versija spausdinimui
(0)
Per antrą šių metų ketvirtį finansų rinkose ir vėl netrūko didesnių ar mažesnių svyravimų ir tuo pačiu progų užsidirbti, įvykiai ir rinkos dalyvių nuotaikos kito gana dažnai ir gan stipriai. Buvo visko, žaliavų ralis, stipriai ir dažnai kitę lūkesčiai dėl tolimesnių Amerikos Federalinio Rezervų banko veiksmų, na o galiausiai viską vainikavo intrigos ir drama susijusi su Brexit. Bet kokiu atveju akivaizdu, vis labiau didėja nežinomybė.
Brexit drama
Senasis žemynas negali be dramų - melodramų. Praėjusią vasarą Graikija ir Grexit, na o šią vasarą vėl neliūdna, šįkart Didžioji Britanija ir Brexit. Tiesa, abiejų dramų pabaiga, bent jau dabartiniame etape, skirtinga, tačiau tuo pačiu jos panašios tuo, kad padidino nežinomybę rinkose ir sukėlė svyravimus.
Be jokios abejonės visa tai yra tikrų tikriausias džiaugsmas spekuliantams, nes kai padidėja nervingumas ir nežinomybė, finansų rinkose sulaukiam didesnių svyravimų, kurių metų galima greit daug uždirbti, arba patirti nuostolių. Bet kokiu atveju, tikrai nėra pagrindo skųstis, jog nebuvo galimybių.
Galiausiai praėjusios savaitės pabaigoje, t.y. penktadienį paaiškėjo, jog vis dėl to kiek didesnioji dalis referendume pasisakė už Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos sąjungos. Prieš tai maždaug mėnesį tęsėsi ši drama susijusiu su Brexit.
Iš pradžių išankstinės apklausos rodė, jog maždaug apylygiai yra tų, kurie pasisako už pasilikimą ir tų, kurie nori pasitraukti iš Europos sąjungos. Tačiau po to referendumo svarstyklės pakrypo Brexit šalininkų naudai, tiesa, pati persvara ir toliau išliko gana nedidelė, tad tai lėmė nervingumą rinkose. Rinkos dalyviai ėmė diskontuoti scenarijų, jog vis dėl to didesnioji britų dalis nuspręs pasitraukti.
Bet likus kiek daugiau nei savaitei iki referendumo viskas ėmė kardinaliai keisti, t.y. išankstinės apklausos parodė, jog vis dėl to Didžioji Britanija gali likti bendroje sąjungoje. Finansų rinkose į tai buvo sureaguota pozityviai, t.y. tas kas prieš tai krito, ėmė augti ir atvirkščiai.
Regis, daugelis rinkos dalyvių padarė išvadą, kad nesulauksime Brexit ir kaip dažnai būna, dauguma suklydo.
Po referendumo penktadienį iš ryto, kuomet Lietuvoje buvo nedarbo diena, t.y. buvo švenčiamos Joninės, paskelbta, jog vis dėl to nežymia persvarą referendume nugalėjo tie, kurie pasisakė už Brexit. Kaip minėta, prieš tai dauguma manė ir de facto jau tai dalinai buvo įvertinę aktyvų kainose, jog Didžioji Britanija liks Europos sąjungoje, tad toks įvykių posūkis buvo labai netikėtas ir automatiškai dėsningai sukėlė labai milžinišką ir akivaizdžiai panišką reakciją tiek valiutų rinkoje, tiek akcijų, žaliavų ir obligacijų rinkose. Visų pirma svaro vertė itin galingai driokstelėjo žemyn.
Šis išpardavimas ir negatyvas dar tęsėsi ir šios savaitės pradžioje, tačiau po to padėtis ėmė gerėti. Nuspėti kaip toliau klostysis įvykiai susiję su Brexit šiuo metu yra be galo sunku, visi variantai yra įmanomi, ir nei vieno iš anksto nurašyti nederėtų, tačiau vieną tikrai galima tvirtai pasakyti, tai ir toliau bus vienas iš pagrindinių nerimo ir nežinomybės šaltinių, kurie veiks finansų rinkų dalyvių nuotaikas. Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos sąjungos drama ir toliau tęsiasi ir gali užtrukti.
