtingus investavimo būdus, bei savaip vertina kapitalo rinkas.

J.Rogers kartu su kitu labai gerai pasaulyje žinomu investuotoju G.Soros įkūrė „Quantum“ fondą, kuris 1992 metais buvo kaltininkas atakos prieš D.Britanijos nacionalinę valiutą svarą. Šis investuotojas paskutiniu laiku pardavė savo nuosavybę Niujorke ir persikėlė į Singapūrą, teigdamas, kad dvidešimt pirmajame amžiuje pasaulio finansų centru taps Azija. Paskutiniu metu jis aktyviai bei gan arčiai kritikavo JAV iždo sekretoriaus H.Paulsono taip vadinamą finansų sektoriaus gelbėjimo planą ir teigė, kad reikia leisti bankrutuoti bankams bei kitoms kompanijoms kurios susidūrė su didelėmis problemomis, tačiau pačios savo jėgomis jau negali jų išspręsti. Minimas žinomas investuotojas yra savininkas kompanijos „Rogers Holdings“ bei kūrėjas žaliavų indekso „Rogers International Commodities Index“ (RICI). Jis teigia, kad šiuo metu investuoja į avialinijų kompanijų akcijas (kaip žinoma paskutiniu metu įsigijo Vokietijos kompanijos „Lufthansa“ akcijų) bei į bendroves susijusias su vandens tiekimu bei infrastruktūra šioje srityje Indijoje bei Kinijoje. J.Rogers nuomone, šiuo metu itin patraukliai atrodo aukso, naftos bei cukraus kontraktai. Kartais mėgsta sakyti, kad kompanijų akcijos tai praeitis, o ateitis priklauso žaliavoms.

Galima teigti, kad dėl naftos tolimesnio brangimo ilguoju laikotarpiu šis investuotojas yra teisus, nes didėja šios žaliavos paklausa pasaulyje, o naftos gavybos kaštai naujuose telkiniuose yra pastebimai didesni nei senuosiuose. Tačiau naftos kaina nuo šių metų liepos vidurio nukrito daugiau nei dviem trečdaliais, t.y. daugiau nei akcijos vidutiniškai bendrai atpigo Wall Streete. Balandį J.Rogers investavo į Kinijos kompanijų akcijas, teigdamas, kad jos yra labai pigios palyginus su tų kompanijų didelėmis perspektyvomis, tuo tarpu šios šalies biržos Shanghai B-Share indeksas per tą laiką iki dabar nukrito apie 55 procentus.

G.Soros – spekuliantas, kuris nugalėjo Anglijos banką. 1993 metais jo valdomas fondas jam atnešė 1,1 mlrd. dolerių pelno, ir tuo pačiu šis investuotojas tapo pirmuoju amerikiečiu, kurio metinis uždarbis viršijo įspūdingą vieno milijardo dolerių sumą. Kur G.Soros, ten problemos su rinkos priežiūros tarnybomis. Visai neseniai jis aiškinosi JAV kongreso komisijai, apie „hedge“ fondų veiklos ypatybes. Atakos metu prieš D.Britanijos valiutą svarą, buvo kaltinamas, kad pasinaudojo slapta informacija. 1997 metais Malaizijos tuometinis premjeras Mahathir Mohamad apkaltino minimą investuotoją piktybišku siekiu destabilizuoti Tailando, Korėjos, Malaizijos bei Indonezijos valiutas. Šiuo metu G.Soros stengiasi esant galimybei visada pasisakyti apie recesijos trukmę Amerikoje, tad kyla natūralus klausimas, ko siekia šis investuotojas šįkart?

Tais pačiais 1997 metais investavo į Rusišką telekomunikacijų bendrovę „Svyazinvest“, įsigydamas 25 proc. jos akcijų už 1,8 mlrd. dolerių. Na o šias akcijas pardavė 2004 metais Rusijos verslininkui už viso labo 625 mln. dolerių, pavadindamas šią investiciją pačia blogiausia savo gyvenime. Jau kitų metų pradžioje „Svyazinvest“ kompanijos akcijos debiutavo Londono biržoje. Tas debiutas atnešė 1,5 mlrd. dolerių lėšų, tapdamas didžiausiu tuo metu istorijoje Rusijos kompanijos debiutu minimoje biržoje. Šiuo metu pasirodo, kad „Soros Fund“ buvo labai daug investavęs į rugsėjo viduryje bankrutavusį investicinį banką „Lehman Brothers“ ir dėl to žinomą patyrė milžiniškus nuostolius.

