versija spausdinimui
(0)
Pristatome Jums Lenkijos verslo dienraščio „Puls Biznesu“ straipsnį, kuriame „Open Finance“ analitikas Bernardas Waszczykas atsako į pastaruoju metu aktualiausius klausimus apie fondus. Manome, kad tai turėtų būti įdomi ir reikalinga informacija tiek turintiems fondų vienetų, tiek galbūt planuojantiems artimiausiu metu investuoti į fondus. Ar fondas gali prarasti viską?, Ar tai geras momentas investuoti į fondus? – tokio tipo klausimai tampa vis labiau aktualūs daugeliui žmonių.
• Maždaug prieš metus investavau į akcijų fondą, per tą laiką jau praradau pusę lėšų, ką daryti?, parduoti ar laukti?, kiek fondams prireiks laiko, kad jie atidirbtų nuostolius?
Investuodami į fondus daugiau mažiau nei prieš metus, ko gero nusipirkote fondų vienetų aukščiausiame jų vertės taške, kuomet rinkos dar buvo pakilimo stadijoje. Apie tai galime spręsti pažvelgę į jau istorinius duomenis. Nuo to laiko, daugelio šalių akcijų biržų indeksai nukrito keturiasdešimt ar netgi daugiau procentų ir daugelio analitikų nuomone, kritimai jau pasiekė savo „dugnus“ arba yra netoli jų bei turėtų baigtis. Kadangi pirkimas esant „viršūnėje“ bei pardavimas „dugne“ nėra protingas investavimo bei kartu nelogiškas žingsnis, tai atrodytų, kad šiuo metu atsiėmimas pinigų iš fondo būtų klaidingas ir ko gero pavėluotas sprendimas.
Faktas yra tai, kad kuo daugiau žmonių mano, kad biržos pasiekė „dugnus“, tuo daugiau yra tikimybės, kad būtent taip ir yra. Tačiau žinoma, garantijos nėra jokios, nes gali atsitikti ir taip, kad kainos ir dar nukris. Sprendimas, kaip elgtis tokioje situacijoje, priklauso visų pirma nuo pasirinkto investavimo laikotarpio. Šiuo metu atrodo, kad rimtesnio atsigavimo rinkose dar teks palaukti, galbūt net metus ar ilgiau, tad nuostolių atidirbimui ko gero prireiks kelių metų.
Jei pasirinktas investavimo laikotarpis yra žymiai trumpesnis nei minimas, ir esate suplanavę artimiausiu metu investuotus pinigus kažkur panaudoti, tai lieka du variantai. Pirmasis, jeigu yra galimybė, reikalingus pinigus gaukite iš kažkur kitur, tarkim pasiėmę kreditą, tikėdamiesi, kad investicija atpirks su laiku ir dėl pasiimto kredito partiriamas papildomas išlaidas. Antrasis variantas, galima susitaikyti su nuostoliais ir atsiimti pinigus iš fondo. Pirmuoju atveju reikia paskaičiuoti, kokie turėtų būti pelnai iš investicijos, kad kompensuotų paimto kredito kaštus. Tačiau jeigu vis dėl to nusprendėte atsiimti pinigus iš fondo, verta tai daryti laipsniškai, o ne viską iš kart, tuo būdu galėsite būti tikri, kad nuostolius fiksavote ne pačiame dugne.
Geresnėje situacijoje atsidūrė tie asmenys, kurie neiškart investavo prieš metus visus pinigus, o tiesiog kas mėnesį tam skirdavo kažkokia dalį lėšų, taip po truputi pirkdami pasirinkto fondo ar fondų vienetus. Žinoma, jie taip pat prarado, tačiau jų bendra fondų vienetų įsigijimo savikaina yra mažesnė, ir ateityje, jie turėtų greičiau atidirbti nuostolius.
• Ar tai geras momentas tam, kad investuoti į fondus, jei taip, tai į kokius?