Fed laukia
Tai ką išdarinėja Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai labai naudinga ne kam kitam, o spekuliatyviai nusiteikusiems rinkos dalyviams, bet kokiu atveju, anksčiau ar vėliau jei taip tęsis, gali sumažėti pasitikėjimas Centriniu banku ir jo gebėjimas, įžvalgomis bei prognozėmis.
Dar praėjusių metų pabaigoje šio banko atstovai prognozavo, kad per šiuos metus bazinė palūkanų norma Amerikoje gali būti padidinta keturis kartus, vėliau šį pavasarį jie savo lūkesčius pakoregavo net perpus, na o dabar atrodo, jog iš pradžioje planuotų keturių padidinimų liks tik vos vienas. Žinoma, Fed atstovai praėjusių metų pabaigoje paskelbdami apie tai, kad pinigų politika per artimiausius metus gali būti sugriežtinta net keturis kartus ko gero tokiu būdu bandė palaikyti optimistines nuotaikas, pasitikėjimą ir lūkesčius susijusius visų pirma su Amerikos bei tuo pačiu pasaulio ekonomikų perspektyvomis, bet kaip minėta, jei tai toliau tęsis, tokie bandymai išlaikyti pozityvias nuotaikas gali tapti neefektyvūs bei sukelti priešingą poveikį.
Kaip buvo minėta apžvelgiant pirmąjį šių metų ketvirtį, kažkur tai jau manyta, ir visai neseniai, t.y. praėjusiais metais, kuomet irgi buvo tempiama guma ir bazinė palūkanų norma buvo padidinta tik metų pabaigoje. Panašu, jog labai realu, kad šis scenarijus gali pasikartoti ir šiais metais. Šiuo metu faktiškai niekas nesitiki, kad pinigų politika bus sugriežtinta šį mėnesį, tad lieka tik ruduo, arba metų pabaiga. Žinoma, po itin prasto gegužės mėnesį Amerikoje sukurtų darbo vietų rodiklio šalies Centrinio banko sprendimas nekeisti palūkanų normos buvo logiškas ir suprantamas.
Ar prieš Amerikos prezidento rinkimus Fed ryšis padidinti savo bazinę palūkanų normą? - ko gero tai labai mažai tikėtina, nebent infliacija ims staigiai didėti ir ūgtels lūkesčiai, kad ji gali dar labiau pakilti, bei dar labiau pagerės padėtis darbo rinkoje. Tačiau verta pabrėžti, kad tai labai mažai tikėtina, tad kaip ir praėjusiais metais lieka tik metų pabaiga.
Iš tiesų Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai atsidūrė nepavydėtinoje ir labai pavojingoje padėtyje, nes suklysti priimant sprendimus dėl tolesnės pinigų politikos krypties yra gan lengva, na o klaidos kaina yra didelė, tačiau tuo pačiu pernelyg ilgas itin švelnios arba ekspansinės monetarinės politikos vykdymas gali sukelti nepageidaujamų problemų, kaip pavyzdžiui priklausomybė nuo pigių pinigų.
Kiti pagrindiniai pasaulio Centriniai bankai per antrą šių metų ketvirtį taip pat išliko pasyvūs, tiesa, visi jie turėjo veiklos tuomet, kai buvo paskelbta apie Brexit ir reikėjo gesinti kilusius gaisrus finansų rinkose. Tad laukiam naujausių makroekonominių rodiklių.
Žaliavių ralis
Antrasis šių metų ketvirtis priklausė žaliavos, nes absoliučiai daugelio iš jų kainos per minimą laikotarpį pakilo, o kai kuriais atvejais gerokai pašoko į viršų, kai pigusių žaliavų buvo vos keletas ir beje jų kainos smuktelėjo gana nežymiai.
