versija spausdinimui
(0)
Atėjo tikra žiema, žemės paviršių užklojo baltas sniegas, kuris tuo pačiu papuošė ir medžius bei pastatų stogus, dėl šalčio, kuris šiuo atveju vis labiau didėjo, vandens telkinius, t.y. tvenkinius, ežerus ir kai kurias upes jau sukaustė ledas. Žiemos pramogų mėgėjai pagaliau sulaukė savo laiko. Kas slidinėt, kas čiuožinėt ar kitaip pramogaut, na o poledinės žūklės mėgėjai suskubo ant pirmojo ledo, kur dažniausias laimikis būna puikiai pažįstamas dryžius ešerys.
Bendra informacija apie ešerį
Ešerys - tai ešerinių šeimos žuvis, kuri užauga iki penkiasdešimties centimentrų ilgio bei iki keturių kilogramų svorio. Jo kūnas aukštas, kuprotas, apaugęs kietais tvirtai į odą įaugusiais žvynais. Nugara tamsiai žalsva, šonai žalsvai gelsvi su 5 - 9 tamsiomis skersinėmis juostomis - dryžiais, pilvas baltas. Ešerio akys didelės, tamsios, galva didelė su plačiomis žiotimis. Burnoje daug smulkiu dantuku. Turi du nugarinius pelekus, pimasis aukštas su juoda dėme užpakalinėje dalyje, antras žalsvai gelsvas. Abu pelekai su aštriais spygliais. Krūtininiai pelekai oranžiniai arba gelsvi, pilvo ir analinis raudoni, uodeginis gelsvai raudonas prie pagrindo truputi juosvas.
Ešeriai paplitę Eurazijos gėluosiuose vandenyse nuo Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos (išskyrus Škotiją) iki Baltosios jūros, rytuose - iki Kolymos. Jų nėra Norvegijos šiaurėje, Italijoje, Kryme, Mažojoje Azijoje.
Lietuvoje gana dažna žuvis, paplitusi gėluose vandenyse. Ežeruose, upėse arba tvenkiniuose ešeriai mėgsta švarų, šviežią ir turtingą deguonies vandenį. Ešeriai pakelia aukštą vandens rūgštingumą, todėl aptinkami miškų ir durpynų ežeruose, kuriuose kitos žuvys gyventi negali, čia jie būna žymiai tamsesni. Kai kuriuose ežeruose ešeriai taip smarkiai dauginasi, kad išstumia kitas žuvų rūšis. Labai gausūs Kuršių marių akmeningose vietose. Paprastai sugaunama 15-18 centimetrų ilgio bei 70 - 500 gramų svorio, t.y. 4 - 9 metų amžiaus.
Ši žuvis gyvena būriais, o stambūs ešeriai - pavieniui. Jie lytiškai subręsta trejų - ketverių metų amžiaus, t. y. būdami 12 – 16 centimetrų ilgio. Neršia balandžio - gegužės mėnesiais ant priekrantės augalų, ant augalinių liekanų, smėlėto, akmenuoto grunto ir panašiai, kai vanduo dar šaltas. Iš karto išneršia visus ikrelius. Vislumas siekia 10 - 300 tūkst. ikrelių. Dideliuose vandens baseinuose sutinkamos kelios ešerių formos: smulkus priekrantinis ir plėšrus giluminis. Jauni ešeriai minta vėžiagyviais, paaugę – dugno gyvūnija, vabzdžių lervomis, moliuskais, mažomis žuvimis, augaliniu maistu, taip pat naikina žuvų ikrus. Giluminių ešerių pagrindinis maistas yra žuvys. Stambūs ešeriai yra labai plėšrūs – jie ilgai persekioja savo grobį, kuris kartais būna didesnis už patį ešerį, puola ir mažesnius ešerius.
Ešerių žvejybos sąlygos Lietuvoje
Remiantis Lietuvos respublikos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, ešerių žvejybai nėra taikomi jokie ribojimai susiję su pagautos žuvies ilgiu ar žvejyba neršto metu. Vis dėl to galvojant apie ateitį supratingi žvejai turėtų vengti ešerių žvejybos jų neršto metu bei paleisti pagautas mažesnes šias žuvis.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (trečioji dalis, t.y. Mėgėjų žvejybos režimas) aštuntuoju punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. D1-700 (nuo 2015 m. spalio 9 d.) (TAR, 2015-10-08, 2015-14919) redakcija, Leidžiama gaudyti masalui žuveles ir uodo trūklio lervas vienu tinkliniu samteliu masalui gaudyti, kurio skersmuo - ne didesnis kaip 1 metras, tinklo akutės - ne didesnės kaip 10 mm. Vienos žvejybos metu vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 vienetų karosų, kuojų, ešerių ir kitų rūšių žuvų jauniklių, išskyrus plėšriąsias žuvis, Taisyklių 12.1-12.3 papunkčiuose išvardintas žuvis, į Globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 84 "Dėl globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašo", įrašytas žuvis.