Tos pačios priežastys, kurios lemia, kad dabar atsiiminėti pinigus iš fondų nėra racionalu, tinka ir kalbant apie galimybes pradėti investuoti į fondus, nes šiuo metu kainos yra labai patrauklios. Žinoma, nereikia pamiršti, kad šiuo metu daugelis šalių susiduria su žymiu ekonomikos sulėtėjimu, kai kurios netgi jau dabar patiria recesiją, analitikų prognozės taip pat nėra džiuginančios. Bankai pastaruoju metu itin stipriai sugriežtino kreditavimo sąlygas, o tai savo ruožtu turėtų sumažinti skolinimąsi, na o kompanijos mažins investicijas. Nieks iš tikrųjų šiuo metu negali tiksliai pasakyti, kiek truks pasaulinis ekonomikos nuosmukis ir finansų krizė ir kokio didžio ji bus.
Visų pirmą prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą, turite nutarti kokia rizika investuodami Jūs toleruosite o kokios ne bei kuriam laikui planuojate investuoti. Jei esate labiau linkęs rizikuoti ir Jūsų planuojamas investicijų laikotarpio horizontas yra ilgas, tai tokiu atveju vertėtų rinktis fondus investuojančius į akcijas. Na o jeigu esate linkęs mažiau rizikuoti, galima rinktis mišrius ar obligacijų bei įvairius kitus mažiau rizikingus fondus.
Su investicijom aišku dabartiniu laiku nevertėtų itin skubėti, todėl galima pasirinkti labiau racionalesnį būdą tai daryti, t.y. investuoti laipsniškai, laikas nuo laiko artimiausio pusmečio laikotarpiu. Tokia strategija leistų pasiekti optimalią fondo vienetų arba akcijų įsigijimo kainą, ypač atsižvelgiant į šiuo metu vyraujančius didelius kursų pokyčius, kuriuos dažniausiai sunku tiksliai nuspėti. Taip pat neturėtumėte pamiršti, kad būtina diversifikuoti savo investicijų portfelį investuojant ir į akcijas ar fondus, t.y. įsigyti keletą skirtingų akcijų ar fondų vienetų. Tokiu būdu yra sumažinama investicijų rizika.
• Ar fondas gali prarasti viską?
Vienas iš kiekvieno fondo pagrindinių elementų yra diversifikacija, t.y. investicijų išskaidymas į keletą ar net keliolika pozicijų. Teisiniuose aktuose (Lenkijos) reglamentuojančiuose fondo veiklą yra aiškiai numatyta kiek daugiausiai viso valdomo fondo lėšų galima investuoti į vieną poziciją, t.y. nedaugiau 5 proc. viso fondo turto. Tai reiškia, kad valdomame fonde yra keliolika ar dar daugiau pozicijų.
Kaip pavyzdį paimkime fondą, kurio dalis turto (70%) yra investuota į akcijas, na o likusi dalis į valstybių obligacijas. Remiantis taisyklę, kad fondas privalo diversifikuoti savo portfelį, jame turėtų būti bent keliolikos skirtingų kompanijų akcijų kaip ir valstybių obligacijų. Tam, kad fondas prarastų viską, tai jo turtas turėtų siekti lygiai nulį, o kad tai įvyktų turėtų bankrutuoti ir visos kompanijos, kurių akcijas yra įsigijęs fondas, bei valstybės. Žinoma, teoriškai viskas įmanoma, tačiau patys sau užduokite klausimą, kokia tokio scenarijaus tikimybė?
• Ar pinigai yra saugūs, jei tarkim bankrutuotų bankas arba fondus valdanti investicinė bendrovė?
Lenkijos teisės aktuose numatyta visiška fondų dalyvių apsauga. Kiekvienas fondas yra savarankiškas ir atskirtas nuo jį valdančios įmonės. Valdanti įmonė tiesiogiai nedisponuoja fondo pinigais savo sąskaitoje, nes fondui yra atidaroma atskirą lėšų sąskaita banke, visiškai nesusijusiame su fondo valdymo įmone, kuris atlieka depozitoriumo funkcijas. Fondo valdymo įmonės disponavimas fondo pinigais taip pat yra apribotas, nes ji tik perka arba parduoda finansinius instrumentus, t.y. pavyzdžiui fondo valdytojas negali fondo lėšų pervesti į savo asmeninę sąskaitą.
