versija spausdinimui
(2)
Šių metų pradžia finansų rinkose tikrai nenuobodi, o priešingai - netgi labai įdomi. Netrūksta didesnių ar mažesnių, intensyvesnių ar mažiau intensyvių judesių į visas puses, t.y. tiek žemyn, tiek aukštyn, o tai tikrai suteikia daug galimybių uždirbti, ypač treideriams - spekuliantams. Jausmas kaip supynėse, tiesa, jos ekstremalios.
Fed blaškosi
Nežinomybė, abejonės ir nervingumas per pirmą šių metų ketvirtį finansų rinkose dar labiau padidėjo, na o prie supynių sėkmingo veikimo ir tuo pačiu prie nepastovių ir kartais labai sunkiai nuspėjamų svyravimų ir jų krypties itin ženkliai prisideda ne kas kitas o Amerikos Federalinis Rezervų bankas, t.y. pats didžiausias ir svarbiausias Centrinis bankas pasaulyje.
Fed atstovai akivaizdžiai pradėjo blaškytis ir de facto nematoma ranka daro poveikį supynių, kuriose sėdi finansų rinkų dalyviai ir be jokios abejonės mes visi, veiklai - ekstremaliam svyravimui.
Ko gero galima paminėti, jog kažkur tai jau matyta, ir visai neseniai. Praėjusiais metais Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai prieš priimdami sprendimą po ilgo laikotarpio pagaliau šalyje padidinti bazinę palūkanų normą taip pat tempė gumą ir galima sakyti panašiai blaškėsi. Tuomet tai buvo nuolat dėl įvairių priežasčių atidėliojama.
Iš pradžių laukta, jog monetarinė politika Amerikoje bus sugriežtinta jau 2015 metų pavasarį, po to lūkesčiai atidėti vasaros pradžiai, rudens pradžiai ir galiausiai vis dėl to šios šalies Centrinio banko atstovai artėjant praėjusių metų pabaigai nutarė simboliškai padidinti savo bazinę palūkanų normą. Ar šiais metais gali pasikartoti kažkas panašaus? - ko gero, tai labai tikėtina.
2015 metų pabaigoje Fed atstovai iš tiesų buvo labai pozityviai nusiteikę bei prognozavo, kad per šiuos metus Amerikoje bazinė palūkanų norma bus padidinta net keturis kartus. Toks jų optimizmas išgąsdino finansų rinkų dalyvius, tad 2016 metų pradžioje finansų rinkose nuvilnijo išsipardavimo banga ir šių metų pradžia jose buvo pati blogiausia per daugelį metų.
Regis Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai pamatę reakciją finansų rinkose ir patys išsigando dėl prieš tai buvusio jų pačių itin didelio optimizmo bei po truputi ėmė švelninti savo poziciją. Galiausiai po kovo mėnesį įvykusio Fed posėdžio paaiškėjo, jog šio banko atstovų lūkesčiai gerokai pakito, t.y. dabar jie prognozuoja, kad per šiuos metus monetarinė politika šalyje bus sugriežtinta tik du kartus, arba perpus mažiau nei buvusi prognozė gruodį.
Nors tvirtinama, kad pozicija pagrinde švelninama dėl padidėjusių grėsmių ir rizikos išorėje, tačiau ir pačioje Amerikoje nėra iki galo viskas taip jau gerai. Ekonomikos augimas per praėjusių metų paskutinį ketvirtį sulėtėjo, tiesa, ne taip drastiškai, kaip skelbta remiantis pirminiais duomenimis, be to, prognozuojama, kad per pirmą šių metų ketvirtį Amerikos bendrojo vidaus produkto prieaugis ir vėl išliko gana žemas. Žinoma, bedarbystė šalyje yra žema, naujų darbo vietų kūrimas tęsiasi, tačiau metinė infliacija vis dar išlieka žemesnė už Centrinio banko nustatytą tikslinį lygį.