W.Buffett – tai legendinis investuotojas, kuris kartu su savo kolega T.Munger, pripažįsta bei praktikuoja tradicinį investavimo į akcijas bei obligacijas būdą. Tai vienas turtingiausiu žmonių pasaulyje, kurio kapitalas artėja prie 60 mlrd. dolerių. Jis naudoja tai vadinamą koncentruotą investavimo strategiją, daug akcijų kelėtoje kompanijų. Renkasi tas, kurios ne tik gali greitai augti, tačiau taip pat yra finansiškai stabilios, turi gerą bei išmanančią savo darbą vadovybę ir gali mokėti pakankamai didelius dividendus. Priešingai nei jo kolega G.Soros, W.Buffett niekada neturėjo problemų su finansų rinkų priežiūros institucijomis. 2006 metais jo valdoma kompanija „Berkshire Hathaway“ sukaupė apie 40 mlrd. dolerių lėšų ir ramiai laukė euforijos pasibaigimo bei didelio nuosmukio rinkose. Ir kaip pasirodo, pagaliau sulaukė.

W.Buffett ir jo kompanija vėl atsidūrė dėmesio centre, kai šių metų spalio mėnesį įsigijo privilegijuotas „Goldman Sachs“ banko akcijas už 5 mlrd. dolerių, su galimybę ateityje papildomai įsigyti šio banko akcijų už iš anksto nustatytą kainą. Įsigydamas šio banko akcijų investuotojas užsitikrino, kad gaus 10 proc. dividendus, jei tokie bus mokami. Taip pat minimo investuotojo fondas įsigijo ir „Goldman Sachs“ dešimties metų trukmės obligacijas, su 8 proc. metinę palūkanų norma. Tą patį spalio mėnesį buvo nupirkta už 3 mlrd. dolerių „General Electric“ koncerno akcijų.

W.Buffett investicijos arba jų planai ir veiksmai rinkoje būna dažnai paslaptis, ir rinkos apie viską sužino tik tam įvykus. Kaip pasirodo, šių metų vasarą „Berkshire Hathaway“ fondas labai aktyviai pardavinėjo turėtas savo kompanijos akcijas. Pavyzdžiui per liepos – rugpjūčio mėnesius minėtas fondas sumažino savo turėtą „Bank of America“ akcijų paketą nuo 9,1 mln. iki 5 mln. vienetų, t.y. beveik perpus. Aktyviai buvo išparduodamos ir „Home Depot“, „Lowe“, „Wellpoint“, „Carmax“ bei „UnitedHealth Group“ kompanijų akcijas.

Investuotojo valdomas fondas ne tik pardavinėjo, tačiau ir padidino kai kurių kitų valdomų kompanijų paketus. „NRG Energy INC“ kompanijos akcijų kiekis buvo padidintas nuo 3,2 iki 5 mln. vienetų, „Eaton“ bendrovės akcijų taip pat buvo įsigyta papildomai. „Bancorp“ akcijų dalis buvo padidinta 4 mln. vienetų iki 72,9 milijonų. Tačiau didžiausia sensacija tapo W.Buffett kompanijos pirkimas naftos sektoriaus atstovės „ConocoPhillips“ akcijų. Nuo kovo mėnesio minimos bendrovės valdomas akcijų paketas buvo padidintas nuo 17,5 iki 84 mln. vienetų.

Jo turimos kompanijos taip pat šiuo išpardavimu laikotarpiu pigo, tačiau visos dirba pelningai bei moka solidžius dividendus. Kaip pasirodo, „ConocoPhillips“ kompanija šių metų antrajame bei trečiajame ketvirčiuose pasiekė rekordinius veiklos rezultatus, ir tikėtina išmokės nemažus dividendus. Matosi, kad jo valdoma įmonė paskutiniu metu pastebimai perskirstė savo valdoma portfelį.

Šie trys paminėti gerai pasaulyje žinomi investuotojai taip pat laiks nuo laiko padaro klaidų bei patiria nuostolių, tačiau jie mėgsta pardavinėti kuomet rinkose vyrauja euforija, bei ramiai laukia, kuomet rinkose įsivyraus negatyvios nuotaikos, bei prasidės paniški išsipardavimai. Jie turi skirtingas investavimo strategijas bei tikslus, tačiau pagal tai ką jie dabar kalbą bei daro, matome, kad investuoja į energiją bei vandenį. Labiausiai tai būdinga J.Rogers bei W.Buffett. Laikas parodys, ar jie daro teisingai, tačiau jų sukauptas kapitalas rodo, kad jie žymiai daugiau kartų būna teisūs nei klysta.
 
1.   Parašė lorpak   2008-11-28 17:37  

Investicija į vandenį... Kaip toliaregiška! Nenuostabu , kad yra "kiečiausi" investuotojai.
Kam rūpės nafta, kai nebus vandens. Ateityje karai jei vyks , tai dėl vandens.