Fondų dalyviai taip pat yra apsaugoti jei tarpkim problemų turėtų fondo bankas depozitoriumas. Jei bankas tarkim bankrutuotų, tai fondo lėšos kurios yra šiame banke yra visiškai atskirtos nuo bendro banko turto, o tai reiškia, kad jos nebūtų prarastos ir pinigai būtų visiškai saugūs.
Na o jei tarkim būtų likviduojama fondo valdymo įmonė, tai fondo valdymą perimtų kokia nors kita tai pageidaujanti padaryti investicijų valdymo bendrovė, tačiau jei tokių neatsirastų, tuomet pats fondas būtų likviduojamas, o jo lėšos būtų proporcingai išmokėtos fondo dalyviams, pagal jų turimų fondo vienetų kiekį. Nėra jokių galimybių, kad investicijų valdymo bendrovės skolos būtų padengtos jos valdomo fondo lėšomis.
• Ar fondas gali pristabdyti lėšų išmokėjimą?
Taip, fondas esant tam tikrai situacijai gali laikinai pristabdyti lėšų išmokėjimą to pageidaujantiems investuotojams. Pagal Lenkijos įstatymus, išmokėjimą galima atidėti dviem savaitėms. Pavyzdžiui tai galėtų būti taikoma, jei per paskutines dvi savaites iš fondo atsiimamų pinigų kiekis viršytų dešimt procentų viso bendro fondo valdomo turto. Na o finansų rinkos priežiūros komisijai leidus, fondo lėšų išmokėjimas to pageidaujantiems klientams gali būti pristabdytas ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui, tačiau neilgiau nei du mėnesius.
Galbūt tai skamba kiek gąsdinančiai, tačiau reikėtų prisiminti, kad tokiu būdu būtų apsaugoti ir fondo dalyvių interesai. Nes tarkim jei dėl kažkokios priežasties visi fondų dalyviai nuspręstų vienu metu atsiimti pinigus, fondas privalėtų labai greitai pardavinėti visus savo turimus finansinius instrumentus bet kokiomis kainomis, tad fondų dalyviai patirtų dar didesnį nuostolį. Tuo pačiu tai galėtų sukelti paniką visoje rinkoje ir toliau sektų taip vadinamas „domino“ efektas, arba masinė panika.
• Maždaug prieš metus investavau į akcijų fondą, per tą laiką jau praradau pusę lėšų, ką daryti?, parduoti ar laukti?, kiek fondams prireiks laiko, kad jie atidirbtų nuostolius?
Investuodami į fondus daugiau mažiau nei prieš metus, ko gero nusipirkote fondų vienetų aukščiausiame jų vertės taške, kuomet rinkos dar buvo pakilimo stadijoje. Apie tai galime spręsti pažvelgę į jau istorinius duomenis. Nuo to laiko, daugelio šalių akcijų biržų indeksai nukrito keturiasdešimt ar netgi daugiau procentų ir daugelio analitikų nuomone, kritimai jau pasiekė savo „dugnus“ arba yra netoli jų bei turėtų baigtis. Kadangi pirkimas esant „viršūnėje“ bei pardavimas „dugne“ nėra protingas investavimo bei kartu nelogiškas žingsnis, tai atrodytų, kad šiuo metu atsiėmimas pinigų iš fondo būtų klaidingas ir ko gero pavėluotas sprendimas.
Faktas yra tai, kad kuo daugiau žmonių mano, kad biržos pasiekė „dugnus“, tuo daugiau yra tikimybės, kad būtent taip ir yra. Tačiau žinoma, garantijos nėra jokios, nes gali atsitikti ir taip, kad kainos ir dar nukris. Sprendimas, kaip elgtis tokioje situacijoje, priklauso visų pirma nuo pasirinkto investavimo laikotarpio. Šiuo metu atrodo, kad rimtesnio atsigavimo rinkose dar teks palaukti, galbūt net metus ar ilgiau, tad nuostolių atidirbimui ko gero prireiks kelių metų.