Ko galime sulaukti šį ketvirtį? - ko gero labai panašaus Fed atstovių blaškymosi kaip ir per pirmą ketvirtį, na o Amerikos makroekonominiai duomenys labai tikėtina ir toliau išliks prieštaringi. Ar Amerikoje per šį ketvirtį bus padidinta bazinė palūkanų norma? - tai labai sudėtingas klausimas, tačiau duotuoju metu tokią tikimybę reikėtų vertinti 40/60.
ECB dar agresyvesnis, Japonijoje neigiama bazinė palūkanų norma
Tuo tarpu Europoje ir toliau išlieka priešinga situacija ir tuo pačiu priešingi poreikiai. Kaip ir buvo galima laukti ir tikėtis, Europos Centrinio banko atstovai reaguodami į tai, jog į euro zoną vėl sugrįžo defliacija, t.y. metinis vartotojų kainų indekso nuosmukis, bei tuo pačiu siekdami išvengti galimo antrinio kainų kritimo efekto, nutarė dar labiau sušvelninti savo vykdomą pinigų politiką.
Be to, Europos Centrinio banko atstovų agresyvumas pranoko absoliučiai daugelio lūkesčius, t.y. ne tik kaip ir buvo laukta dar labiau į neigiamą lygį nustumta palūkanų norma už indėlius Centriniame banke, tačiau tuo pačiu iki apvalaus nulio buvo sumažinta ir bazinė palūkanų norma, o tai yra naujas absoliučiai rekordiškai žemas lygis. Bet ir tai dar nebuvo pabaiga, nes buvo padidinta mėnesinė aktyvų supirkimo programos vertė bei pradėtos supirkinėti ir įmonių obligacijos. Jei jūs manote, kad tai jau pabaiga, jūs klystate!!! Kovo posėdžio metu euro zonos Centrinio banko atstovai taip pat nutarė šios zonos bankams suteikti prailgintos trukmės lengvatines paskolas.
Įvertinus visą tai, kyla klausimas, ar tai itin didelis Europos Centrinio banko atstovų agresyvumas, o gal tai vis labiau panašėja į desperaciją. Nepaisant praėjusiais metais euro zonoje sušvelnintos monetarinės politikos, kuri tapo dar labiau ekspansinė, ekonomikos augimas išliko gana žemas, bedarbystė nors ir lėtėja, tačiau vis dar išlieka gana aukšta, tuo pačiu kainų augimas nors ir buvo atsigavęs, tačiau energijos išteklių eilinis pigimas sugrąžino bendros valiutos sąjungą į defliacijos zoną.
Žinoma, pastaraisiais mėnesiais stebėtas naftos kainų atšokimas gali pagerinti padėtį, be to, verta pabrėžti, jog Europos Centrinio banko veiksmai lėmė, jog dar labiau smuktelėjo euro zonos šalių skolinimosi kaštai, o tai yra teigiamas reiškinys.
Beje, Japonijos Centrinis bankas per pirmą šių metų ketvirtį taip pat dar labiau sušvelnino savo vykdomą pinigų politiką. Šioje šalyje sausio pabaigoje bazinė palūkanų norma buvo dar labiau sumažinta iki naujo absoliučiai rekordinio lygio ir jau yra atsidūrusi neigiamoje teritorijoje. Japonijoje panašios problemos kaip ir Europoje. Lėtas ekonomikos augimas, kurį laikas nuo laiko pakeičia nuosmukis, bei išliekanti itin žema metinė infliacija.
Ar po tokio Europos Centrinio banko agresijos protrūkio galima tikėtis kažko panašaus ir šį ketvirtį? - ko gero ne, be to, nuo birželio mėnesio šis bankas komerciniams bankams pasiūlys naujas prailgintos trukmės lengvatines paskolas, tad de facto papildomas skatinimas arba Europos Centrinio banko vykdomos politikos švelninimas per antrąjį ketvirtį taip pat bus atliktas.
Galima spėti, kad po kovo posėdžio metu priimtų sprendimų gausos šio banko atstovai tradiciškai kelis mėnesius palauks ir stebės bei sieks įvertinti šių sprendimų ir po jų sekusių veiksmų realų poveikį. Tuo tarpu kalbant apie Japonijos banką, negalima atmesti, jog sulauksime kažkokių naujienų iš jo susijusių su papildomu monetarinės politikos švelninimu, t.y. jos ekspansija.