Per pirmą šių metų ketvirtį taip pat didesnioji dalis žaliavų brango, tačiau per antrą ketvirtį jų kainų prieaugis dar labiau paspartėjo ir buvo nepalyginamai didesnis. Kai kurių žaliavų brangimą tradiciškai lėmė lūkesčiai ir prognozės, kad pavyzdžiui dėl nepalankių orų sumažės jų pasiūla, na o kainų prieaugį dar labiau paspartino mėgstančių greitą pelną spekuliantų veiksmai. Šiuo atveju turimos omenyje su žemės ūkiu susijusios žaliavos arba kultūros, kurių absoliučiai didžioji dalis per praėjusį ketvirtį pabrango.
Cukraus kaina pakilo net beveik trečdaliu, arba labiausiai tarp minimų žaliavų rūšių. Taip pat itin dideliu kainų prieaugiu pasižymėjo soja bei kava.
Itin pastebimai per antrą šių metų ketvirtį pabrango ir energijos ištekliai. Naftos kainos ūgtelėjo jau antrą ketvirtį iš eilės ir beje, pastebimai labiau nei per pirmą ketvirtį, kai prieš tai du ketvirčius iš eilės ši žaliava pastebimai pigo. Šiuo atveju naftos brangimą lėmė lūkesčiai, kad balansas šioje rinkoje bus pasiektas greičiau nei tikėtasi, t.y. išnyks iki tol buvęs šios žaliavos perteklius.
Tačiau naftos brangimą per antrą šių metų ketvirtį nustelbė įspūdingai, t.y. net beveik penkiasdešimt procentų šoktelėjusi gamtinių dujų kaina. Prieš tai šis energijos išteklius pigo net tris ketvirčius iš eilės. Tad tai savotiškas galingas atšokimas po prieš tai buvusio pastebimo kritimo. Be to, gamtinių dujų rinka yra mažiau likvidi, tad tai taip pat prisidėjo prie šios žaliavos tokio pastebimo brangimo bei žinoma lūkesčiai, kad jos paklausa nemažės.
Metalus investuotojai ir spekuliuotojai irgi neignoravo, ypač tauriuosius. Dar labiau pabrango tiek auksas, tiek sidabras, tiesa, pastarojo kaina šįkart šoktelėjo gerokai, arba beveik tris kartus sparčiau nei aukso. Didėjanti nežinomybė ir dalinai mažėjantys lūkesčiai arba pasitikėjimas, tai viena iš priežasčių, kodėl vėl į madą grįžo vertingieji metalai. Ir regis ši tendencija, žinoma, su tam tikromis korekcijomis, gali tęstis ir toliau.
Apskritai kalbant apie žaliavas, po to, kai dauguma iš jų iš esmės pabrango antrą ketvirtį iš eilės, per šį trečiąjį ketvirtį galime sulaukti pelnų realizavimo ir tuo pačiu korekcijos, ypač jei ir vėl ims stiprėti doleris.
Brexit drama
Senasis žemynas negali be dramų - melodramų. Praėjusią vasarą Graikija ir Grexit, na o šią vasarą vėl neliūdna, šįkart Didžioji Britanija ir Brexit. Tiesa, abiejų dramų pabaiga, bent jau dabartiniame etape, skirtinga, tačiau tuo pačiu jos panašios tuo, kad padidino nežinomybę rinkose ir sukėlė svyravimus.
Be jokios abejonės visa tai yra tikrų tikriausias džiaugsmas spekuliantams, nes kai padidėja nervingumas ir nežinomybė, finansų rinkose sulaukiam didesnių svyravimų, kurių metų galima greit daug uždirbti, arba patirti nuostolių. Bet kokiu atveju, tikrai nėra pagrindo skųstis, jog nebuvo galimybių.