Jei pasirinktas investavimo laikotarpis yra žymiai trumpesnis nei minimas, ir esate suplanavę artimiausiu metu investuotus pinigus kažkur panaudoti, tai lieka du variantai. Pirmasis, jeigu yra galimybė, reikalingus pinigus gaukite iš kažkur kitur, tarkim pasiėmę kreditą, tikėdamiesi, kad investicija atpirks su laiku ir dėl pasiimto kredito partiriamas papildomas išlaidas. Antrasis variantas, galima susitaikyti su nuostoliais ir atsiimti pinigus iš fondo. Pirmuoju atveju reikia paskaičiuoti, kokie turėtų būti pelnai iš investicijos, kad kompensuotų paimto kredito kaštus. Tačiau jeigu vis dėl to nusprendėte atsiimti pinigus iš fondo, verta tai daryti laipsniškai, o ne viską iš kart, tuo būdu galėsite būti tikri, kad nuostolius fiksavote ne pačiame dugne.
Geresnėje situacijoje atsidūrė tie asmenys, kurie neiškart investavo prieš metus visus pinigus, o tiesiog kas mėnesį tam skirdavo kažkokia dalį lėšų, taip po truputi pirkdami pasirinkto fondo ar fondų vienetus. Žinoma, jie taip pat prarado, tačiau jų bendra fondų vienetų įsigijimo savikaina yra mažesnė, ir ateityje, jie turėtų greičiau atidirbti nuostolius.
• Ar tai geras momentas tam, kad investuoti į fondus, jei taip, tai į kokius?
Tos pačios priežastys, kurios lemia, kad dabar atsiiminėti pinigus iš fondų nėra racionalu, tinka ir kalbant apie galimybes pradėti investuoti į fondus, nes šiuo metu kainos yra labai patrauklios. Žinoma, nereikia pamiršti, kad šiuo metu daugelis šalių susiduria su žymiu ekonomikos sulėtėjimu, kai kurios netgi jau dabar patiria recesiją, analitikų prognozės taip pat nėra džiuginančios. Bankai pastaruoju metu itin stipriai sugriežtino kreditavimo sąlygas, o tai savo ruožtu turėtų sumažinti skolinimąsi, na o kompanijos mažins investicijas. Nieks iš tikrųjų šiuo metu negali tiksliai pasakyti, kiek truks pasaulinis ekonomikos nuosmukis ir finansų krizė ir kokio didžio ji bus.
Visų pirmą prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą, turite nutarti kokia rizika investuodami Jūs toleruosite o kokios ne bei kuriam laikui planuojate investuoti. Jei esate labiau linkęs rizikuoti ir Jūsų planuojamas investicijų laikotarpio horizontas yra ilgas, tai tokiu atveju vertėtų rinktis fondus investuojančius į akcijas. Na o jeigu esate linkęs mažiau rizikuoti, galima rinktis mišrius ar obligacijų bei įvairius kitus mažiau rizikingus fondus.
Su investicijom aišku dabartiniu laiku nevertėtų itin skubėti, todėl galima pasirinkti labiau racionalesnį būdą tai daryti, t.y. investuoti laipsniškai, laikas nuo laiko artimiausio pusmečio laikotarpiu. Tokia strategija leistų pasiekti optimalią fondo vienetų arba akcijų įsigijimo kainą, ypač atsižvelgiant į šiuo metu vyraujančius didelius kursų pokyčius, kuriuos dažniausiai sunku tiksliai nuspėti. Taip pat neturėtumėte pamiršti, kad būtina diversifikuoti savo investicijų portfelį investuojant ir į akcijas ar fondus, t.y. įsigyti keletą skirtingų akcijų ar fondų vienetų. Tokiu būdu yra sumažinama investicijų rizika.
• Ar fondas gali prarasti viską?
Vienas iš kiekvieno fondo pagrindinių elementų yra diversifikacija, t.y. investicijų išskaidymas į keletą ar net keliolika pozicijų. Teisiniuose aktuose (Lenkijos) reglamentuojančiuose fondo veiklą yra aiškiai numatyta kiek daugiausiai viso valdomo fondo lėšų galima investuoti į vieną poziciją, t.y. nedaugiau 5 proc. viso fondo turto. Tai reiškia, kad valdomame fonde yra keliolika ar dar daugiau pozicijų.