Auksas bei sidabras ir vėl investuotojų bei spekuliuotojų dėmesio centre
Padidėjus nervingumui ir nežinomybei bei abejonėms dėl ateities, kaip ir įprasta, rinkos dalyvių akys ir vėl nukrypo į auksą bei sidabrą. Nieko naujo, tradicijos išlieka tos pačios. Šių dviejų metalų kainos per pirmą šių metų ketvirtį užfiksavo dviženklį procentine išraiška senokai per minimą laikotarpį matytą prieaugį. Prieš tai auksas pigo net šešis ketvirčius iš eilės, o sidabras perpus trumpiau.
Per visą pirmąjį ketvirtį abiejų minimų metalų kainos nuosekliai kopė aukštyn, o prie to prisidėjo tiek euro, tiek daugelio kitų valiutų atžvilgiu pigęs Amerikos doleris. Tiesa, vis dėl to kovo mėnesio pabaigoje sulaukėme korekcijos, kuri, po tokio spartaus ir gan staigaus aukso ir sidabro kainų šuolio, yra dėsninga.
Pigęs doleris taip pat teigiamai paveikė ir kai kurių kitų žaliavų kainas, kurios kiek atsitiesė. Tikrų tikriausios ekstremalios supynės buvo fiksuojamos naftos rinkoje, kur iš pradžių kainos nusirito iki naujų senokai matytų žemumų, tačiau po to dėl lūkesčių susijusių su OPEC ir kitų naftą eksportuojančių šalių galimu susitarimu dėl šio energijos ištekliaus išgavimo apimčių įšaldymo dabartiniame lygyje bei dėl tendencijų susijusių su tuo, kad mažėja naftos bendrovių investicijos ir veiklos apimtys bei kai kurioms netgi iškilo bankroto grėsmė, šios žaliavos kainos atsitiesė ir gan pastebimai atšoko. Bet kaip ir prieš tai minėtų vertingųjų metalų atveju, ketvirčio pabaigoje sulaukėme po buvusio pastebimo kainų augimo, jų kritimo. Naftos kainų augimas teigiamai paveikė šią žaliavą eksportuojančių šalių valiutas, kurios pabrango.
Ar taurieji metalai ir vėl sugrįžo į madą finansų rinkų dalyvių tarpe ir ar tai bus ilgalaikis procesas? - ko gero galima spėti, jog tai nėra trumpalaikis reiškinys, ir tai, kas dar visai neseniai buvo nebemadinga, ir vėl sugrįžta į madą. Žinoma, daug kas priklausys nuo tolesnių įvykių pasaulinėje arenoje, tačiau galima spėti, jog ir toliau didės nervingumas ir nežinomybė, o tai paranku auksui.
Pabaigai (p.s. jautriems ir iliuzijų bei fantazijų pasaulyje gyvenantiems idealistams - neskaityti!!!, nes neužmigsite naktį...), ponios ir ponai, ar jums nuosekliai besirutuliojantys įvykiai bei dabartinė situacija pasaulyje ir konkrečiai išsivysčiusiose šalyse bei su tuo susiję Centrinių bankų veiksmai ir tendencijos neprimena senstančios ponios elgesį, kuri kaip įmanydama stengiasi išlikti tokia pat graži ir patraukli bei geidžiama kaip praeityje arba kaip geriausiais laikais.
Iš pradžių tradicinės ir paprastos priemonės, t.y. papildomi kremukai, makiažas, plaukų dažai, sportas (bazinės palūkanų normos mažinimas, labiau ekspansinė politika), vėliau kiek rimtesnis arsenalas: dietos, įvairios plastinės, tiek jau žinomos, tiek naujoviškos operacijos (tolesnis monetarinės politikos švelninimas ir naujų papildomų netradicinių priemonių taikymas) bei naujų metodų, kurie padėtų užkirsti kelią senėjimui, tačiau tuo pačiu, kurie nėra iki galo išbandyti, paieška ir taikymas (aktyvų supirkimas, neigiamos palūkanos).