Galiausiai praėjusios savaitės pabaigoje, t.y. penktadienį paaiškėjo, jog vis dėl to kiek didesnioji dalis referendume pasisakė už Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos sąjungos. Prieš tai maždaug mėnesį tęsėsi ši drama susijusiu su Brexit.
Bet likus kiek daugiau nei savaitei iki referendumo viskas ėmė kardinaliai keisti, t.y. išankstinės apklausos parodė, jog vis dėl to Didžioji Britanija gali likti bendroje sąjungoje. Finansų rinkose į tai buvo sureaguota pozityviai, t.y. tas kas prieš tai krito, ėmė augti ir atvirkščiai.
Po referendumo penktadienį iš ryto, kuomet Lietuvoje buvo nedarbo diena, t.y. buvo švenčiamos Joninės, paskelbta, jog vis dėl to nežymia persvarą referendume nugalėjo tie, kurie pasisakė už Brexit. Kaip minėta, prieš tai dauguma manė ir de facto jau tai dalinai buvo įvertinę aktyvų kainose, jog Didžioji Britanija liks Europos sąjungoje, tad toks įvykių posūkis buvo labai netikėtas ir automatiškai dėsningai sukėlė labai milžinišką ir akivaizdžiai panišką reakciją tiek valiutų rinkoje, tiek akcijų, žaliavų ir obligacijų rinkose. Visų pirma svaro vertė itin galingai driokstelėjo žemyn.
Šis išpardavimas ir negatyvas dar tęsėsi ir šios savaitės pradžioje, tačiau po to padėtis ėmė gerėti. Nuspėti kaip toliau klostysis įvykiai susiję su Brexit šiuo metu yra be galo sunku, visi variantai yra įmanomi, ir nei vieno iš anksto nurašyti nederėtų, tačiau vieną tikrai galima tvirtai pasakyti, tai ir toliau bus vienas iš pagrindinių nerimo ir nežinomybės šaltinių, kurie veiks finansų rinkų dalyvių nuotaikas. Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos sąjungos drama ir toliau tęsiasi ir gali užtrukti.
Fed laukia
Tai ką išdarinėja Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai labai naudinga ne kam kitam, o spekuliatyviai nusiteikusiems rinkos dalyviams, bet kokiu atveju, anksčiau ar vėliau jei taip tęsis, gali sumažėti pasitikėjimas Centriniu banku ir jo gebėjimas, įžvalgomis bei prognozėmis.
Dar praėjusių metų pabaigoje šio banko atstovai prognozavo, kad per šiuos metus bazinė palūkanų norma Amerikoje gali būti padidinta keturis kartus, vėliau šį pavasarį jie savo lūkesčius pakoregavo net perpus, na o dabar atrodo, jog iš pradžioje planuotų keturių padidinimų liks tik vos vienas. Žinoma, Fed atstovai praėjusių metų pabaigoje paskelbdami apie tai, kad pinigų politika per artimiausius metus gali būti sugriežtinta net keturis kartus ko gero tokiu būdu bandė palaikyti optimistines nuotaikas, pasitikėjimą ir lūkesčius susijusius visų pirma su Amerikos bei tuo pačiu pasaulio ekonomikų perspektyvomis, bet kaip minėta, jei tai toliau tęsis, tokie bandymai išlaikyti pozityvias nuotaikas gali tapti neefektyvūs bei sukelti priešingą poveikį.
Ar prieš Amerikos prezidento rinkimus Fed ryšis padidinti savo bazinę palūkanų normą? - ko gero tai labai mažai tikėtina, nebent infliacija ims staigiai didėti ir ūgtels lūkesčiai, kad ji gali dar labiau pakilti, bei dar labiau pagerės padėtis darbo rinkoje. Tačiau verta pabrėžti, kad tai labai mažai tikėtina, tad kaip ir praėjusiais metais lieka tik metų pabaiga.