Kaip pavyzdį paimkime fondą, kurio dalis turto (70%) yra investuota į akcijas, na o likusi dalis į valstybių obligacijas. Remiantis taisyklę, kad fondas privalo diversifikuoti savo portfelį, jame turėtų būti bent keliolikos skirtingų kompanijų akcijų kaip ir valstybių obligacijų. Tam, kad fondas prarastų viską, tai jo turtas turėtų siekti lygiai nulį, o kad tai įvyktų turėtų bankrutuoti ir visos kompanijos, kurių akcijas yra įsigijęs fondas, bei valstybės. Žinoma, teoriškai viskas įmanoma, tačiau patys sau užduokite klausimą, kokia tokio scenarijaus tikimybė?
• Ar pinigai yra saugūs, jei tarkim bankrutuotų bankas arba fondus valdanti investicinė bendrovė?
Lenkijos teisės aktuose numatyta visiška fondų dalyvių apsauga. Kiekvienas fondas yra savarankiškas ir atskirtas nuo jį valdančios įmonės. Valdanti įmonė tiesiogiai nedisponuoja fondo pinigais savo sąskaitoje, nes fondui yra atidaroma atskirą lėšų sąskaita banke, visiškai nesusijusiame su fondo valdymo įmone, kuris atlieka depozitoriumo funkcijas. Fondo valdymo įmonės disponavimas fondo pinigais taip pat yra apribotas, nes ji tik perka arba parduoda finansinius instrumentus, t.y. pavyzdžiui fondo valdytojas negali fondo lėšų pervesti į savo asmeninę sąskaitą.
Fondų dalyviai taip pat yra apsaugoti jei tarpkim problemų turėtų fondo bankas depozitoriumas. Jei bankas tarkim bankrutuotų, tai fondo lėšos kurios yra šiame banke yra visiškai atskirtos nuo bendro banko turto, o tai reiškia, kad jos nebūtų prarastos ir pinigai būtų visiškai saugūs.
Na o jei tarkim būtų likviduojama fondo valdymo įmonė, tai fondo valdymą perimtų kokia nors kita tai pageidaujanti padaryti investicijų valdymo bendrovė, tačiau jei tokių neatsirastų, tuomet pats fondas būtų likviduojamas, o jo lėšos būtų proporcingai išmokėtos fondo dalyviams, pagal jų turimų fondo vienetų kiekį. Nėra jokių galimybių, kad investicijų valdymo bendrovės skolos būtų padengtos jos valdomo fondo lėšomis.
• Ar fondas gali pristabdyti lėšų išmokėjimą?
Taip, fondas esant tam tikrai situacijai gali laikinai pristabdyti lėšų išmokėjimą to pageidaujantiems investuotojams. Pagal Lenkijos įstatymus, išmokėjimą galima atidėti dviem savaitėms. Pavyzdžiui tai galėtų būti taikoma, jei per paskutines dvi savaites iš fondo atsiimamų pinigų kiekis viršytų dešimt procentų viso bendro fondo valdomo turto. Na o finansų rinkos priežiūros komisijai leidus, fondo lėšų išmokėjimas to pageidaujantiems klientams gali būti pristabdytas ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui, tačiau neilgiau nei du mėnesius.
Galbūt tai skamba kiek gąsdinančiai, tačiau reikėtų prisiminti, kad tokiu būdu būtų apsaugoti ir fondo dalyvių interesai. Nes tarkim jei dėl kažkokios priežasties visi fondų dalyviai nuspręstų vienu metu atsiimti pinigus, fondas privalėtų labai greitai pardavinėti visus savo turimus finansinius instrumentus bet kokiomis kainomis, tad fondų dalyviai patirtų dar didesnį nuostolį. Tuo pačiu tai galėtų sukelti paniką visoje rinkoje ir toliau sektų taip vadinamas „domino“ efektas, arba masinė panika.