Žinoma, šios visos priemonės padeda daugiau ar mažiau pagražinti išorinį vaizdą bei pirmąjį įspūdį, tačiau išorė tai dar ne viskas, labai svarbu ir vidus, nes viduje organizmo senėjimo procesai ir toliau tęsiasi ir anksčiau ar vėliau jie bus akivaizdžiai matomi ir išorėje. Visi, kaip ir senstanti ponia, anksčiau ar vėliau paliksime šį pasaulį, nes viskas turi pradžią ir pabaigą, aišku, niekas nežino, kada tiksliai. Be jokios abejonės, galima tikėtis, laukti, jog anksčiau ar vėliau bus atrastas būdas, kaip galima būtų prailginti gyvenimą ir egzistavimą, arba bus surastas nemirtingumo šaltinis.
O kol kas supynės, kuriose visi mes sėdime, vis labiau ir ekstremaliau bei nenuspėjamiau siūbuoja ir tai anksčiau ar vėliau gali lemti, jog vienas iš jas laikančių elementų - lenciūgų nutrūks, o tada kas mažiau, kas daugiau, tačiau visi skaudžiai krisime ant žemės, deja, ne visiems pavyks atsigauti. Tačiau išlieka viltis...
Fed blaškosi
Nežinomybė, abejonės ir nervingumas per pirmą šių metų ketvirtį finansų rinkose dar labiau padidėjo, na o prie supynių sėkmingo veikimo ir tuo pačiu prie nepastovių ir kartais labai sunkiai nuspėjamų svyravimų ir jų krypties itin ženkliai prisideda ne kas kitas o Amerikos Federalinis Rezervų bankas, t.y. pats didžiausias ir svarbiausias Centrinis bankas pasaulyje.
Fed atstovai akivaizdžiai pradėjo blaškytis ir de facto nematoma ranka daro poveikį supynių, kuriose sėdi finansų rinkų dalyviai ir be jokios abejonės mes visi, veiklai - ekstremaliam svyravimui.
Ko gero galima paminėti, jog kažkur tai jau matyta, ir visai neseniai. Praėjusiais metais Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai prieš priimdami sprendimą po ilgo laikotarpio pagaliau šalyje padidinti bazinę palūkanų normą taip pat tempė gumą ir galima sakyti panašiai blaškėsi. Tuomet tai buvo nuolat dėl įvairių priežasčių atidėliojama.
2015 metų pabaigoje Fed atstovai iš tiesų buvo labai pozityviai nusiteikę bei prognozavo, kad per šiuos metus Amerikoje bazinė palūkanų norma bus padidinta net keturis kartus. Toks jų optimizmas išgąsdino finansų rinkų dalyvius, tad 2016 metų pradžioje finansų rinkose nuvilnijo išsipardavimo banga ir šių metų pradžia jose buvo pati blogiausia per daugelį metų.
Nors tvirtinama, kad pozicija pagrinde švelninama dėl padidėjusių grėsmių ir rizikos išorėje, tačiau ir pačioje Amerikoje nėra iki galo viskas taip jau gerai. Ekonomikos augimas per praėjusių metų paskutinį ketvirtį sulėtėjo, tiesa, ne taip drastiškai, kaip skelbta remiantis pirminiais duomenimis, be to, prognozuojama, kad per pirmą šių metų ketvirtį Amerikos bendrojo vidaus produkto prieaugis ir vėl išliko gana žemas. Žinoma, bedarbystė šalyje yra žema, naujų darbo vietų kūrimas tęsiasi, tačiau metinė infliacija vis dar išlieka žemesnė už Centrinio banko nustatytą tikslinį lygį.
Ko galime sulaukti šį ketvirtį? - ko gero labai panašaus Fed atstovių blaškymosi kaip ir per pirmą ketvirtį, na o Amerikos makroekonominiai duomenys labai tikėtina ir toliau išliks prieštaringi. Ar Amerikoje per šį ketvirtį bus padidinta bazinė palūkanų norma? - tai labai sudėtingas klausimas, tačiau duotuoju metu tokią tikimybę reikėtų vertinti 40/60.