Ešerių žvejybos ypatumai
Ešerys dažniausiai aktyvus dienos metu. Jie mėgsta sukinėtis prie dugno kliuvinių, akmenų, kelmų, į vandenį suvirtusių medžių. Mažesnieji dažniausiai pagaunami ties povandeniniais kalniukais, sėkliais, įlankėlėse. Maitinasi ešeriai įvairiuose vandens sluoksniuose , bet dažniausia prie dugno ir kiek aukščiau jo, į vandens paviršių juos suvadina tik zujantys saulažuvių pulkai, kuriuos jie puola visu buriu. Ešerių buvimo vietas galima nustatyti iš žuvelių, kurias jie puola, šokinėjimo iš vandens. Sraunumų ešerys vengia.
Šią žuvį galima gaudyti bet kuriuo metų laiku. Atviro vandens sezono metu įprastai ešeriai gaudomi spiningu bei dažniausiai naudojant dirbtinius mikštuosius masalus, t.y. tvisterius ir riperius ir pan. bei tuo pačiu atitinkamus mikromasalus. Tačiau kimba ešeriai ir ant mažesnių voblerių, blizgučių.
Kaip minėta, žiemą būtent ešeriai yra dažniausias poledinės žūklės mėgėjų taikinys. Šią žuvį galima gaudyti įvairiais būdais, t.y. naudojant avižėlę, velnią, blizgutes, na o pastaruosius kelerius metus vis labiau plinta balansyro arba švytuoklės naudojimas. Priklausomai nuo oro sąlygų ir vandens telkinio bei kitų ypatumų ešerys kartais geriau kimbą naudojant vieną iš vardintų masalų, na o kartais naudojant visiškai kitą.
Ešerys masalą ima staigiai ir užtikrintai, dažnai būna net sunku išimti kabliuką. Užkirstas ešerys priešinasi neilgai; padaręs keletą nedidelių šuolių į šonus ir nepajėgęs atsipalaiduoti nuo kabliuko, jis greit pavargsta ir pasiduoda. Užkirsti ešerį reikia nestipriai, nes priešingu atveju gali plyšti jo silpnos lūpos. Ešerys mėgsta buriuotis, todėl vienoje vietoje jų galima pagauti keletą. Dėl savo godumo ir gero kibimo ešerys yra labai mėgstamas visų žvejų, o ypač pradedančiųjų.
Parengta pagal Lietuvos ir užsienio tinklapius bei traders.lt informaciją
Bendra informacija apie ešerį
Ešeriai paplitę Eurazijos gėluosiuose vandenyse nuo Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos (išskyrus Škotiją) iki Baltosios jūros, rytuose - iki Kolymos. Jų nėra Norvegijos šiaurėje, Italijoje, Kryme, Mažojoje Azijoje.
Lietuvoje gana dažna žuvis, paplitusi gėluose vandenyse. Ežeruose, upėse arba tvenkiniuose ešeriai mėgsta švarų, šviežią ir turtingą deguonies vandenį. Ešeriai pakelia aukštą vandens rūgštingumą, todėl aptinkami miškų ir durpynų ežeruose, kuriuose kitos žuvys gyventi negali, čia jie būna žymiai tamsesni. Kai kuriuose ežeruose ešeriai taip smarkiai dauginasi, kad išstumia kitas žuvų rūšis. Labai gausūs Kuršių marių akmeningose vietose. Paprastai sugaunama 15-18 centimetrų ilgio bei 70 - 500 gramų svorio, t.y. 4 - 9 metų amžiaus.