Iš tiesų Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai atsidūrė nepavydėtinoje ir labai pavojingoje padėtyje, nes suklysti priimant sprendimus dėl tolesnės pinigų politikos krypties yra gan lengva, na o klaidos kaina yra didelė, tačiau tuo pačiu pernelyg ilgas itin švelnios arba ekspansinės monetarinės politikos vykdymas gali sukelti nepageidaujamų problemų, kaip pavyzdžiui priklausomybė nuo pigių pinigų.
Kiti pagrindiniai pasaulio Centriniai bankai per antrą šių metų ketvirtį taip pat išliko pasyvūs, tiesa, visi jie turėjo veiklos tuomet, kai buvo paskelbta apie Brexit ir reikėjo gesinti kilusius gaisrus finansų rinkose. Tad laukiam naujausių makroekonominių rodiklių.
Žaliavių ralis
Antrasis šių metų ketvirtis priklausė žaliavos, nes absoliučiai daugelio iš jų kainos per minimą laikotarpį pakilo, o kai kuriais atvejais gerokai pašoko į viršų, kai pigusių žaliavų buvo vos keletas ir beje jų kainos smuktelėjo gana nežymiai.
Per pirmą šių metų ketvirtį taip pat didesnioji dalis žaliavų brango, tačiau per antrą ketvirtį jų kainų prieaugis dar labiau paspartėjo ir buvo nepalyginamai didesnis. Kai kurių žaliavų brangimą tradiciškai lėmė lūkesčiai ir prognozės, kad pavyzdžiui dėl nepalankių orų sumažės jų pasiūla, na o kainų prieaugį dar labiau paspartino mėgstančių greitą pelną spekuliantų veiksmai. Šiuo atveju turimos omenyje su žemės ūkiu susijusios žaliavos arba kultūros, kurių absoliučiai didžioji dalis per praėjusį ketvirtį pabrango.
Itin pastebimai per antrą šių metų ketvirtį pabrango ir energijos ištekliai. Naftos kainos ūgtelėjo jau antrą ketvirtį iš eilės ir beje, pastebimai labiau nei per pirmą ketvirtį, kai prieš tai du ketvirčius iš eilės ši žaliava pastebimai pigo. Šiuo atveju naftos brangimą lėmė lūkesčiai, kad balansas šioje rinkoje bus pasiektas greičiau nei tikėtasi, t.y. išnyks iki tol buvęs šios žaliavos perteklius.
Tačiau naftos brangimą per antrą šių metų ketvirtį nustelbė įspūdingai, t.y. net beveik penkiasdešimt procentų šoktelėjusi gamtinių dujų kaina. Prieš tai šis energijos išteklius pigo net tris ketvirčius iš eilės. Tad tai savotiškas galingas atšokimas po prieš tai buvusio pastebimo kritimo. Be to, gamtinių dujų rinka yra mažiau likvidi, tad tai taip pat prisidėjo prie šios žaliavos tokio pastebimo brangimo bei žinoma lūkesčiai, kad jos paklausa nemažės.
Metalus investuotojai ir spekuliuotojai irgi neignoravo, ypač tauriuosius. Dar labiau pabrango tiek auksas, tiek sidabras, tiesa, pastarojo kaina šįkart šoktelėjo gerokai, arba beveik tris kartus sparčiau nei aukso. Didėjanti nežinomybė ir dalinai mažėjantys lūkesčiai arba pasitikėjimas, tai viena iš priežasčių, kodėl vėl į madą grįžo vertingieji metalai. Ir regis ši tendencija, žinoma, su tam tikromis korekcijomis, gali tęstis ir toliau.
Apskritai kalbant apie žaliavas, po to, kai dauguma iš jų iš esmės pabrango antrą ketvirtį iš eilės, per šį trečiąjį ketvirtį galime sulaukti pelnų realizavimo ir tuo pačiu korekcijos, ypač jei ir vėl ims stiprėti doleris.