ECB dar agresyvesnis, Japonijoje neigiama bazinė palūkanų norma
Tuo tarpu Europoje ir toliau išlieka priešinga situacija ir tuo pačiu priešingi poreikiai. Kaip ir buvo galima laukti ir tikėtis, Europos Centrinio banko atstovai reaguodami į tai, jog į euro zoną vėl sugrįžo defliacija, t.y. metinis vartotojų kainų indekso nuosmukis, bei tuo pačiu siekdami išvengti galimo antrinio kainų kritimo efekto, nutarė dar labiau sušvelninti savo vykdomą pinigų politiką.
Be to, Europos Centrinio banko atstovų agresyvumas pranoko absoliučiai daugelio lūkesčius, t.y. ne tik kaip ir buvo laukta dar labiau į neigiamą lygį nustumta palūkanų norma už indėlius Centriniame banke, tačiau tuo pačiu iki apvalaus nulio buvo sumažinta ir bazinė palūkanų norma, o tai yra naujas absoliučiai rekordiškai žemas lygis. Bet ir tai dar nebuvo pabaiga, nes buvo padidinta mėnesinė aktyvų supirkimo programos vertė bei pradėtos supirkinėti ir įmonių obligacijos. Jei jūs manote, kad tai jau pabaiga, jūs klystate!!! Kovo posėdžio metu euro zonos Centrinio banko atstovai taip pat nutarė šios zonos bankams suteikti prailgintos trukmės lengvatines paskolas.
Žinoma, pastaraisiais mėnesiais stebėtas naftos kainų atšokimas gali pagerinti padėtį, be to, verta pabrėžti, jog Europos Centrinio banko veiksmai lėmė, jog dar labiau smuktelėjo euro zonos šalių skolinimosi kaštai, o tai yra teigiamas reiškinys.
Beje, Japonijos Centrinis bankas per pirmą šių metų ketvirtį taip pat dar labiau sušvelnino savo vykdomą pinigų politiką. Šioje šalyje sausio pabaigoje bazinė palūkanų norma buvo dar labiau sumažinta iki naujo absoliučiai rekordinio lygio ir jau yra atsidūrusi neigiamoje teritorijoje. Japonijoje panašios problemos kaip ir Europoje. Lėtas ekonomikos augimas, kurį laikas nuo laiko pakeičia nuosmukis, bei išliekanti itin žema metinė infliacija.
Ar po tokio Europos Centrinio banko agresijos protrūkio galima tikėtis kažko panašaus ir šį ketvirtį? - ko gero ne, be to, nuo birželio mėnesio šis bankas komerciniams bankams pasiūlys naujas prailgintos trukmės lengvatines paskolas, tad de facto papildomas skatinimas arba Europos Centrinio banko vykdomos politikos švelninimas per antrąjį ketvirtį taip pat bus atliktas.
Galima spėti, kad po kovo posėdžio metu priimtų sprendimų gausos šio banko atstovai tradiciškai kelis mėnesius palauks ir stebės bei sieks įvertinti šių sprendimų ir po jų sekusių veiksmų realų poveikį. Tuo tarpu kalbant apie Japonijos banką, negalima atmesti, jog sulauksime kažkokių naujienų iš jo susijusių su papildomu monetarinės politikos švelninimu, t.y. jos ekspansija.
Auksas bei sidabras ir vėl investuotojų bei spekuliuotojų dėmesio centre
Padidėjus nervingumui ir nežinomybei bei abejonėms dėl ateities, kaip ir įprasta, rinkos dalyvių akys ir vėl nukrypo į auksą bei sidabrą. Nieko naujo, tradicijos išlieka tos pačios. Šių dviejų metalų kainos per pirmą šių metų ketvirtį užfiksavo dviženklį procentine išraiška senokai per minimą laikotarpį matytą prieaugį. Prieš tai auksas pigo net šešis ketvirčius iš eilės, o sidabras perpus trumpiau.