Ši žuvis gyvena būriais, o stambūs ešeriai - pavieniui. Jie lytiškai subręsta trejų - ketverių metų amžiaus, t. y. būdami 12 – 16 centimetrų ilgio. Neršia balandžio - gegužės mėnesiais ant priekrantės augalų, ant augalinių liekanų, smėlėto, akmenuoto grunto ir panašiai, kai vanduo dar šaltas. Iš karto išneršia visus ikrelius. Vislumas siekia 10 - 300 tūkst. ikrelių. Dideliuose vandens baseinuose sutinkamos kelios ešerių formos: smulkus priekrantinis ir plėšrus giluminis. Jauni ešeriai minta vėžiagyviais, paaugę – dugno gyvūnija, vabzdžių lervomis, moliuskais, mažomis žuvimis, augaliniu maistu, taip pat naikina žuvų ikrus. Giluminių ešerių pagrindinis maistas yra žuvys. Stambūs ešeriai yra labai plėšrūs – jie ilgai persekioja savo grobį, kuris kartais būna didesnis už patį ešerį, puola ir mažesnius ešerius.
Ešerių žvejybos sąlygos Lietuvoje
Remiantis Lietuvos respublikos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, ešerių žvejybai nėra taikomi jokie ribojimai susiję su pagautos žuvies ilgiu ar žvejyba neršto metu. Vis dėl to galvojant apie ateitį supratingi žvejai turėtų vengti ešerių žvejybos jų neršto metu bei paleisti pagautas mažesnes šias žuvis.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (trečioji dalis, t.y. Mėgėjų žvejybos režimas) aštuntuoju punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. D1-700 (nuo 2015 m. spalio 9 d.) (TAR, 2015-10-08, 2015-14919) redakcija, Leidžiama gaudyti masalui žuveles ir uodo trūklio lervas vienu tinkliniu samteliu masalui gaudyti, kurio skersmuo - ne didesnis kaip 1 metras, tinklo akutės - ne didesnės kaip 10 mm. Vienos žvejybos metu vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 vienetų karosų, kuojų, ešerių ir kitų rūšių žuvų jauniklių, išskyrus plėšriąsias žuvis, Taisyklių 12.1-12.3 papunkčiuose išvardintas žuvis, į Globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 84 "Dėl globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašo", įrašytas žuvis.
Ešerių žvejybos ypatumai
Ešerys dažniausiai aktyvus dienos metu. Jie mėgsta sukinėtis prie dugno kliuvinių, akmenų, kelmų, į vandenį suvirtusių medžių. Mažesnieji dažniausiai pagaunami ties povandeniniais kalniukais, sėkliais, įlankėlėse. Maitinasi ešeriai įvairiuose vandens sluoksniuose , bet dažniausia prie dugno ir kiek aukščiau jo, į vandens paviršių juos suvadina tik zujantys saulažuvių pulkai, kuriuos jie puola visu buriu. Ešerių buvimo vietas galima nustatyti iš žuvelių, kurias jie puola, šokinėjimo iš vandens. Sraunumų ešerys vengia.
Šią žuvį galima gaudyti bet kuriuo metų laiku. Atviro vandens sezono metu įprastai ešeriai gaudomi spiningu bei dažniausiai naudojant dirbtinius mikštuosius masalus, t.y. tvisterius ir riperius ir pan. bei tuo pačiu atitinkamus mikromasalus. Tačiau kimba ešeriai ir ant mažesnių voblerių, blizgučių.
Kaip minėta, žiemą būtent ešeriai yra dažniausias poledinės žūklės mėgėjų taikinys. Šią žuvį galima gaudyti įvairiais būdais, t.y. naudojant avižėlę, velnią, blizgutes, na o pastaruosius kelerius metus vis labiau plinta balansyro arba švytuoklės naudojimas. Priklausomai nuo oro sąlygų ir vandens telkinio bei kitų ypatumų ešerys kartais geriau kimbą naudojant vieną iš vardintų masalų, na o kartais naudojant visiškai kitą.
Ešerys masalą ima staigiai ir užtikrintai, dažnai būna net sunku išimti kabliuką. Užkirstas ešerys priešinasi neilgai; padaręs keletą nedidelių šuolių į šonus ir nepajėgęs atsipalaiduoti nuo kabliuko, jis greit pavargsta ir pasiduoda. Užkirsti ešerį reikia nestipriai, nes priešingu atveju gali plyšti jo silpnos lūpos. Ešerys mėgsta buriuotis, todėl vienoje vietoje jų galima pagauti keletą. Dėl savo godumo ir gero kibimo ešerys yra labai mėgstamas visų žvejų, o ypač pradedančiųjų.
Parengta pagal Lietuvos ir užsienio tinklapius bei traders.lt informaciją