Pigęs doleris taip pat teigiamai paveikė ir kai kurių kitų žaliavų kainas, kurios kiek atsitiesė. Tikrų tikriausios ekstremalios supynės buvo fiksuojamos naftos rinkoje, kur iš pradžių kainos nusirito iki naujų senokai matytų žemumų, tačiau po to dėl lūkesčių susijusių su OPEC ir kitų naftą eksportuojančių šalių galimu susitarimu dėl šio energijos ištekliaus išgavimo apimčių įšaldymo dabartiniame lygyje bei dėl tendencijų susijusių su tuo, kad mažėja naftos bendrovių investicijos ir veiklos apimtys bei kai kurioms netgi iškilo bankroto grėsmė, šios žaliavos kainos atsitiesė ir gan pastebimai atšoko. Bet kaip ir prieš tai minėtų vertingųjų metalų atveju, ketvirčio pabaigoje sulaukėme po buvusio pastebimo kainų augimo, jų kritimo. Naftos kainų augimas teigiamai paveikė šią žaliavą eksportuojančių šalių valiutas, kurios pabrango.
Ar taurieji metalai ir vėl sugrįžo į madą finansų rinkų dalyvių tarpe ir ar tai bus ilgalaikis procesas? - ko gero galima spėti, jog tai nėra trumpalaikis reiškinys, ir tai, kas dar visai neseniai buvo nebemadinga, ir vėl sugrįžta į madą. Žinoma, daug kas priklausys nuo tolesnių įvykių pasaulinėje arenoje, tačiau galima spėti, jog ir toliau didės nervingumas ir nežinomybė, o tai paranku auksui.
Pabaigai (p.s. jautriems ir iliuzijų bei fantazijų pasaulyje gyvenantiems idealistams - neskaityti!!!, nes neužmigsite naktį...), ponios ir ponai, ar jums nuosekliai besirutuliojantys įvykiai bei dabartinė situacija pasaulyje ir konkrečiai išsivysčiusiose šalyse bei su tuo susiję Centrinių bankų veiksmai ir tendencijos neprimena senstančios ponios elgesį, kuri kaip įmanydama stengiasi išlikti tokia pat graži ir patraukli bei geidžiama kaip praeityje arba kaip geriausiais laikais.
Iš pradžių tradicinės ir paprastos priemonės, t.y. papildomi kremukai, makiažas, plaukų dažai, sportas (bazinės palūkanų normos mažinimas, labiau ekspansinė politika), vėliau kiek rimtesnis arsenalas: dietos, įvairios plastinės, tiek jau žinomos, tiek naujoviškos operacijos (tolesnis monetarinės politikos švelninimas ir naujų papildomų netradicinių priemonių taikymas) bei naujų metodų, kurie padėtų užkirsti kelią senėjimui, tačiau tuo pačiu, kurie nėra iki galo išbandyti, paieška ir taikymas (aktyvų supirkimas, neigiamos palūkanos).
Žinoma, šios visos priemonės padeda daugiau ar mažiau pagražinti išorinį vaizdą bei pirmąjį įspūdį, tačiau išorė tai dar ne viskas, labai svarbu ir vidus, nes viduje organizmo senėjimo procesai ir toliau tęsiasi ir anksčiau ar vėliau jie bus akivaizdžiai matomi ir išorėje. Visi, kaip ir senstanti ponia, anksčiau ar vėliau paliksime šį pasaulį, nes viskas turi pradžią ir pabaigą, aišku, niekas nežino, kada tiksliai. Be jokios abejonės, galima tikėtis, laukti, jog anksčiau ar vėliau bus atrastas būdas, kaip galima būtų prailginti gyvenimą ir egzistavimą, arba bus surastas nemirtingumo šaltinis.
O kol kas supynės, kuriose visi mes sėdime, vis labiau ir ekstremaliau bei nenuspėjamiau siūbuoja ir tai anksčiau ar vėliau gali lemti, jog vienas iš jas laikančių elementų - lenciūgų nutrūks, o tada kas mažiau, kas daugiau, tačiau visi skaudžiai krisime ant žemės, deja, ne visiems pavyks atsigauti. Tačiau išlieka viltis...